Pusmetis be ministro: įmanoma tik darbo imitacija
Buvęs ministras pasigenda žadėto proveržio

Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
  © Karolis Kavolėlis/Fotobankas

Vadovas ministerijos veiklos tęstinumui nėra būtinas, tačiau kalbėti apie rimtą darbą tokioje organizacijoje kalbėti nevertėtų, teigia politologai. Pareiga garantuoti, kad visi ministrų portfeliai turėtų savininką, krenta ant premjero, ne prezidentės pečių.

Prezidentei atmetus Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą aplinkos ministro postui užimti, premjeras Saulius Skvernelis bei valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad tokiu atveju ministerija begalvė liks, iki kol pasikeis prezidentas.

„Ministro pozicija lieka laisva, šias pareigas toliau laikinai eis energetikos ministras. Žinodamas, kiek užtruko derinimas ir koks prezidentės požiūris, darau išvadą, jog bus atmesta bet kuri kita mano teikiama kandidatūra“, – savo feisbuko paskyroje rašė premjeras.

Tai reikštų, kad naujo aplinkos ministro reikėtų laukti iki liepos, kai bus prisaikdintas naujasis šalies vadovas. Teoriškai tokia galimybė yra įmanoma, nes Vyriausybės įstatyme nėra nustatoma, kiek laiko ministrą gali pavaduoti kitas ministras.

Tačiau toks sprendimas nėra teisingas, nes Vyriausybė savo vardą neša būdama visos sudėties, mano buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius.

„Neužmirškime, kad Vyriausybė yra kolegiali institucija ir kolegialiai atsako už savo veiklą. Iš Konstitucijos kyla nuostata, kad turi funkcionuoti visa Vyriausybė, ir tik išskirtiniais atvejais gali būti tam tikras neilgas laikotarpis, kai nėra ministro. Vyriausybę sudaro premjeras ir visi ministrai, o ne premjeras be vieno ministro“, – Alfa.lt aiškino teisėtyrininkas.

Vis dėlto ministerija veikia ir ministro kėdei šąlant. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos kone mėnesį išgyveno nefinansuodamos Vyriausybės, aiškina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Politologo teigimu, tokiems atvejams institucijos ruošiasi iš anksto.

„Tačiau, kai nėra ministrų, kada nėra realiai atsakingo, o tik kuruojantys, visi reikalai vyksta lėčiau, o problemos sprendžiamos neskubant, ir gauname neefektyvius sprendimus“, – dėstė L. Bielinis.

Vyriausybės sukomplektuoti nesugebančiam premjerui tokia situacija populiarumo nesuteiks. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad Vyriausybės vadovas turėtų suprasti, kad būtent premjero pareiga pateikti tinkamus kandidatus.

„Ministras pirmininkas turi užtikrinti, kad būtų tiek ministrų, kiek yra ministerijų. Įsižeidimo rodymas feisbuke atrodo kiek keistai“, – pasakojo T. Janeliūnas. 

Politologas pridūrė, kad nesėkmingą bandymą skirti ministrą premjeras gali panaudoti rinkimų kampanijoje rodydamas, kad prieš S. Skvernelio Vyriausybę yra išankstinis nusistatymas.


Dalia Grybauskaitė ir Irma Gudžiūnaitė

Dalia Grybauskaitė ir Irma Gudžiūnaitė© Irmantas Gelūnas / Fotobankas

Alfa.lt primena, kad į aplinkos ministrės postą S. Skvernelio siūlyta Irma Gudžiūnaitė neatitiko prezidentės keliamų reikalavimų. Prezidentūra pranešė, kad nors kandidatė yra veržli ir perspektyvi politikė, jai trūksta reikiamos dalykinės patirties, o susitikimo metu prezidentė susidarė įspūdį, kad kandidatei trūksta vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos.

Trisdešimtmetė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) narė I. Gudžiūnaitė dirbo teisingumo viceministre, anksčiau buvo teisingumo atašė Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje.

Aplinkos ministerija vadovo neteko gruodžio pradžioje, kai premjeras S. Skvernelis iš savo ministrų kabineto atleido buvusį ministrą Kęstutį Navicką ir Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų vadovus.

Pasigedo proveržio

Gruodį atsisveikindamas su trimis ministrais premjeras tikino, kad pokyčių reikalauja susidariusi situacija, o nauji ministrai įpūs reformoms gyvybės. Šiandien premjero bei valstiečių-žaliųjų lyderio išsakyti žodžiai byloja priešingai, mano buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Turint mintyje priežastis dėl kurių buvau atleistas – proveržio ir greičio poreikio pradėtose reformose, tai labai sunkiai įsivaizduoju, kaip tas galėtų vykti būnant pusmetį be ministro. Taip energetikos ministras Ž. Vaičiūnas tikrai stengiasi, bet aplinkos sritis yra tikrai plati ir turėčiau galvoti, kad prioritetas visgi skiriamas savo ministerijai“, –  Alfa.lt sakė K. Navickas.

Buvęs S. Skvernelio kabineto narys pastebėjo, kad reformų tęstinumo užtikrinimui būtinas ministro palaikymas, nes šis suteikia politinį užnugarį. K. Navicko teigimu, sunku įsivaizduoti kaip galėtų vykti, pavyzdžiui, aplinkos inspekcijos pertvarka.

„Tikėčiausi, kad gal čia (premjero pareiškimas – Alfa.lt) yra emocija, bet jeigu ne, tai tikrai neramu. Manau, kad tai rodo, kad ir netiesiogiai, bet rodo atsainų požiūrį į aplinkos politiką ir šitai valdančiai daugumai tai garbės nesuteikia“, – aiškino K. Navickas.

Pašnekovo teigimu, be ministro palaikymo nebus išspręsta ir užteršto oro problema Klaipėdoje. Nors ministerijos darbuotojai yra pakankami pajėgus parengti teisės aktus, kurie įgalintu kontroliuojančius pareigūnus veikti, ministras reikalingas idėją pristatyti ir pateikti visuomenei.