Politika Kiaulės metais: rinkimų dūzges keis politinės pagirios

Balsavimas
Balsavimas
  © Europos Parlamentas

Artėjantys metai Lietuvos politikoje prasidės šešis mėnesius truksiančia trejų rinkimų fiesta, kurios metu neverta tikėtis nė menkiausios rimties. Politologai sutaria, kad po politinių dūzgių laukiančios pagirios privers politikus atidžiai pasižiūrėti į veidrodį ir persigrupuoti, nes ne už kalnų 2020 m. rinkimai į Seimą.

Dėl 2019 m. laukiančių savivaldos, Europos Parlamento (EP) ir prezidento rinkimų gyventojams netrūks progų atlikti pilietinę pareigą ir taip įvertinti politikų darbą. Pastarieji tai puikiai žino, todėl didžioji dalis jų pasisakymų, įstatymų leidybos iniciatyvų ir viešų batalijų bus skirta ne ilgalaikių tikslų įgyvendinimui, o skambioms antraštėms žiniasklaidoje, kurios trauks dar neapsisprendusių rinkėjų dėmesį.

„Pavasario sezonas, kai vyks treji rinkimai, bus labai emocingas, ir mes visi būsime į tai įtraukti. Manau, kad politinės rimties tikėtis nevertėtų, tačiau nevertėtų ir jos norėti. Politinis aktyvumas ir dinamika naudinga valstybei ir visuomenei“, – Alfa.lt aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Pašnekovas paaiškino, kad politinis dialogas ir diskusijos Seime vienaip ar kitaip bus susijusios su partijų interesais dėl rinkimų, todėl dažnu parlamente keliamu klausimu vienaip ar kitaip bus siekiama palenkti rinkėjus į savo pusę.

L. Bieliniui pritaria ir politologas, VDU profesorius Algis Krupavičius, pasak kurio, artėjančių rinkimų sukelta politinio chaoso banga užlies ne tik Seimo rūmus, bet ir viešąją erdvę, kuri yra tapusi kone pagrindiniu politikų santykių aiškinimosi lauku.

„Laikas – ganėtinai konfliktiškas, pilnas konkurencijos, nesutarimų, daug politikų viešųjų ryšių. Kitaip tariant, bus visko. Ar tai bus įdomu, ar pamatysime ką nors itin naujo, naujų alternatyvų politikos padangėje – klausimas kol kas atviras“, – svarstė A. Krupavičius.

Pirmasis nežinomasis

Peno diskusijoms socialiniuose tinkluose netrūks jau nuo pirmųjų ateinančių metų savaičių. Premjeras Saulius Skvernelis turės prisiminti duotą pažadą įvardyti, kas užims Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijų vadovų vietas. Šiomis žiniomis turėtume pradėti naujų metų darbo savaitę ar palydėti senuosius.

Praėjus vos kelioms savaitėms ministras pirmininkas turės atsakyti, ar sieks prezidento posto, nors abejojančių S. Skvernelio pasirinkimu, ko gero, nebėra. Šio sprendimo laukti nereikės ilgiau nei iki vasario 18 d. – tai paskutinė diena, kai kandidatai gali reigstruotis dalyvauti rinkimuose.

Tiesa, užuominų apie savo sprendimą premjeras nešykštėjo ir iki šiol. S. Skvernelis viešai svarsto, ar nereikėtų įsiveržti į kovą dėl vietos Daukanto aikštės rūmuose, mat kitu atveju, pasak Vyriausybės vadovo, per pastaruosius dvejus metus priimtus įstatymus atšauktų rinkimus laimėjęs dešiniųjų kandidatas. Negana to, premjero aplinkos žmonės, pavyzdžiui, valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis ir ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, atvirai ragina S. Skvernelį siekti valstybės vadovo posto.


Politologas Lauras Bielinis

Politologas Lauras Bielinis© VDU

Ministro pirmininko sprendimas siekti šio posto galimai pradės klausimų „kas pakeis premjerą?“ virtinę. Vienas galimų kandidatų pakeisti premjerą – Kaunui vadovaujantis verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Pastarojo nenoras aiškiai atsakyti, ar jis nebandytų imtis Vyriausybės vadovo pareigų, tik sustiprina tokią versiją. 

Seimo kuluaruose jau dabar kalbama apie galimybę sušaukti išankstinę pavasario sesiją, kurios metu būtų galima ne tik nuspręsti, kas bus kitas premjeras, bet ir įžiebti parlamento diskusijų, taigi ir viešų pasisakymų, ugnį dar iki prasidedant savivaldos rinkimams.

Komitetų dėlionės

Greta prezidentinių batalijų politikams teks nemažai dėmesio skirti savivaldybės tarybų bei tiesioginių merų rinkimams, vyksiantiems kovo 3 d. A. Krupavičiaus teigimu, savivaldos rinkimai įdomūs dėl dviejų veiksnių – visuomeninių komitetų gausos bei progos partijoms įsivertinti populiarumą prieš 2020 m. vyksiančius Seimo rinkimus.

