Šiaulių vizija – būti geriausiems

Tikimasi, kad ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija Šiauliams įkvėps daugiau ambicijos.
Tikimasi, kad ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija Šiauliams įkvėps daugiau ambicijos.
  © Vytauto Anužio nuotr.
alfa.lt
2019-01-03 16:16

Siekdama pamatyti bendrą regiono ekonomikos situaciją ir potencialą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija imasi lyderystės kurti Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo 2018–2024 m. strategiją. Ji ne tik leis numatyti ateities scenarijus, bet ir užtikrins miesto, verslo ir gyventojų ambiciją.

Pasiekti proveržį – tokį tikslą užsibrėžė Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Kartu su socialiniais ir verslo partneriais ji ėmėsi užduoties įvertinti Šiaulių miesto ir regiono ekonominę situaciją, nustatyti silpnybes ir stiprybes bei identifikuoti tobulėjimo ir ambicijos vertas vietas. „Mindžikuoti vietoje ir delsti nebeturime laiko, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. – Sričių, kuriose verslas gali sukurti daugiau pridėtinės vertės, yra apsčiai.“ Tačiau, jo nuomone, reikia suprasti, kokios sisteminės, infrastruktūrinės kliūtys neleidžia to pasiekti ir eiti pirmyn.

„Šiauliuose veikia daug įmonių, kurios puikiai išmano savo veiklos specifiką, vykdo ją savarankiškai, žino savo negalias, – sakė A. Bartulis. – Tačiau savivaldybės lygmeniu mums sunku įvertinti, kurie ūkio sektoriai iš tiesų yra konkurencingi ir progresyvūs, dinamiški ir kuria didžiausią vertę. Plikų skaičių tam nepakanka.“

Įvertino miesto temperatūrą

Strategijos rengimas prasidėjo birželio mėnesio gale, šiuo metu yra baigiamas pirmasis etapas – dabartinės situacijos analizė ir įvertinimas. „Tai aš vadinu „dienos nuotraukos“ etapu, jame analizavome, kokioje padėtyje Šiauliai yra šiuo metu, – pasakojo strategijos rengėjų komandos vadovas Andrius Jeržemskis. – Visų pirma surinkome oficialią statistiką apie Šiaulių miestą ir regioną, ją išanalizavome ir palyginome su kitais Lietuvos ir užsienio šalių miestais. Lyginimui įvairiais socialiniais, ekonominiais, demografiniais, technologiniais rodikliais buvo pasirinkti Panevėžys ir Klaipėda. Vėliau atlikome kokybinius interviu su Šiauliuose veikiančiomis lietuvių ir užsienio kapitalo verslo įmonėmis, surinkome jų viešai skelbiamus duomenis apie darbuotojų skaičių, apyvartą, eksporto apimtis, atlyginimus ir kita.“

Panašiu principu buvo atlikta užsienio šalių miestų analizė. „Atsirinkome miestus, kurie yra arba panašūs į Šiaulius įvairiais rodikliais, arba susiduria su panašiomis problemomis. Įvertinę egzistuojančią mokslinę literatūrą ir įvairius tyrimus, padarėme išvadas, kaip transformacija vyksta panašiuose miestuose, bandėme rasti atsakymus į klausimus, ką daryti, kad didėtų atlyginimai, į Šiaulius atvyktų žmonės ir panašiai“, – sakė pašnekovas. Tai, jo teigimu, leidžia nustatyti Šiaulių miesto temperatūrą, įvertinti, kuo jis serga.

Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo 2018–2024 m. strategijos dar lauks antrasis ir trečiasis etapai. „Antrajame etape sieksime numatyti pagrindinę kryptį, kur link Šiauliai turėtų keliauti, o galutiniame – detalizuoti veiksmų planą, numatyti konkrečius sprendimus ir jų vykdytojus“, – teigė A. Jeržemskis. Visai strategijai parengti yra numatytas devynių mėnesių laikotarpis.

