Šiauliuose su viltimi žvelgiama į studentus iš užsienio: gal užsiliks ilgiau?

Šiauliai
Šiauliai
  © Šiaulių TIC

Kasmet Šiaulių aukštosioms mokykloms pavyksta pritraukti vis daugiau užsieniečių. Tik studijas baigę jaunuoliai mieste pasilikti neskuba. Priežastis paprasta – darbdaviai neturi ką jiems pasiūlyti, ypač nekalbantiems lietuviškai.

Deja, vienos aukštosios mokyklos šios problemos nepajėgios išspręsti. Tam dar reikia didelio šalies institucijų, miesto valdžios ir kitų įstaigų prisidėjimo.

Šiauliai – tik taškas žemėlapyje

Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos direktorius dr. Modestas Grigaliūnas sako, kad Šiauliai užsienio šalių gyventojams nėra labai patrauklūs. Studijoms jie mieliau renkasi Vilniuje ar Klaipėdoje esančias aukštąsias mokyklas.

„Šiauliai nėra sostinė, čia nėra jūros. Savaime suprantama, kad užsieniečiams tai yra tiesiog taškas žemėlapyje. Nepaisant to, matydami juos dominančias studijų programas, žmonės renkasi Šiaulius. Norint pritraukti daugiau studentų iš užsienio, manau, labai svarbu pagalvoti, ką pats miestas jiems gali pasiūlyti. Tai neturėtų būti vien tik studijų programos. Reikalingas platesnis požiūris, kad atvažiavę žmonės čia turėtų ką veikti ir galėtų įgyti tam tikrų patirčių“, – mano M. Grigaliūnas.

Pašnekovas patvirtina, kad kai kurie Šiauliuose studijas baigę kitataučiai norėtų įsidarbinti mūsų mieste. Šiuo atžvilgiu universitetas jiems padeda pasiruošti gyvenimo aprašymus, pataria, į ką šiuo klausimu būtų galima kreiptis. Tik, deja, ne visiems pavyksta rasti norimą darbą.

„Tokių sėkmės istorijų nėra labai daug, nes tai kitų šalių, kitos kultūros žmonės. Natūralu, kad ne visi mūsų darbdaviai gali pasiūlyti darbą, kuris tiktų kita kalba kalbančiam žmogui“, – sako M. Grigaliūnas.

Kas semestrą, pagal įvairias mainų programas, į Šiaulių universitetą atvyksta apie 40 studentų iš Latvijos, Albanijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Korėjos, Čekijos, Graikijos, Italijos, Japonijos, Gruzijos. Jie čia mokosi įvairių dalykų, dėstomų anglų kalba.

Pilnoms studijoms universitete lieka apie 20 studentų iš Indijos, Šri Lankos, Ukrainos, Kazachstano, Pakistano. Dažniausiai jie studijoms renkasi ekonomiką, vadybą, mechanikos inžineriją, verslo administravimą, karjeros edukologiją.

Atbaido lietuvių šaltumas?

Daugiau studentų iš užsienio stengiasi pritraukti ir Šiaulių valstybinė kolegija. „Skatiname atvykusius studentus ne tik studijuoti, bet ir būti aktyviais mūsų miesto gyventojais, dalyvauti įvairiuose renginiuose ir kolegijoje, ir Šiauliuose. Ar miestas pasiruošęs priimti tokius žmones, dar būtų galima daug diskutuoti“, – teigia kolegijos viešųjų ryšių specialistė Urtė Drąsutytė.

Kolegija statistikos apie pasiliekančius dirbti neturi, tačiau žino, kad liekančių Šiauliuose arba kituose Lietuvos miestuose tikrai yra. Kai kuriems patinka mūsų šalis, jie lieka čia, išmoksta kalbėti lietuviškai. Pašnekovės nuomone, pasiliekančiųjų būtų dar daugiau, jeigu atsirastų besistengiančių Šiaulių miestą ir regioną padaryti patrauklesnį.

„Neabejojame, kad prie apsisprendimo atvažiuoti į mūsų šalį tikrai prisidėtų geresnė ekonominė situacija, patrauklesnė geografinė padėtis. Mes, lietuviai, tenka pripažinti, dažnai užsieniečiams atrodome šalti, netolerantiški, kartais nelabai draugiškai jų atžvilgiu nusiteikę žmonės“, – svarsto U. Drąsutytė.