Profesorius nesitiki, kad visuomeniniai komitetai pakartos analogiškų darinių sėkmę Estijoje, kurioje šie surenka iki ketvirtadalio visų balsų, tačiau pastebi, kad nepartiniai kandidatai surinks daugiau balsų nei praėjusį kartą bei užims daugiau merų postų. Juolab kad 2019 m. Vilniaus, Klaipėdos ir Lazdijų merai postų sieks atsiskyrę nuo praėjusiuose rinkimuose pergalę iškovoti padėjusių partijų.

„Matyt, visuomeniniai komitetai turėtų būti dar konkurencingesnis subjektas būsimuose savivaldos rinkimuose. Revoliucijos tikėtis nereikia ir neverta, bet kad jie gaus daugiau mandatų savivaldybės tarybose – labai tikėtina. Tikėtina, kad daugiau jų atstovų taps merais“, – Alfa.lt sakė profesorius.

Tiesa, savivaldos rinkimų sistema skiriasi nuo Seimo rinkimų, nes mandatai nėra dalijami pagal valstybės mastu surinktą balsų skaičių. Vis dėlto po 2015 m. vykusių vietinės valdžios rinkimų daugumą Seime turėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neteko 6 mero postų ir kelias savivaldybes užleido komitetams. Po metų vykusiuose parlamento rinkimuose LSDP patyrė fiasko, pralaimėjusi valstiečiams ir žaliesiems bei konservatoriams.

Mentalinis žemėlapis

Nusėdus savivaldos rinkimų dulkėms, Lietuvos miestų ir miestelių reklaminiai stendai pasidabins kandidatų į prezidentus ir EP nuotraukomis bei šūkiais. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad šiuo metu daugiausia šansų turi ekonomistas Gitanas Nausėda, parlamentarė Ingrida Šimonytė bei premjeras S. Skvernelis.

Pasak L. Bielinio, prezidentės Dalios Grybauskaitės vietą užėmus naujam šalies vadovui rimtis neįsivyraus – bus bandoma suprasti naujo prezidento veiksmų motyvus, todėl rinktis derėtų labai atsakingai.


A. Krupavičius (nuotr. R. Ščerbausko)

A. Krupavičius (nuotr. R. Ščerbausko)© Organizatoriai

„Manau, kad po prezidento rinkimų bus kitokia įtampa ir visi galvos, kaip šis elgsis, ką kitaip darys, o ką paliks taip pat. Tokiu būdu įpulsime į spėliones dėl konkretaus politiko. Bus tam tikra nežinia, todėl visiems linkiu rinkti tokį kandidatą, kuris yra prognozuojamas ir kurį gali suprasti ir žinai, ko tikėtis“, – aiškino profesorius.

Laimėjusį kandidatą rėmusios politinės jėgos kurį laiką galės pasidžiaugti papildomu dėmesiu, o vienmandatės rinkimų apygardos principu vyksiantys EP rinkimai suteiks partijoms dar vieną šansą pasitikrinti, kam tenka didžiausios rinkėjų simpatijos, – ryškės 2020 m. Seimo rinkimų favoritai.

Žvilgsnis į veidrodį

Partijų sėkmė ar nusivylimas 2019 m. skatins ieškoti galimybių susitvarkyti. Nesėkmę patyrę nuo Liberalų sąjūdžio atskilę politikai galėtų pasukti atgal, o siekis išsilaikyti politikoje gali paskatinti atgal dairytis ir nuo LSDP atskilusius ir valdančiajai koalicijai priklausančius Gedimino Kirkilo „socialdarbiečius“ (Lietuvos socialdemokratų darbo partija).

Rimtą savianalizę atlikti, tikina L. Bielinis, teks ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovams, kuriems reikės ieškoti profesionalių ir patyrusių politikų, galinčių padėti artėjančiuose Seimo rinkimuose. R. Karbauskio vedamai politinei jėgai netrūksta norinčiųjų veikti, tačiau norams įgyvendinti ne visada pakanka politinės patirties.

„Manau, kad valstiečiai ir žalieji pradės ieškoti profesionalių ir patyrusių kandidatų į savo politinę partiją. Bus bandoma derėtis su tais politikais, kurie neturi didesnės atramos ar yra pasitraukę iš aktyvesnio politinio lauko. Tokiu būdu valstiečiai bandys atsinaujinti ir stiprėti“, – aiškino politologas.

Kitaip tariant, pirmąją artėjančių metų pusę Lietuvoje stebėsime aktyvią politinę kampaniją bei pasiruošimą trejiems rinkimams, o prasidėjus birželiui įsisuks kalbos apie artėjančius Seimo rinkimus. Vidaus politikos temperatūra Kiaulės metais pasieks seniai matytas aukštumas.