Pirminės strategijos kryptys

Pirmąsias išvadas komentavęs strategijos rengėjų komandos vadovas sakė, kad pagrindinė Šiauliuose fiksuojama problema yra gyventojų skaičiaus mažėjimas, tad strategija orientuota į uždavinius pasiūlyti sprendimus, kaip miestui tapti patraukliu gyventi ir dirbti. „Šiandien Šiauliuose dominuoja žemos pridėtinės vertės verslai. Tai lemia mažus atlyginimus ir daro įtaką gyventojų skaičiaus smukimui, – komentavo A. Jeržemskis. – Tyrimai rodo, kad miestai su tokia ūkio struktūra niekada negalės turėti geresnio gyvenimo ir didesnių atlyginimų.“ Jo teigimu, regione dominuojantys transporto, statybos sektoriai nėra tie, kurie gali kurti aukštą pridėtinę vertę, todėl yra reikalingi tai keičiantys sprendimai.“

Šiaulių miestas mato tris galimas kryptis. Pirmoji numato tolesnę miesto specializaciją tradiciniais tapusiuose sektoriuose – išmaniojoje gamyboje ir logistikoje. „Ši kryptis sako, kad nieko labai stipriai nekeičiame, paliekame situaciją, tokią, kokia ji yra. Tačiau pastebime, kad tai nežada nieko gero“, – sakė A. Jeržemskis.

Šiaulių regionas, kaip ir įprasta Lietuvoje, savo eksporto rinkas rado Europoje. Į pagrindines jų – Švediją ir Vokietiją – daugiausia išvežami baldai ir tekstilė. Todėl regionas ateityje gali susidurti su iššūkiais, nes šiems sektoriams gali pasidaryti sudėtinga konkuruoti vien mažiausios kainos kriterijumi su besivystančiomis šalimis. Ekspertai teigia, kad dėl šios priežasties tiek Šiaulių miestui, tiek visam regionui reikės imtis ekonominės restruktūrizacijos siekiant aukštos pridėtinės vertės, o jos priekyje galėtų atsidurti išmanioji pramonė.

Dabar mieste labiausiai specializuoti elektrinių dviračių, tekstilės, baldų, metalo ir plastiko gaminių gamybos sektoriai. Likus prie šių sektorių, jiems stiprinti prireiktų glaudesnio bendradarbiavimo su profesinėmis mokyklomis ir aukštojo mokslo įstaigomis, kad būtų ruošiami pramonei reikalingi specialistai: operatoriai, suvirintojai, inžinieriai ir pan. Strategijos rengėjai pažymėjo, kad tokių sektorių plėtra užsiima ir besivystančios šalys, su kuriomis ilguoju laikotarpiu Šiaulių miestas konkuruoti negalės. Visgi trumpuoju laikotarpiu dėl išvystytos logistikos užsiimti šiomis veiklomis bus dar palanku.

Antroji kryptis numato staigų persiorientavimą į moksliniais tyrimais ir eksperimentine veikla (MTEP) besiremiančius sektorius – aukštąsias (angl. high technology) ir vidutines aukštąsias (angl. medium high technology) technologijas. Šios sektorių grupės apima tokias ekonomines šakas kaip kompiuterių, chemikalų gaminių ar medicinos prietaisų gamyba. „Tai radikalus scenarijus, reikalaujantis staigių pokyčių“, – sakė strategijos rengėjas. Tad norint jį įgyvendinti, miesto kryptis turėtų reikšmingai pasikeisti: pereiti nuo darbo jėga besiremiančios prie aukštos pridėtinės vertės, kapitalu ir MTEP veikla paremtos ekonomikos, kadangi dabartinė situacija nėra tvari ilgalaikėje perspektyvoje.

