Ginčai dėl įstatymo pataisos: ar siųsti už grotų dėl 25 tūkst. eurų kyšio politikui?

Eurai
Eurai
  © Alfa.lt

Į Seimą keliauja Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios leistų fizinius ir juridinius asmenis į kalėjimą siųsti už politikų papirkinėjimą. Vis dėlto, ministerijos vertinimu, neteisėtas paramos dydis turėtų siekti ne vieną ir ne dvi dešimtis tūkstančių eurų. Valdančiųjų atstovui tokia kartelė atrodo per aukšta, opozicija mano priešingai.

Penktadienį Teisingumo ministerija Seime įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kurioms įsigaliojus, už neteisėtą paramą politinėms partijoms bei politinėms kampanijoms grėstų laisvės atėmimas iki ketverių metų. Įstatymo projekte numatoma, kad kalėjimas grėstų suteikus didesnę nei 500 minimalūs gyvenimo lygiai (MGL) arba 25 tūkst. eurų sumą viršijančią paramą.

reklama

Pasiteiravome Teisingumo ministerijos, kodėl pasirinktas būtent toks dydis. Pasak jos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjo Audrio Kutrevičiaus, 500 MGL kartelė taikoma traukiant baudžiamojon atsakomybėm ir už neteisėtą praturėjimą, todėl bandoma išlaikyti proporcingumą. Esą baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, todėl jos taikymas turėtų būti taikomas tik sunkiausių nusižengimų atvejais.

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad dėl 10–20 MGL nereikėtų taikyti pačios griežčiausios baudžiamosios atsakomybės. Čia 500 MGL, 25 tūkst. eurų, ir už pažeidimus, kurie viršija šią sumą, būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – Alfa.lt paaiškino A. Kutrevičius.

Kartelė iškelta per aukštai

reklama

Neteisėtos paramos partijoms ir politikams kriminalizavimą inicijavusio Seimo nario Vytauto Bako nuomone, tokia kartelė norint užkirsti kelią neteisėtai paramai – per aukšta.

„Pirmas įspūdis toks, kad kartelė yra iškelta per aukštai. Juo labiau kad atlikdami tyrimą matėme, kaip buvo finansuojamos partijos arba politinės kampanijos, sumos ten buvo mažesnės“, – pasakojo V. Bakas. Jo vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) praėjusiais metais atliko tyrimą dėl neteisėtos verslo grupių įtakos politikams ir politiniams procesams Lietuvoje.


Vytautas Bakas

Vytautas Bakas© Edvard Blaževič

Pasak V. Bako, net ir kelis tūkstančius eurų siekianti neteisėta parama, už kurią vėliau tikimasi palankių politikų sprendimų, yra pavojingas nusikaltimas, pažeidžiantis Konstituciją ir keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Piniginės baudos ir administracinė atsakomybė, mano politikas, neatgraso interesų grupių nuo siekio daryti poveikį.

„Iniciatyva nustatyti baudžiamąją atsakomybę ir laisvės atėmimo bausmę tam, kad būtų atgrasoma (nuo pažeidimų – Alfa.lt), yra sveikintina, nes baudos tokiu atveju tikrai neatgraso. Matėme, kas buvo su „MG Baltic“ byla, kuomet ištisa frakcija iš esmės tarnavo vienos grupės interesams, o gauti kažkokią baudą joms nėra bėda ar problema. Manau, laisvės atėmimo bausmė yra tikrai gera sankcija, bet kartelę galima leisti“, – aiškino valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys.

Pasak politiko, savivaldos rinkimų metu balsai buvo perkami po 2–3 eurus. Jei norint patekti į rajono savivaldybės tarybą pakanka 500–600 balsų, tokio veiksmo kaina nesiekia nė 2 tūkst. eurų, nors pavojus valstybei, mano politikas, toks pat.

„Norint patekti į savivaldybės tarybą, kartais pakanka ir 500 balsų, todėl galima patekti į savivaldybę už pakankamai nedideles sumas, o pavojus valstybei yra tas pats. Jei balsai perkami už butelį degtinės arba kontrabandinių cigarečių pakelį... Tai reikės pasitarti, bet, manau, kartelę leisime“, – sakė NSGK pirmininkas.

Opozicijos neįtikina

Opozicijos atstovas, liberalas Eugenijus Gentvilas stebėjosi valdančiųjų nenuoseklumu, koreguojant Baudžiamąjį kodeksą, – svarstant apie kanapių dekriminalizavimą, tuo pačiu metu už neteisėtą paramą siūloma bausti laisvės atėmimu. E. Gentvilo nuomone, didžiausia bausmė paramos teikėjams ir gavėjams yra tokios veiklos viešumas. Politikas atkreipė dėmesį, kad siūlomos pataisos nereguliuoja tokių atvejų, kai su garsiais politikais siejamos įmonės prisidengdamos labdara užsiima politine reklama.

Pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio įmonė „Agrokoncernas“ išleido 350 tūkst. eurų akcijai „Saugokime vyrus“, kurios metu po šalies regionus keliavo mobili kraujo laboratorija. Šioje buvo suteikiama galimybė nemokamai išsitirti dėl prostatos vėžio. Laboratorijos buvo pažymėtos LVŽS logotipu, neretai medikus lydėjo partijai atstovaujantys politikai.

„Po to ieškoma kokių nors būdų apeiti sistemą, pavyzdžiui, per „Agrokoncerną“ finansuoti kokią nors akciją. Ir tada jau vyksta diskusijos – tai buvo politinė reklama ar ne. Tai jei būtų nustatyta, kad tai buvo reklamos pažeidimas, reiškia, neteisėtas finansavimas, ir valstiečiai sėda į cypę“, – sakė E. Gentvilas.

Įstatymo projektą registravo Vidaus reikalų ministerija, o idėja laisvės atėmimu bausti už neteisėtą politinę paramą buvo iškelta po NSGK atlikto tyrimo išvadų apie neteisėtą įtaką politikams bei politiniams procesams Lietuvoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos bei užsienio verslo grupės, kaip „MG Baltic“, „VP Market“ ir „Rosatom“, siekė neteisėtai paveikti mūsų šalies sprendimų priėmėjus, tikėdamosi gauti naudos įmonių atliekamoje veikloje.

Teisingumo ministerija Seimui taip pat teikia įstatymo pataisas dėl politinių partijų finansavimo, kriminalinės žvalgybos, politinių kampanijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kitų įstatymų, kurie turėtų padėti įgyvendinti NSGK išvadose numatytas politinės korupcijos prevencijos priemones. 

reklama