„Revolut“ ir Kremliaus ranka: vieni mato Rusijos režimo projektą, kiti – norą išvaryti startuolį iš Lietuvos
Papildyta LB ir LBA komentarais

S. Jakeliūnas ir D. Kreivys
S. Jakeliūnas ir D. Kreivys
  © Alfa.lt fotomontažas

Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio startuolio „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas – vienas iš aukštų Rusijos koncerno „Gazprom“ valdininkų, antradienį paskelbė portalo LRT.lt Tyrimų skyrius. 

Alfa.lt primena, kad šių metų pradžioje Seimo narys Stasys Jakeliūnas dėl „Revolut“ veiklos kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) bei Valstybės saugumo departamentą (VSD), o gavęs išvadas atskleidė, kad gauta medžiaga verčia sunerimti. Neatmetama, kad tarnybų pažymose galimai yra informacijos būtent apie „Revolut“ sąsajas su Kremliumi, nors šio fakto politikas nekomentuoja.

Startuolį vaizdžiai palygino su antimi

Visgi antradienio rytą LRT radijui Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas teigė, kad žurnalistų paviešinta informacija apie „Revolut“ galimus ryšius su Kremliumi iš esmės sutampa su duomenimis, kuriuos jis buvo surinkęs pats viešojoje erdvėje.

„Kaip turbūt puikiai suprantate, informacijos, kuri yra pažymoje, aš negaliu komentuoti, nei patvirtinti, nei paneigti. Bet pasakysiu taip, kad ši informacija, kuri yra paskelbta, iš esmės visiškai atitinka tą, kurią aš radau pats viešuosiuose šaltiniuose. (...) Visos tos investuotojų aplinkybės, jų ryšys su Kremliaus struktūromis, su tuo pačiu „Gazprom“, su VTB banku buvo paviešintos dar 2017 m. lapkričio 5–6 d. keliuose pasauliniuose dienraščiuose“, – teigė S. Jakeliūnas.

Žinomas politologas Marius Laurinavičius eterio metu apie „Revolut“ atskleidė dar daugiau detalių. Anot jo, yra nemažai ženklų, rodančių, kad „Revolut“ gali būti Kremliaus režimo projektas. „Yra toks geras amerikietiškas pasakymas, kad, jeigu atrodo kaip antis, krypuoja kaip antis ir gagena kaip antis, tai yra antis“, – vaizdžiai savo monologą pradėjo politologas.

Ženklai neramina

Remdamasis šiuo vaizdingu pasakymu, M. Laurinavičius tęsė, kad abejonių dėl „Revolut“ kelia vien faktas, kad šio startuolio vadovo tėvas užima aukštas pareigas „Gazprom“ bendrovėje. Negana to, į minimą startuolį per Jurijaus Milnerio fondą buvo investuota 250 mln. dolerių. Šis fondas, pasak politologo, yra naudojamas kaip priedanga su Kremliumi tiesiogiai susijusioms VTB banko ir „Gazprom“ investicijoms Vakaruose. Tačiau tai – dar ne viskas.

„Šiame banke, čia dar nepaskelbta informacija, rizikų valdytoju dirba žmogus, prieš tai dirbęs tokioje struktūroje kaip „East-West United Bank“, kuris Liuksemburge buvo įkurtas, regis, 1974 m. Kalbant apie „East-West United Bank“, tai Sovietų Sąjunga kūrė tokių bankų tinklą, kurie formaliai buvo skirti aptarnauti Sovietų Sąjungos skolą. Bet visi, kurie domisi KGB laikais, puikiai žino, kad būtent per šituos bankus buvo vykdoma slapta parama pasaulio kairiosioms organizacijoms, per ją buvo vykdomos įvairios KGB operacijos“, – pasakojo M. Laurinavičius.

Jis pridūrė, kad žlungant Sovietų Sąjungai, tokie bankai buvo naudojami pinigų iš Sovietų Sąjungos „išpumpavimui“ į Rusiją. Todėl visi šie išvardyti ženklai, susiję su „Revolut“ vadovybe, darbuotojais bei investicijomis, suponuoja apie tai, kad startuolis galimai yra Kremliaus režimo projektas.

D. Kreiviui trūksta įrodymų

Kai šių metų pradžioje S. Jakeliūnas susisiekė su FNTT bei VSD dėl „Revolut“, reaguodamas į tai parlamentaras Dainius Kreivys oficialiu raštu kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko komentarų apie šio startuolio atėjimą į Lietuvą. Finansų ministrui išsiųstame rašte buvo klausiama, ar S. Jakeliūno komentarai nekelia grėsmės atbaidyti potencialius užsienio investuotojus.

Alfa.lt susisiekus su D. Kreiviu ir paklausus, kaip jis vertina žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimas „Revolut“ sąsajas su Kremliumi, šis patikino paviešintoje publikacijoje neradęs akivaizdžių to įrodymų.

