Darbo rinkos diktatas: kokia kalba kalbės ateities moksleiviai?

Vaikai, besimokantys kompiuteriu
Vaikai, besimokantys kompiuteriu
  © Pexels

Tiek užsienio, tiek programavimo kalbų mokėjimas – gyvybiškai svarbus kelią darbo rinkoje besiskinančiam žmogui. Tačiau joje įsitvirtinti labiausiai padėtų dar mokykloje įgyti įgūdžiai integruotis į darbo aplinką.

Svarstant, kokių įgūdžių labiausiai reikės ateityje ir kokius juos įgyti vaikai ir jaunuoliai turėtų dar šiandien, į galvą peršasi du atsakymai: viena vertus, neišsiversime be užsienio kalbų mokėjimo, kita vertus, vis garsiau į mūsų duris beldžiasi technologijos. Darbas su jomis vargu ar įsivaizduojamas be programavimo įgūdžių.

reklama

Personalo paieškos ir įdarbinimo specialistai sako, kad nėra vienareikšmio kelio jaunam žmogui. Daug svarbiau tai, kaip jis gebės integruotis į darbo rinką ir kokiais būdais išnaudos mokyklos suole įgytus įgūdžius.

Savarankiškai kuriamas pranašumas

Personalo paieškoje veikiančios bendrovės „HR Factory“ direktorė Lauryna Girėnienė sakė, kad Lietuva – į Skandinavijos rinką orientuota šalis. Čia veikia nemažai paslaugų centrų, kuriems reikia danų, suomių, norvegų ar švedų kalbomis kalbančių žmonių. „Šias kalbas mokantis jaunas žmogus tikrai ilgai netruks susirasti darbą respektabilioje tarptautinėje kompanijoje“, – pripažino L. Girėnienė. Svarbios esą bus ir kitos, tų valstybių, su kuriomis Lietuva turi verslo ryšių, kalbos – vokiečių, prancūzų, švedų, ispanų, populiarumo netrūks ir Java, JavaScript, C#, .NET, php. programavimo kalboms.

reklama

„Iš mūsų patirties galima teigti, kad labai egzotiškos kalbos – tiek užsienio, tiek programavimo – nėra labai paklausios rinkoje ir jas įvaldęs kandidatas gauna retą šansą pakeisti darbą“, – sakė tarptautinės personalo paieškos ir laikino įdarbinimo kompanijos „Manpower“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė.


Darbas kompiuteriu

Darbas kompiuteriu© Pexels

Visgi, nors itin retomis kalbomis mokančių kalbėti arba programuoti specialistų ieškoma nedažnai, tokiam poreikiui atsiradus konkurencija tarp kandidatų būna nedidelė, todėl darbuotojas įgauna ženklų pranašumą su potencialiu darbdaviu derantis dėl patrauklesnio atlyginimo.

Visgi specialistai ragina nepamiršti, kad kalbos – dar ne viskas. „Reikia nepamiršti ir kitų reikalingų įgūdžių, tokių kaip gebėjimas ta kalba komunikuoti tinkamai. Labai svarbūs yra vadinamieji minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills)“, – sakė HR Factory vadybininkė ir pridūrė, kad šiuo metu įmonės atkreipia dėmesį į tai, kaip žmogus geba integruotis į darbo aplinką, į komandą, ar gali būti jos dalimi, koks jo požiūris į gyvenimą, tolerancijos lygis.

Nuo visų šių faktorių esą priklauso komandos darbo, įmonės sėkmė.

Pradėti nuo pagrindų

Mokyklos pirmiausia turėtų siekti ugdyti žmogų, pasiruošusį atrasti save darbo rinkoje, sako personalo paieškos ir įdarbinimo specialistai.

reklama

„Sekant tokį milžinišką technologinį progresą bei darbo rinkos statistiką, kurioje atsispindi darbuotojų trūkumas informacinių technologijų sektoriuje, tikriausiai informacinių technologijų žinios turėtų būti labiau prioritetizuojamos nei retų kalbų mokymasis“, – sakė L. Girėnienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad dėl Lietuvos rinkos globalėjimo ir augančio tarptautiškumo atsiranda vis daugiau naujų verslo galimybių skirtinguose pasaulio kampeliuose. Tad didžiausią pasisekimą turės tie jauni žmonės, kurie bus išprusę tiek informacinių technologijų srityje, tiek sugebės susišnekėti bent dviem užsienio kalbomis. „Iš jų viena neabejotinai turės būti anglų“, – sakė pašnekovė.


Darbas komandoje

Darbas komandoje© Pexels

Pastaroji jau tapo nebe privalumu, o būtina sąlyga darbinantis į daugelį pozicijų. Tačiau B. Petikonis-Šabanienė pastebi paradoksą: anglų kalbos reikia kone visuose darbuose, tačiau kalbos įgūdžiai stebina skurdumu.

„Anglų kalbos įgūdžių reikia beveik visiems darbdaviams ir Lietuvoje veikiančioms organizacijoms. Ja veikia įmonių naudojamos sistemos, aptarnavimo instrukcijos, rinkos ir srities naujienos pasiekia jas anglų kalba, – teigė B. Petikonis-Šabanienė. – Rasti abiturientą, kuris nebūtų mokęsis anglų kalbos mokykloje, taip pat sunku. Tačiau dažno kalbiniai įgūdžiai yra žemiau vidutinio lygio.“

Pašnekovės teigimu, įsisukama į užburtą ratą: daugumai darbdavių reikia anglų kalbos įgūdžių, dauguma kandidatų mokėsi jos mokykloje, bet tik dalis sugeba vartoti ją darbo tikslais. Į tai dėmesį turėtų atkreipti mokyklos bei atsakyti į klausimus: ar tinkamai yra taikomi mokymo metodai, ar pamokos yra įtraukiančios, ar jų turinys ne tik atitinka mokymosi programas, bet yra ir įdomus jaunimui, ar tai, ko mokoma, yra tebeaktualu. „Reikia nepamiršti, kad kalba yra tik įrankis, kuriuo galima įgauti kitų žinių ir kompetencijų“, – sakė B. Petikonis-Šabanienė.


Darbas komandoje

Darbas komandoje© Pexels

Ji teigė, kad situacija panaši ir kalbant apie programavimo kalbų įgūdžius: „Vertindami kandidatų patirtį ir įgūdžius, dažnai susitelkiame ties bendru loginiu mąstymu, sugebėjimu pritaikyti vienas sistemines žinias kitomis aplinkybėmis, kurti sistemas ir ryšius skirtinguose kontekstuose.“ Tad esą yra verta mokykloje formuoti programavimo ir inžinerijos pagrindų supratimą, į programavimą orientuotą mąstymą.

„Tai leistų mokyklą baigusiems jaunuoliams lengviau pasirinkti, kurioje srityje gilinti savo žinias. Pavyzdžiui, programuoti interneto svetaines „JavaScript“ kalba, kurti duomenų bazes arba informacinių technologijų sistemas .NET platformoje, tobulinti inžinerines sistemas“, – sakė pašnekovė.