Nors mieste užsienio gyventojams integruotis nelengva, pašnekovė sako, kad kolegijoje stengiamasi jiems kiek įmanoma labiau padėti. Anot jos, kolegijos studentai tampa mentoriais, padedančiais lengviau atvykstantiems integruotis naujoje aplinkoje. Kviečiamas ir bendruomenės pareigūnas, kiti specialistai, kurie padeda suprasti mūsų miesto saugumo aspektus, lengviau orientuotis. Vyksta tarpkultūrinės komunikacijos paskaitos. 

Tie, kurie pageidauja, mokosi lietuvių kalbos. Svečiams organizuojamos įvairios ekskursijos, išvykos, jie supažindinami su miestu. Kiek galima, padedama ir studijų proceso metu. Siekiama, kad iš svetur atvykę studentai Šiauliuose jaustųsi savi, saugūs.

„Stengiamės, skatiname savo studentus vykti į praktiką ar studijuoti svetur, taip pat labai laukiame atvykstančių studentų. Nuolat ieškome naujų partnerių, kasmet sudaromos naujos bendradarbiavimo sutartys su užsienio institucijomis. Stengiamės su užsienio partneriais palaikyti glaudžius ryšius.

Lanksčiai žiūrime į atvykstančiųjų pageidavimus studijų klausimais, siekiame maksimaliai vertingo abipusio bendradarbiavimo ir ryšio“, – pasakoja U. Drąsutytė.

Laukia atvykstančių

Formuojant užsienio studentų grupes labai gelbsti asmeniniai kontaktai. Studentai, kurie buvo išvykę, dėstytojai, kurie stažuojasi ir palaiko ryšius su svetur dirbančiais asmenimis, vadinami kolegijos ambasadoriais, nešančiais žinią apie šią įstaigą.

„Turime tikrai nemažai užsienio partnerių, šis skaičius kasmet sparčiai auga. Labai džiaugiamės, kad sulaukiame užsienio svečių didžiuosiuose savo renginiuose, Tarptautinėje savaitėje. Be abejonės, studentai iš svečių šalių, kurie mokosi pas mus, išsiveža į savo kraštus puikios patirties, kuria dalijasi ir taip skleidžia informaciją apie Šiaulių valstybinę kolegiją“, – kokiais būdais kolegija stengiasi prisivilioti daugiau studentų iš užsienio atskleidžia pašnekovė.

Pagal mainų programą „Erasmus+“ į Šiaulių valstybinę kolegiją 2018 metais studijoms ir praktikai buvo atvykę 45 asmenys iš įvairių šalių: Turkijos, Latvijos, Ispanijos, Italijos, Čekijos, Portugalijos. Pavasario semestre laukiama atvykstant ukrainiečių, studentų iš Graikijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, Latvijos.

Pilnoms studijoms šiuo metu yra atvykę 16 studentų: didžioji dalis jų – iš Ukrainos, kiti – iš Danijos, Rusijos, Italijos.

Pagal mainų programą į kolegiją atvykstantys studentai dažnai renkasi studijuoti tarptautinį verslą, kineziterapiją, buhalterinę apskaitą, socialinį darbą. Pasilikę pilnoms studijoms paprastai renkasi finansus, statybą.

Kliudo kalbos barjeras

Programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Marta Misiulaitytė sako, kad studijas Lietuvoje baigę studentai darbo neranda ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Atlikus 300 užsieniečių studentų Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose apklausą paaiškėjo, kad pagrindinė kliūtis įsidarbinimui – kalbos barjeras. Nors studentai praleidžia keletą metų Lietuvoje, kalbos žinių įsisavinimui kelią pastoja kokybiškų ir nemokamų lietuvių kalbos kursų trūkumas, nepakankamos galimybės įgyti kalbinės praktikos. Tai susiję ir su kita opia problema – vietinių socialinių kontaktų stoka. Dėl atskirų paskaitų tvarkaraščių, bendrų renginių trūkumo, užsieniečiai labiau linkę bendrauti tarpusavyje.

Verta pabrėžti, kad klausiant studentus apie jų ateities planus, antras pagal populiarumą pasirinkimas buvo karjeros siekimas Lietuvoje (22 proc. apklaustųjų). Įskaitant ir tuos, kurie dar nebuvo apsisprendę, potencialiai Lietuvoje likti norėtų beveik pusė čia studijavusiųjų užsieniečių.

„Jeigu mes galėtume pataisyti kalbinės ir socialinės integracijos spragas, mes galėtume padidinti užsieniečių absolventų indelį į Lietuvos ekonomiką, sušvelninti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo problemas“, – problemos sprendimo būdą siūlo M. Misiulaitytė.