Trečioji kryptis – pirmųjų dviejų sintezė, pažymi rengėjai. Remiantis šiuo scenarijumi, tradicinė pramonė ir toliau būtų vystoma, tačiau tuo pat metu MTEP infrastruktūra ir žmogiškieji ištekliai yra ruošiami ir planuojami, siekiant kurti aukštąsias technologijas. Taip būtų įmanomas laipsniškas perėjimas nuo tradicinės prie aukštą pridėtinę vertę kuriančios pramonės, nevykdant staigių, sunkiai suvaldomų pokyčių. Atsižvelgiant į Šiaulių miesto pobūdį būtų galima sutelkti dėmesį į procesų inovacijas (vietos rinkai palaikyti) bei inžinerines inovacijas ir jų skatinimą.

Šiame scenarijuje itin svarbus vaidmuo tenka Šiaulių verslo inkubatoriui, VŠĮ „Versli Lietuva“ atstovybei ir panašioms įstaigoms, kurios padėtų jauniems žmonėms vystyti inovatyvias idėjas, suteiktų mokymus, resursus ir palankiomis sąlygomis leistų plėsti savo verslą, kol jis galėtų savarankiškai veikti rinkoje.

Sieks sukelti ambiciją

Šie scenarijai bus gryninami galutiniame Šiaulių miesto plėtros strategijos rengimo etape, planuojant priemones įgyvendinti numatytą viziją. Tačiau daugiausia klausimų, rengėjų nuomone, sukels diskusijos dėl finansinių ir žmogiškųjų resursų. Priklausomai nuo to, kiek ir ko bus skiriama, bus galima kalbėti apie rezultatus.

A. Bartulis įsitikinęs, kad proveržį galima pasiekti ne vienoje srityje. „Viena jų – perdirbamoji pramonė. Juk viena yra pjauti rąstus, kita – statyti namus ir vežti juos parduoti į Norvegiją, raktus įteikiant naujam savininkui. Tą patį galime kalbėti ir apie baldų pramonę. Jei dabar gaminame tik stalus ir kėdes, kodėl negalime įvesti dizaino, mados elementų ir tokiu būdu keisti pramonės struktūrą, – svarstė administracijos direktorius. – Stiprūs mes esame ir logistikoje. Tačiau būdus, kaip išnaudoti visą sistemą, kaip paslaugą pristatyti už konkurencingą kainą, dar turime apsvarstyti.“

Pašnekovas įsitikinęs, kad būsima strategija ne tik leis nubrėžti regiono ekonomikos gaires, bet ir naudą atneš trumpuoju laikotarpiu. „Dėl to ir ėmėmės iniciatyvos projektą įgyvendinti. Taip pat padarėme ir su pramoniniu parku, su valstybės pagalba įsteigtu laisvos ekonominės zonos įsteigimo projektu, – teigė A. Bartulis ir pridėjo, kad greta to atsiras pareiga kartu dirbti ties infrastruktūros investuotojams gerinimu, mokslo pajėgumais parengti kvalifikuotus darbuotojus.

„Verslui tai sukels daugiau ambicijos, nes jis matys erdves, kuriose galės būti konkurencingesnis, kels didesnius iššūkius tiek sau, tiek valdžios institucijoms“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius.


Esamos būklės įvertinimas yra svarbi dalis, siekiant numatyti prioritetines Šiaulių plėtros kryptis

Esamos būklės įvertinimas yra svarbi dalis, siekiant numatyti prioritetines Šiaulių plėtros kryptis© Vytauto Anužio nuotr.

Stiprybės atsvers silpnybes

Tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojai Šiauliuose teigia nesusidūrę su jokiomis biurokratinėmis kliūtimis ir nuo pat verslo pradžios sulaukę pagalbos ir dėmesio. Kaip miesto stipriąją pusę verslininkai mini nedidelius mokesčius ir patogią susisiekimo infrastruktūrą.

