Postas Europoje, į kurį taikosi A. Kubilius: kiek jis įtakingas?

Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
  © Dmitrijus Radlinskas

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos politikoje aktyvus Andrius Kubilius gali sulaukti tarptautinio pripažinimo – kaip jau skelbta lapkritį, jo kandidatūra bus svarstoma renkant naująjį Europos Tarybos generalinį sekretorių. Ką reikštų toks postas atstovui iš Lietuvos bei kiek įtakinga potenciali naujoji A. Kubiliaus darbovietė, paaiškina Alfa.lt.

Konservatorių politiko galimybių neribojo ir Vyriausybė, metų pabaigoje pritarusi A. Kubiliaus teikimui.

reklama

„Tai yra įrodymas, jog vidiniai mūsų nesutarimai nereiškia, kad mes negalime sutarti, jeigu yra galimybė Lietuvos atstovui gauti rimtas pareigas“, – BNS agentūrai sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. 

Žinoma, toks sprendimas gali būti motyvuotas ne tik geranoriškumu, tačiau ir noru patraukti tolyn nuo Lietuvos politikos aktualijų vieną ryškiausių opozicijos atstovų. Tačiau kiek „rimtos“, vicekanclerio žodžiais, šios pareigos?

Žmogaus teisių prievaizdai

reklama

Visų pirma, nereikėtų Europos Tarybos painioti su Europos Vadovų Taryba ar su kita ES valdymo institucija, nepaisant sąskambio, panašios vėliavos ar to paties himno. Europos Tarybą ir ES vienija dalis bendrų tikslų, tačiau šiandien tai yra bemaž viskas.

Kaip paaiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė dr. Sima Rakutienė, Europos Taryba koncentruojasi į žmogaus teisių užtikrinimą, nors kiek paradoksaliai gali atrodyti tarp jos 47 narių esanti Rusija.

„Europos Taryba yra tarptautinė organizacija, kuri nėra susijusi su ES institucijomis. Tiesa, pats organizacijos kūrimo procesas ir priežastys yra susiję, nes abi organizacijos siekė spręsti Antrojo pasaulinio karo padarinius, taip pat, kalbant apie organizacijos įkūrėjus, randame tas pačias pavardes, kaip Konradas Adenaueris, Robertas Šumanas, Paulas-Henri Spaakas, Alcide de Gasperi. Vis tik Europos Taryba buvo įkurta anksčiau nei Europos ekonominė bendrija ir nuo pat pradžių jos pagrindine užduotimi tapo žmogaus teisių gynimas. Ši tarptautinė organizacija, skirtingai negu ES, neturi didelių stojimo reikalavimų, jos narės yra visos Europos šalys, tarp jų ir Rusija (tiesa, jos narystė suspenduota po Krymo aneksijos), Baltarusija, Serbija, Turkija ir kitos ES nepriklausančios valstybės. Nuo 1985 m. pagrindinis reikalavimas siekiant tapti nariu buvo mirties bausmės valstybėje uždraudimas“, – Alfa.lt išdėstė S. Rakutienė.

Žinomiausia ir įtakingiausia po Europos Tarybos sparnu esanti institucija yra Europos Žmogaus Teisių Teismas – tik jo sprendimai, paremti Europos žmogaus teisių konvencija, šalims narėms yra įpareigojantys.

„O kitos Europos Tarybos institucijos – Parlamentinė Asamblėja, Europos vietinės ir regioninės valdžios kongresas, žmogaus teisių komisaras, Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų konferencija – leidžia deklaracijas, konsultacinio, patariamojo pobūdžio dokumentus ir nuomones“, – sako VDU mokslininkė.

reklama


Europos Taryba

Europos Taryba© SCANPIX

Eilė Rytų Europai?

Sprendžiantysis Europos Tarybos organas yra Ministrų Komitetas, susidedantis iš suverenių valstybių, priklausančių Tarybai, užsienio reikalų ministrų, tad generalinis sekretorius yra panašesnis į koordinatorių nei į vadovą tradicine, hierarchine prasme.

Būtent Ministrų Komitetas teikia kandidatus į generalinio sekretoriaus postą Parlamentinei Asamblėjai, kuri išrenka vieną penkerių metų kadencijai.

„Generalinio sekretoriaus užduotys, panašiai kaip ir kitose tarptautinėse organizacijose, yra orientuotos į atstovavimo organizacijai, komunikacijos su narėmis, viso sekretoriato priežiūros, koordinacinio pobūdžio veiklas bei konsensuso paieškas, iniciatyvą. Tiesa, ši pozicija nėra labai ryškia matoma ar nuolat stebima žiniasklaidos, pavyzdžiui, dabar pareigas jau antrą kadenciją nuo 2009 m. einantis norvegas Thorbjørnas Jaglandas nėra labai gerai žinoma figūra Europoje. Kita vertus, nereikėtų ir nuvertinti šio posto, nes sėkmės atveju tokiai mažai valstybei kaip Lietuva tai tikrai būtų didelis pripažinimas ir laimėjimas“, – pastebi S. Rakutienė.


Thorbjørnas Jaglandas

Thorbjørnas Jaglandas© SCANPIX

A. Kubilių pasiūlė Europos Liaudies partija, vienijanti konservatyvias europietiškas partijas. Politologė priduria, jog A. Kubiliaus šansai būti išrinktam institucijos vadovu priklausys nuo kelių aplinkybių.

„Priklausys nuo to, ar pavyks įtikinti kitas valstybes nares, ar pavyks sukurti palaikančiąją daugumą. Iki šiol šis postas atitekdavo kurios nors Vakarų Europos šalies kandidatui. Taigi sėkmės atveju tai būtų pirmas kartas, kai laimi kandidatas, deleguotas Centrinės ir Rytų Europos regiono šalies. Mano nuomone, yra svarbus ir regionas, ir asmeninės savybės, ir politinės pažiūros – visų šių faktorių visuma. Pavyzdžiui, siekiant posto 2009 m., kandidatavo ir lenkų atstovas, tačiau vien to fakto, kad jis atstovavo Centrinės Europos regionui, nepakako. Tiesa, tuo metu jo ir jo konkurento norvego politinės pažiūros buvo panašios – socialdemokratinės. Kadangi neturiu informacijos apie kitus kandidatus, negaliu vertinti pono A. Kubiliaus šansų, bet situacija gali būti palanki“, – komentavo VDU dėstytoja.

Šiuo metu Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas eina buvęs Norvegijos premjeras, leiboristas T. Jaglandas, jo antroji penkerių metų kadencija baigiasi 2019-aisiais. Kaip prieš kurį laiką sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, pagal sutarimą tarp Europos politinių jėgų šįkart eilė siūlyti kandidatą į pareigas priklauso dešiniesiems.

reklama