LRTK ginasi: nuostatos dėl draudžiamos informacijos atėjo iš Nacionalinio saugumo strategijos

Žiniasklaidos ekspertai naująją pataisą kritikuoja kaip keliančią nerimą ir vadino kišimusi į žmonių nuomonę
Žiniasklaidos ekspertai naująją pataisą kritikuoja kaip keliančią nerimą ir vadino kišimusi į žmonių nuomonę
  © Pixabay.com
Alfa.lt | BNS
2019-01-03 17:42

Žiniasklaidos ekspertams nerimą sukėlusias pataisas, išplečiančias draudžiamą informaciją, inicijavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), o Seimo Kultūros komitetas savo vardu tik jas registravo, teigia Ramūnas Karbauskis.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pabrėžė, kad pataisos skirtos skubiai reaguoti į kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui, o formuluotės paimtos iš Seimo patvirtintos strategijos.

reklama

„Šiandien Lietuvos radijo ir televizijos komisija neturi jokių instrumentų į tai (Lietuvos saugumui keliančios informacijos skleidimą – BNS) reaguoti, jeigu tos informacijos šaltinis yra Europos Sąjungoje. (...) Tai instrumentas, kuris sukuria mums galimybę apsisaugoti, galimybę reaguoti į grėsmes, iškylančias rinkimų metu būtent tų žmonių, tų žiniasklaidos priemonių, kurios yra įtakojamos mums priešiškų valstybių“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis. Jis pabrėžė, kad komitetas nė žodžio nepridėjo į LRTK pasiūlytą pataisų projektą. 

Valdančiųjų lyderis aiškino, kad pataisos susijusios su Europos Sąjungos (ES) direktyvos įgyvendinimu. „Jeigu mums nedraugiška valstybė per kokią nors ES registruotą viešą informavimo priemonę tokią informaciją skleis, kuri galėtų kenkti Lietuvai, jos visuomenei ir t. t., į tai turi būti reaguojama“, – pabrėžė R. Karbauskis.

LRTK pirmininkas M. Martišius BNS sakė, kad ES direktyva numato, jog valstybės gali taikyti sankcijas žiniasklaidos priemonėms, kurios kelia pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.

reklama

„Kas yra nacionalinis saugumas, mes patys nesugalvojome. Mes paėmėme iš Nacionalinio saugumo strategijos ir perkėlėme“, – teigė jis.

Pagal Seimo Kultūros komiteto narių – valstiečio Ramūno Karbauskio, konservatoriaus Vytauto Kernagio, valstiečio Stasio Tumėno, socialdemokratės Ramintos Popovienės ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės – registruotą pataisą, visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Žiniasklaidos ekspertai šią pataisą kritikavo kaip keliančią nerimą ir vadino kišimusi į žmonių nuomonę.

2017 m. redakcijos Nacionalinė saugumo strategija grėsmes apibūdina su patikslinimu, kad galvoje turima „nepagrįsta ir klaidinanti informacija“: „informacinės grėsmės – kai kurių valstybių ir nevalstybinių subjektų skleidžiama karo propaganda, karo ir neapykantos kurstymas ir kita nepagrįsta ir klaidinanti informacija, kuri nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus ir kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, bandoma diskredituoti Lietuvos narystę NATO, jo pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat informacinė veikla, nukreipta į kitų ES ir NATO valstybių narių visuomenes ir politikos formuotojus, siekiant Lietuvos Respublikai nepalankių sprendimų“.

Vis dėlto LRTK pirmininkas M. Martišius atmetė grėsmę spaudos laisvei. Anot jo, projekte kalbama tik apie grėsmes, susijusias su nacionaliniu saugumu, o ne kritika. Be to, anot jo, į įstatymą sudėta pakankamai saugiklių, kad minėta norma nebūtų piktnaudžiaujama.

reklama

„Gerai, įsivaizduokime tokią situaciją, kad nusprendžiame taikyti šituos apribojimus ne prieš rusiškus, bet prieš lietuviškus kanalus. Pirma, iš 11 Radijo ir televizijos komisijos narių aštuoni turi sutikti taikyti šitą normą. Tarkime, kad dėl kokių nors priežasčių tie du trečdaliai balsų atsiranda. Nubalsuojame, kad kilo grėsmė nacionaliniam saugumui ir turime uždaryti vietinę televiziją. Tada per mėnesį Europos Komisija turi pasakyti, ar mūsų sprendimas buvo teisingas ar neteisingas“, – BNS sakė M. Martišius.

„Jeigu ji pasakys, kad jis buvo neteisingas, ir jūs persūdėte, tada televizija galės kreiptis prašydama atlyginti nuostolį. Manau, kad po tokio sprendimo komisijos gyvavimo klausimas būtų labai abejotinas“, – svarstė komisijos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad pataisos pirmiausia susijusios su greitu reagavimu į kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Atsiranda ta greitoji procedūra, įsivaizduoju, kad ji turėtų būti taikoma rinkimų laikotarpiu, kada laikas labai svarbus“, – teigė M. Martišius.

Dabar karą ar tautinę neapykantą kursčiusioms televizijoms sankcijas galima taikyti tik po trečio pažeidimo.

reklama

Seimo Kultūros komitetas ir LRT siūlo Visuomenės informavimo įstatymą papildyti nuostata, kad LRTK iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo, kai siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.