Būtent šie faktoriai išjudino tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Šiauliuose didėjimą. Žvelgiant į statistinius duomenis, matyti pastarųjų metų proveržis, nors iki 2015 metų TUI lygis Šiauliuose buvo pakankamai žemas, ypač palyginti su artimais konkurentais Klaipėda ir Panevėžiu. Šiaulių mieste TUI, tenkančios vienam gyventojui, 2017 m. augo sparčiausiai per visą analizuojamą laikotarpį, t. y. net 35,5 proc., kai 2017 m. visos Lietuvos TUI vienam gyventojui augo tik apie 8 proc.

Šiaulių mieste dedamos pastangos pritraukti investuotojus ne tik teikiant jiems paslaugas ir nustačius itin žemus nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius, bet ir sukuriant atskiras lengvatines zonas: laisvąją ekonominę zoną ir pramoninį parką. Pastarajame jau įsikūrusios 9 įmonės, darbinančios daugiau nei 1000 darbuotojų ir investavusios per 45 mln. eurų į materialųjį turtą. Dar dvi įmonės jau pasirašiusios investicijų sutartis. Čia įsikūrę užsienio investuotojai, dažnu atveju, moka atlyginimus, lenkiančius 90–95 proc. kitų įmonių, veikiančių tame pačiame sektoriuje Lietuvoje.

2016 m. taip pat įkurta laisvoji ekonominė zona jau aprūpinta reikalinga infrastruktūra ir laukia pirmųjų dviejų investuotojų įsikūrimo, su kuriais susitarta dėl investavimo. Žemiausias nedarbo lygis tarp didžiųjų miestų lemia tai, kad verslininkai jau konkuruoja dėl darbuotojų, o Šiaulių miesto savivaldybės administracija deda pastangas sukurti ir finansuoti priemones, leisiančias ugdyti ir pritraukti kvalifikuotus specialistus, būtinus aprūpinti augančius verslo poreikius.

Viena iš Šiaulių miesto savivaldybės stiprybių yra platus paslaugų jaunam verslui ir investuotojams spektras: nuo įmonių steigimosi išlaidų padengimo iki nemokamų konsultacijų kaip plėtoti ir valdyti verslą bei paramos geriausioms gyventojų verslo idėjoms. „Ekonomikoje sėkmę pasiekiame tada, kai užsiauginame darbdavius. Dėl šios priežasties investuojame į jaunus verslininkus, siekiame, kad jau rytoj į darbo rinką ateitų darbdaviai, kurie šiandien įdarbina tik save ir savo šeimos narius, tačiau jau greitai kurs išpuoselėtą, išmanų ir konkurencingą verslą, įdarbinsiantį dar daugiau žmonių“, – sakė A. Bartulis.

Jau trečius metus Šiauliuose veikia bendradarbystės centras „Spiečius“, kuriame jau prasidėjo dešimt sėkmės istorijų. „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas sako, kad šio centro rezidentų apyvarta išaugo 53 proc. „Pirminis mūsų tikslas buvo ištraukti pradedančiuosius verslininkus iš jų namų ir virtuvių, suvesti į vieną bendrą erdvę, kurioje jie galėtų bendrauti ir keistis idėjomis, generuoti naujus produktus, – sakė pašnekovas. – Mano nuomone, tai pasisekęs projektas, nes naudą jis kuria ir bendruomenei: centre nuolat vyksta įvairūs renginiai, galima gauti nemokamas konsultacijas verslo formos pasirinkimo, įmonės steigimo, finansavimo klausimais.“

Nuo 2016 m. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės teikiama parama smulkiajam verslui pasinaudojo 63 verslo subjektai. Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2016 m. finansavo 19-a verslo projektų. Iš jų 96 proc. sėkmingai vykdo veiklą. Keliose įmonėse, kurios pasinaudojo savivaldybės teikiama parama (Verslo projektų konkurso nugalėtojai), apyvarta per dvejus metus padidėjo iki 300 proc.

Šiaulių miesto savivaldybės nuomone, jau yra žinomos miesto stipriosios ir silpnosios pusės. Tai leis sutelkti dėmesį į tobulintinas sritis ir ieškoti geriausių būdų vykdyti ekonominį proveržį.