Palygino prekių kainas Europoje: vis dar turime valstybių sienas?

Maisto produktai
Maisto produktai

Praėjusią savaitę Teisingumo ministerija pristatė Pricer.lt atliktą tyrimą apie prekių kainas Europoje. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuva jau nebėra laikoma žemų kainų šalimi. Mes sparčiai vejamės Vakarų Europos valstybes. 

Aukščiausios kainos pastebimos Airijoje, žemiausios – Lenkijoje. Tyrimo metu buvo lyginamos 40 skirtingų produktų kainos 12 skirtingų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Alfa.lt pateikia tyrimo išvadas. Galite patys palyginti, kokios prekės Lietuvoje yra pigesnės, o kuriomis mes jau pasivijome tokias valstybes, kaip Vokietija ar Prancūzija.

Identiškų gamintojų prekių ženklų maisto produktų kainos pasirinktose dvylikoje ES šalių skiriasi nuo 19 iki 273 proc. (pavyzdžiui, gazuotas mineralinis vanduo „San Pellegrino“ Prancūzijoje kainavo 0,56 euro, o Airijoje – 2,09 euro, 3,7 karto brangiau), vidutiniškai 110%, vertinant skirtumą tarp mažiausios ir didžiausios kainos. Analogiškų maisto prekių kainos skiriasi nuo 45 iki 316 proc. (pavyzdžiui, sviesta Slovakijoje kainavo 1,48 euro, o Latvijoje – 2,15 euro, 1,5 karto brangiau). Tai gana dideli skirtumai, turint omeny, kad kainos buvo fiksuojamos be nuolaidų, akcijų ir lojalumo programų.


Kainų palyginimas

Kainų palyginimas

Mokame daugiau už kitus?

Tyrimo metu buvo sudarytas ir vidutinių kainų indeksas. Jis parodė, kad Baltijos šalių tyrime atrinktų maisto prekių kainų lygis yra pakankamai artimas „didžiųjų rinkų“ šalių kainų lygiui (Prancūzijai, Italijai, Vokietijai). Aukštomis kainomis išsiskiria Airija, mažomis – Lenkija. Prie aukštesnių kainų šalių pagal tyrimui atrinktus maisto produktus galima priskirti Čekiją, Belgiją, Slovakiją.

Malta kava „Lavazza Qualita“ Lietuvoje kainuoja 4,97 euro, Latvijoje – 5,10 euro, Estijoje – 3,99 euro, Lenkijoje – 4,42 euro, Čekijoje – nerasta prekė, Slovakijoje – nerasta prekė, Vokietijoje – 5,69 euro, Italijoje – 4,79 euro, Prancūzijoje – nerasta prekė, Belgijoje – nerasta prekė, Jungtinėje Karalystėje – 4,92 euro, Airijoje – 4,99 euro.

Juodoji arbata „Lipton Yellow Label Tea“ Lietuvoje kainuoja 1,57 euro, Latvijoje – 1,60 euro, Estijoje – 1,32 euro, Lenkijoje – 1,28 euro, Čekijoje – 1,54 euro, Slovakijoje – 1,55, Vokietijoje – 2,24 euro, Italijoje – 1,99 euro, Prancūzijoje – 1,12 euro, Belgijoje – 1,46 euro, Jungtinėje Karalystėje – nerasta prekė, Airijoje – taip pat.

Gazuotas gėrimas „Coca Cola“ Lietuvoje kainuoja 0,79 euro, Latvijoje – 0,64 euro, Estijoje – 0,73 euro, Lenkijoje – 0,67 euro, Čekijoje – 0,88 euro, Slovakijoje – 0,89, Vokietijoje – 0,99 euro, Italijoje – 0,95 euro, Prancūzijoje – 1,25 euro, Belgijoje – 1,16 euro, Jungtinėje Karalystėje – 1,66 euro, Airijoje – 1,49 euro.

Litras apelsinų sulčių Lietuvoje kainuoja 1,59 euro, Latvijoje – 1,38 euro, Estijoje – 1,19 euro, Lenkijoje – 0,93 euro, Čekijoje – 1,65 euro, Slovakijoje – 1,69, Vokietijoje – 1,79 euro, Italijoje – 1,42 euro, Prancūzijoje – 1,30 euro, Belgijoje – 1,85 euro, Jungtinėje Karalystėje – 1,60 euro, Airijoje – 1,95 euro.

Šokolado ir riešutų kremas „Nutella“ Lietuvoje kainuoja 4,99 euro, Latvijoje – 5,38 euro, Estijoje – 4,75 euro, Lenkijoje – 3,61 euro, Čekijoje – 4,82 euro, Slovakijoje – 5,99 Vokietijoje – 3,03 euro, Italijoje – 4,75 euro, Prancūzijoje – 3,35 euro, Belgijoje – 3,32 euro, Jungtinėje Karalystėje – 3,94 euro, Airijoje – 3,91 euro.

Fermentinis sūris Lietuvoje kainuoja 1,15 euro, Latvijoje – 1,48 euro, Estijoje – 0,99 euro, Lenkijoje – 0,81 euro, Čekijoje – 1,56 euro, Slovakijoje – 1,19, Vokietijoje – 1,79 euro, Italijoje – 2,03 euro, Prancūzijoje – 1,37 euro, Belgijoje – 2,45 euro, Jungtinėje Karalystėje – 1,88 euro, Airijoje – 2,58 euro.

Sviestas Lietuvoje kainuoja 1,88 euro, Latvijoje – 2,15 euro, Estijoje – 1,85 euro, Lenkijoje – 1,51 euro, Čekijoje – 2,12 euro, Slovakijoje – 1,48 Vokietijoje – 1,72 euro, Italijoje – 1,84 euro, Prancūzijoje – 1,50 euro, Belgijoje – 2,04 euro, Jungtinėje Karalystėje – 2,00 euro, Airijoje – 1,59 euro.

Nuo ko priklauso kaina?

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko maisto produktų kainų tyrimas ir nustatė pagrindines maisto produktų mažmeninių kainų dalis: pirminių žaliavų tiekėjų kainos, gamintojų, perdirbėjų išlaidos ir taikomi antkainiai, prekybos tinklų išlaidos ir taikomi antkainiai, šalyje taikomas pridėtinės vertės mokestis.

Maisto produktų kainos prekybos tinklų lentynose taip pat turėtų priklausyti nuo gyventojų perkamosios galios, vartojimo preferencijų ir kultūros, prekybos tinklų bei prekių ženklų gamintojų įgyvendinamos asortimento formavimo, pardavimų skatinimų ir prekių ženklų pozicionavimo politikos. Daugelyje maisto prekių kategorijų prekybos tinklai įvedė ir plečia savo nuosavus prekių ženklus, taip išstumdami gamintojų prekių ženklus į aukštesnį kainų lygį bei siauras vartojimo nišas.

Maisto produktų kainos prekybos tinklų lentynose gali priklausyti ir nuo sunkiau racionaliai paaiškinamų vartotojų psichologinių ir emocinių motyvų ir preferencijų renkantis ką ir už kiek pirkti, kuriems didelę įtaką gali daryti prekybos tinklų taikomos rinkodaros priemonės.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuva kartu su Estija ir Latvija yra vienos iš nedaugelių ES šalių, kuriose nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pagrindiniams maisto produktams.