„Aš nematau jokios informacijos. Kad kažkur kažkieno tėvas yra... Įmonė registruota yra Didžiojoje Britanijoje, 1,8 mlrd. yra kapitalizacija (arba vertė – red. past.), tai apie ką mes kalbame? Aš manau, kad reikia žiūrėti, ką mes darome su investuotojais. Manau, kad toliau pasirodanti tokia informacija ir straipsniai (suveiks – red. past.) priešingai ir daugiau investuotojai nenorės pas mus investuoti. Aš taip toliau ir kalbu“, – sakė D. Kreivys.

Jis pridūrė, kad pats faktas, jog „Revolut“ vadovo tėvas dirba „Gazprom“, nėra svarus įrodymas kelti abejonių dėl startuolio: „Tas tėvas dirba „Gazprom“ kažkokioje mokslo įstaigoje, yra mokslininkas, tai aš nelabai suprantu, kuo tai susiję su „Revolut“. Kitas labai aiškus dalykas yra tas, kad jokių serverių užsienyje nėra. Tai kiek aš suprantu, jokių naujų faktų ir nėra. Aš galvoju, kad toliau eskaluojant šitą temą minimą įmonę tiesiog norima išvaryti.“

D. Kreivio teigimu, kai pats „Revolut“ vertinamas 1,8 mlrd. dolerių, į šį startuolį J. Milnerio investuoti 250 mln. dolerių tesudaro tik mažą dalį. „Kai tokio dydžio kapitalizacija, ar įmonė rizikuotų savo visa reputacija, tai man sunkiai suvokiami dalykai“, – svarstė parlamentaras.

Atliko griežtą patikrinimą

Kaip naujienų portalui komentavo Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, oficialaus prašymo išduoti banko licenciją nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymas. Pagal jį Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) atliko išsamų „Revolut“ grupės vertinimą, apimantį ne tik finansinį pareiškėjo patikimumą, lėšų kilmę ir verslo plano tinkamumą, bet taip pat ir akcininkų ir vadovų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir kitus įstatyme nustatytus aspektus. 

Vertinimo metu atsižvelgta ne tik į pareiškėjo pateiktą informaciją, bet ir kitą, Lietuvos ir užsienio institucijų turimą informaciją, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadas. Lietuvos banko gautai informacijai taikomi konfidencialumo reikalavimai, todėl jos atskleisti negalime, tačiau ECB išduota licencija užtikrina, kad pareiškėjas atitiko visus teisės aktų reikalavimus. Jokios papildomos informacijos šiuo metu neturime ir nėra pagrindo klausimą nagrinėti iš naujo.

Bankų įstatyme apibrėžti banko paslapties reikalavimai, kurių vykdymas bet kuriame banke užtikrina informacijos apie banko klientus saugumą. Banko paslaptimi laikoma bankui žinoma informacija apie tai, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai. Paslaptis yra ir informacija apie lėšų likučius kliento turimose sąskaitose, atliktas ar vykdomas mokėjimo operacijas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, finansinių paslaugų teikimo klientui aplinkybes, sutarčių, pagal kurias klientui teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas. 

Banko paslaptimi laikomos ir žinios apie banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis. Banko paslaptį sudaranti informacija gali būti teikiama tik banko klientui, su kuriuo yra susijusi banko paslaptį sudaranti informacija, arba kitiems asmenims kliento rašytiniu prašymu ar rašytiniu sutikimu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija gali būti teikiama.

Galimybė steigti specializuotus bankus numatyta Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nuo 2017 m. pradžios. Toks bankas savo klientams gali teikti visas pagrindines paslaugas kaip ir bet kuris kitas bankas, skirtumas tas, kad jis neturės teisės teikti investicinių paslaugų. Nors jam yra lengviau startuoti, nes reikia mažesnio pradinio kapitalo, tačiau specializuotam bankui taikomi tokie patys griežti priežiūros reikalavimai, kaip ir kitiems – kapitalo pakankamumo, likvidumo, pinigų plovimo prevencijos ir kiti. 

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus komentaras

Diskutuojant apie „Revolut“ situaciją, svarbu atskirti du aspektus: finansinį-sisteminį ir nacionalinio saugumo.

„Revolut“ yra per maža bendrovė, kad būtų galima kalbėti apie sisteminę riziką. Lietuvoje turime tvirtą ir tvarią bankinę sistemą, kurioje yra 8 bankai ir keliasdešimt kredito unijų. Visų šalyje veikiančių komercinių bankų turtas vertinamas 14 mlrd. eurų. „Revolut“, mūsų apytikriu skaičiavimu, laikomos vartotojų lėšos šiuo metu sudaro 100-150 mln. eurų, kai kurių ekspertų vertinimu, dar mažiau. Palyginimui – tokią pat specializuoto banko licenciją gavusi lietuviška „Mano unija“, veikianti tik Vilniuje, turi per 50 mln. eurų turto.

Su nacionaliniu saugumu siejami „Revolut“ veiklos aspektai yra visiškai kita tema. Jų oficialų vertinimą paliekame kompetentingoms institucijoms.

Drauge norėčiau akcentuoti, kad bankų sektorius yra ne tik griežtai reguliuojamas, bet ir skaidrus bei atsakingas. Tad į daugelį keliamų klausimų apie „Revolut“ atsakytų viešumas, įmonei paskelbiant organizacijos bei naudos gavėjų struktūrą, programėlių renkamos informacijos pobūdį ir kt.