Dalis minėtų iššūkių, su kuriais susiduria studentai, greičiausiai aktualūs ir vyresnio amžiaus užsieniečiams. Tik, anot pašnekovės, svarbu suprasti, kad integracija nėra homogeniškas procesas: paslaugos turėtų būti teikiamos atsižvelgiant į skirtingų darbuotojų grupių poreikius. 

Pavyzdžiui, užsienietis, atvykstantis į Lietuvą sezoniniam darbui, turi kitokius poreikius, nei aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Išsilavinimą Lietuvoje įgiję studentai greičiausiai žino, kaip susirasti būstą, bet galbūt nebūtinai turi žinių, kur ir kaip ieškoti darbo. Greičiausiai neretas lietuvis, ieškantis pirmojo darbo po studijų, taip pat nežino, kaip teisingai rašyti motyvacinį laišką, ruoštis darbo pokalbiui. Šiuo atžvilgiu yra svarbus universitetų karjeros centrų ir verslo įsitraukimas, suteikiant tikslingą informaciją šiai užsieniečių grupei.

Siūlo aktyvinti užsieniečių integraciją

Nepaisant to, verta pasidžiaugti, kad beveik du trečdaliai visų apklaustų užsieniečių studentų buvo patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Vis dėlto 36 proc. jų teigė, kad didžiausias sunkumas Lietuvoje – integracijos į visuomenę stoka.

„Tai susiję su aukščiau minėtomis priežastimis, tokiomis kaip lietuvių kalbos žinių ar socialinių kontaktų trūkumu. Taip pat dalis apklaustųjų tvirtino stokojantys aiškiai suprantamos informacijos apie migracinius procesus, susiduriantys su kalbos barjeru tvarkantis reikalingus dokumentus. Todėl itin reikšminga paraleliai veikti dviem integracijos kryptimis – suteikti reikalingas paslaugas anglų kalba, bet tuo pačiu ir skatinti užsieniečius mokytis lietuvių kalbos“, – paaiškina M. Misiulaitytė.

Projektų vadovė pastebi, kad aukštosios mokyklos kasmet vis sėkmingiau pritraukia užsieniečius. Tyrimai rodo, kad mokymasis daugiakultūrinėje aplinkoje praturtina studijų kokybę, prisideda prie universitetų žinomumo užsienyje. Bet norint neprarasti išsilavinusių jaunuolių potencialo, turėtume skirti dėmesio ir absolventų įsidarbinimui. Pavyzdžiui, jeigu ketvirtadalis praėjusių metų užsieniečių absolventų būtų įsidarbinę Lietuvoje, vien tik jų darbo vietos būtų sugeneravusios apie 18,5 mln. eurų Lietuvos ekonomikai. Taip pat investuotojai iš užsienio neretai Lietuvą renkasi dėl čia esančių talentų, bet jų plėtros planus gali stabdyti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Senstant visuomenei, ryškėjant neigiamoms žmogiškųjų išteklių trūkumo pasekmėms, būtina siekti šalyje likti skatinti tiek lietuvius, tiek užsieniečius absolventus.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais įvyko keli pozityvūs pokyčiai teisiniame reglamentavime – pavyzdžiui, studijų metu užsieniečiai gali dirbti 20 valandų per savaitę be papildomų leidimų, o po studijų gali metus laiko ieškoti darbo Lietuvoje. Tačiau valdžia galėtų aktyviau prisidėti prie visuomenės edukacijos apie užsieniečių darbuotojų naudą Lietuvai, prisidedant prie pozityvaus ir faktais pagrįsto visuomenės požiūrio formavimo.

Taip pat trūksta koordinuotų integracijos veiksmų ir tikslinių paslaugų, pavyzdžiui, įsidarbinimo studijų metu skatinimo, nemokamų lietuvių kalbos kursų plėtros, paslaugų viešajame sektoriuje anglų kalba užtikrinimo. 

Pavyzdžiui, Estija per pastaruosius metus itin pagerino užsieniečių absolventų įsidarbinimo rodiklį – nuo 5 proc. iki 20 proc. To ji pasiekė aktyviai plėtodama tiek tradicinių, tiek virtualių estų kalbos kursų pasiūlą, įteisindama galimybę studentams atvykti kurį laiką prieš studijų pradžią mokytis estų kalbos. Paraleliai vyko ir tebevyksta intensyvus įstatymų vertimas į anglų kalbą. 

Tai tik keli pavyzdžiai, parodantys, kaip nedideli pokyčiai gali suaktyvinti užsieniečių integraciją.