Laikas apibendrinti: ką „Vieningas Kaunas“ žadėjo ir ką nuveikė?

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
  © Organizatoriai

Iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, organizacija „Vieningas Kaunas“ ir jos lyderis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis aktyviai skelbiasi apie jau nuveiktus darbus ir reklamuoja savo prioritetus ateinančiai kadencijai. O visus ketverius metus jautęsi užmiršti ir neišgirsti laikinosios sostinės visuomenininkai pateikia sąrašą „Kauno praradimai“.

Ką žadėjo?

2015 m. į Kauno politinės arenos priekį nusitaikęs „Vieningas Kaunas“, iki tol tyliai dirbęs opozicijoje, konstatavo faktą: „Jau daugelį metų Kauno miestui niekaip nepavyksta pabusti iš jį apėmusio sąstingio, todėl visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“ turi bundančio Kauno viziją: Kaunas – tai LAISVAS, ŠVIESUS, SVEIKAS, KLESTINTIS ir UNIKALUS miestas, kuriame verta dirbti, prasminga mokytis ir gera gyventi.“ Didžiosiomis raidėmis išskyrusi svarbiausius, anot jos, tikslus, organizacija miestiečiams davė pažadą.

V. Matijošaičio įkurta organizacija pažadėjo palaikyti jaunimo kūrybinių verslų vystymąsi, plėtoti meną viešosiose erdvėse, įtraukiant bendruomenių atstovus, bei tinkamai pasirengti Kauno Europos kultūros sostinės metams.

„Vieningas Kaunas“ dar žadėjo gerinti švietimo paslaugų kokybę, skatinti iniciatyvas, kurios spręstų socialines problemas. Organizacija žadėjo, kad jos atstovai efektyviai valdys miestą ir mažins biurokratijos aparatą, užsiims korupcijos prevencija, didins viešųjų pirkimų bei miesto finansinių rodiklių viešumą ir skaidrumą, depolitizuos savivaldybės įmonių ir įstaigų valdymą.

„Vieningas Kaunas“ tikino kursiantis draugišką verslui ir investicijoms aplinką. Nebuvo pamiršta pažadėti gerinti transporto bei sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą bei prieinamumą.

Organizacija kalbėjo ir apie Kauno unikalumą bei paveldo išsaugojimą. „Puoselėsime ir atskleisime Kauno senamiesčio ir naujamiesčio architektūrinį lobyną“, – rašyta prioritetų sąraše.

„Vieningas Kaunas“ žadėjo sukurti saugią, švarią ir jaukią miesto aplinką bei gerinti miesto susisiekimo sistemą.

Ilgas praradimų sąrašas

Praėjus ketveriems metams „vieningieji“ suskaičiavo „viščiukus“ ir pateikė nuveiktų darbų sąrašą (kalba neredaguota): „Renovuojami bibliotekos padaliniai, miesto gatvėse – LED apšvietimas, auga turistų skaičius, nemokamų sportinių veiklų, tarptautinių renginių skaičius, mieste kuriamos naujos darbo vietos, kyla verslo centrai, atnaujinami tiltai ir viadukai, įrengti požeminiai konteineriai, atgimsta paveldiniai pastatai, mieste – tik saugios pėsčiųjų perėjos, atnaujinamos gatvės ir šaligatviai, nebeliko vaikų globos namų, atnaujinamas viešasis transportas, auga miesto biudžetas ir sumažėjo skola bei savivaldybės darbuotojų skaičius, skatinamas jaunas verslas.“


Medžių kirtimas Kauno Ąžuolyne

Medžių kirtimas Kauno Ąžuolyne© Alfa.lt skaitytojas

Tačiau apie dalykus, kurie sukėlė didelį aktyvios Kauno visuomenės pasipriešinimą, nutylėta. Kaip buvo reaguota į kauniečių pasipiktinimą dėl kelerius metus trukusio medžių kirtimo ir naujų sodinimo stiliaus? 

Kas padaryta, kad tarsi buldozeriu prastumta diskusija apie vienos svarbiausių Kauno vietų – Vienybės aikštės – rekonstrukciją, nepasikartotų, o kritikuojami dalykai būtų pakeisti? 


Vienybės aikštė Kaune

Vienybės aikštė Kaune© Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Kas nuveikta, kad prieštaringai vertinamas Kauko laiptų rekonstrukcijos projektas būtų tobulinamas tol, kol sulauks ir ekspertų, ir kauniečių pritarimo? 

Apie tai simbolinėje darbų ataskaitoje – nė žodžio. 

Neužsiminta ir apie pastaruoju metu į viešumą iškilusių paveldo objektų likimą. Nė žodžio apie varvekliais nutekėjusius Kauno centrinio pašto pastato langus ir sienas, buvusio „Pieno centro“ pastato Laisvės alėjoje ateitį.


Vanduo užliejo Kauno centrinio pašto patalpas

Vanduo užliejo Kauno centrinio pašto patalpas© „Facebook“

Žinomas laikinosios sostinės kultūrininkas, profesorius Giedrius Kuprevičius prieš kelias savaites feisbuke paragino kauniečius išvardyti, jų nuomone, didžiausius Kauno praradimus (arba beveik praradimus).

Štai sąrašas objektų, kuriuos kauniečiai manosi praradę:

  • Centrinis paštas
  • „Dainos“ kino teatras
  • Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos pastatas
  • Kauko laiptai
  • Antano Smetonos alėja
  • Šančių paštas
  • „Metropolis“
  • „Tulpė“
  • „Versalis“
  • Adomo Galdiko namas
  • „Merkurijus“
  • Lietuvos bankas
  •  Vienybės aikštė
  • „Pieno baras“
  •  Felikso Vizbaro namas
  • Šv. Sakramento bažnyčia 
  • „Pienocentro“ rūmai
  • Vytauto parkas
  • Ryšių istorijos muziejus
  • „Teatro“ vaistinė
  • „Pažangos“ rūmai
  • Vaikų kavinė „Pasaka“
  • Kino teatras „Pasaka“
  • Kino teatras „Laisvė“
  • Žaliakalnio funikulierius

„Ir kaip dar kas drįsta skelbti Kauną Europos kultūros sostine?! Nebent žmonėms su juodo humoro ir ciniško požiūrio į paveldą jausmu gali kilti toks noras kviesti Europą į miestą, kuris baigia susidoroti su savitu savo veidu... Ką į tai gali atsakyti KEKSO programos ideologė Virginija Vitkienė, kuri, gal ir nujausdama istorinės dykvietės būklę, orientuoja būsimos fiestos renginius į turgus, gatves ir daugiabučių namų kiemus? Toks jausmas, kad ranka rankon dirba“, – komentuodamas šį sąrašą apgailestavo G. Kuprevičius.


Giedrius Kuprevičius (Nuotr.: V. Skaraičio)

Giedrius Kuprevičius (Nuotr.: V. Skaraičio)© Organizatoriai

Kritikuoti šios kadencijos valdančiuosius išdrįsta nedaug žmonių. Štai dar vienos aktyvios kaunietės nuomonė.

„Esmė ne tai, ką partijos ar judėjimai žada prieš rinkimus, o tai, kaip elgiasi kandidatai ir kokias vertybes jie skleidžia. Miesto mero postas yra ne sostas, o vieta lyderiui, kuris geba atstovauti visų miestiečių interesams ir adekvačiai spręsti konfliktus. 

Mano nuomone, V. Matijošaitis neišlaikė šio egzamino. Tarp judėjimo „Vieningas Kaunas“ ir tikro vieningo Kauno atsivėrė didžiulė praraja. 

Stebėdama miesto įvykius, galiu drąsiai teigti, kad meras aplink save subūrė ekspertus vien su sau palankia nuomone. Kritika mieste netoleruojama. Demokratiškuose savivaldos procesuose to tikrai negali būti. 

Stebint žiniasklaidos tendencijas, susidaro įspūdis, kad nuomonių įvairovė mieste ne tik kad nesveikintina, bet ir visais įmanomais būdais slopinama. Ne veltui Kaunas išleidžia tiek lėšų nebūto įvaizdžio generavimui. 

Mano nuomone, tai yra paprasčiausias savivaldos principo nesuvokimas“, – kalbėdama su Alfa.lt svarstė kaunietė Asta Čitavičiūtė.

Ką žada daryti toliau?

Skaitant organizacijos „Vieningas Kaunas“ prioritetų sąrašą 2019–2022 m., apninka deja vu jausmas. Mat programa – beveik tokia pati, kaip ir prieš ketverius metus.

„Prieš ketverius metus „Vieningo Kauno“ komanda savo programoje kėlė tikslą – „Budinkim Kauną“. Niekas nedrįs ginčytis, kad kelis dešimtmečius snaudęs miestas aktyvių miestiečių, investuojančio verslo dėka pabudo! Ketverius metus gyvenome apsupti „Kaunas tvarkosi“ ženklais. Miestą pabudinę ir miesto bendruomenę, verslą uždegę pozityvumu, tikime, kad dabar atėjo laikas Kauno augimui“, – rašoma programos įžangoje.

O toliau dėstoma tai, kas jau buvo žadėta 2015-aisiais.

Portalas Alfa.lt publikavo ne vieną straipsnį apie tai, kaip Kauno valdantieji nesilaiko kai kurių savo prioritetų: nepaisant to, kad valdininkų skaičius savivaldybėje sumažėjo, likusiųjų algos kasmet augo. 

Savivaldybės įmonių valdybos turėjo būti depolitizuotos, tačiau „Vieningo Kauno“ narių galima rasti kone kiekvienoje savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. 


„Kauno energijos“ administracinis pastatas.

„Kauno energijos“ administracinis pastatas.© „Kauno energija“

Be to, savivaldybės įmonės „Kauno energija“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Kauno meras V. Matijošaitis negynė kauniečių interesų matydamas, kad įmonė, naudodamasi galiojančiomis metodikomis, per 20152016 m. sukaupė net 14 mln. eurų, kuriuos drąsesni miestiečiai įvardijo kaip savo permoką už šildymą.

Skaidrumu organizuojant viešuosius konkursus suabejojo netgi Specialiųjų tyrimų tarnyba, o Alfa.lt atlikus tyrimą paaiškėjo, kad konkursus Kaune laimi tie, kurie kasmet pinigais ir kitomis vertybėmis paremia savivaldybę. 


Protestas prieš medžių kirtimą prie Kauno savivaldybės

Protestas prieš medžių kirtimą prie Kauno savivaldybės© Pilotas.lt

O ką jau kalbėti apie neišgirstus kovotojus už kiekvieną miesto medį... 

Kauniečiai bijo ir to, kad tuoj neatpažins savo miesto: „vieningųjų“ ketinimus nutiesti naują tiltą į Aleksotą kai kurie jų vadina dviejų upių santakos cezario pjūviu.