Balsavime dėl LRT tyrimo išvadų įžvelgia grasinimą Vyriausybei
Papildyta A. Širinskienės komentaru

Saulius Skvernelis Seime
Saulius Skvernelis Seime
  © Karolis Kavolėlis/Fotobankas

Beveik prieš metus, greta Lietuvos radijo ir televizijos pastato kuriant laužus Sausio 13-osios įvykiams paminėti, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyva Seime buvo sukurta LRT veiklos tyrimo komisija. Audringas diskusijas, kalbas apie žodžio laisvę bei valdančiųjų ketinimus paveikti visuomeninį transliuotoją vainikavo šnipštas.

Po balsavimo ketvirtadienį Seimas atmetė LRT komisijos tyrimo išvadas, kuriomis norėta ne tik skaidrinti organizacijos ūkinę veiklą, bet ir keisti visuomeninio transliuotojo valdymo struktūrą. Įstabiausia, ko gero, ne tai, kad prieš valdančiųjų iniciatyvą susivienijo tyrimui prieštaravusi opozicija, – stebina itin menkas koalicijos partnerių bei frakcijų koalicijos kolegų palaikymas.

LRT tyrimo komisijos išvadas valdančiųjų šalininkų gretose palaikė vienintelis Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovas Artūras Skardžius. Paklausus, kodėl nepalaikė koalicijos partnerių, LSDDP lyderis Gediminas Kirkilas Alfa.lt sakė, jog frakcija turi savo nuomonę ir jos nuosekliai laikosi, o jos pozicija Ramūno Karbauskio vedamai LVŽS buvo žinoma.

„Turime savo požiūrį į žiniasklaidą ir galvojame, kad mes jo nuosekliai laikomės. Politikai turi kuo mažiau kištis į tuos reikalus. Nesvarbu, kuo tai yra motyvuota, ir mes tą nuomonę iš karto pasakėm. Ir mes jos laikomės“, – paaiškino politikas.

Frakcijų koalicijos partneriams partijai „Tvarka ir teisingumas“ balsavimo metu atstovavo susilaikęs Juozas Imbrasas. Likusieji frakcijos nariai balsavime nedalyvavo. Frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius patikino, kad vieningos pozicijos dėl balsavimo frakcijoje nebuvo – balsuoti leista laisva valia, o ir palaikymo valdantieji „tvarkiečių“ neprašė.

Žaidimas dėl galios

Kiek kitokiu požiūriu dalijosi liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas, pasak kurio, LSDDP elgesys motyvuotas ne vien prielankumu laisvai žiniasklaidai, o ir politine kova dėl dviejų laisvų ministerijų. Esą ankstesniuose balsavimuose „socialdarbiečių“ palaikymo LVŽS inicijuoto LRT tyrimo išvadoms būta, todėl vilties sulaikti palaikymo turėjo būti ir šiandien.

„Socialdarbiečiai“ siekia laisvų ministro postų, ir kol kas jiems tai nėra siūloma. Manau, kad sprendimas nebalsuoti gali būti su tuo susijęs. Lyg sakoma – arba einate į kompromisą dėl ministrų, arba iš esmės nebeliktų valdančiosios daugumos“, – svarstė politikas.

Ministerijų dalybas įžvelgė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Jo teigimu, kiekvienas rimtesnis balsavimas yra lydimas įvairių derybų dėl postų ir pozicijų. Tačiau, mano profesorius, ne viskas paremta politiniais skaičiavimais.

„Tačiau, be derybų, yra ir principinis požiūris į žiniasklaidą. Šiuo klausimu buvę socdemai visuomet buvo gana liberalūs ir suprantantys, kad spaudos laisvė yra vienas pamatinių dalykų“, – Alfa.lt sakė politologas.


Eugenijus Gentvilas

Eugenijus Gentvilas© Vygintas Skaraitis / Fotobankas

Dar ne pabaiga

Vis dėlto tikėtina, kad kovoje dėl įtakos LRT ginklai dar nebus sudėti – matant, kiek laiko ir energijos šiam tyrimui skyrė LVŽS viršūnės, R. Karbauskis ir Agnė Širinskienė, būtų sunku tikėtis nuolankaus susitaikymo su pralaimėjimu.

„Mano manymu, visuomeninio transliuotojo pajungimas buvo vienas svarbiausių LVŽS uždavinių. Pradėjo nuo nepatogių jiems žurnalistų, pirmiausia Edmundo Jakilaičio, atsisakymo. O paskui bandė eiti prie pačios valdymo struktūros, ir nepavyko“, – dėstė E. Gentvilas.

Politikas sakė laukiąs tolimesnių procedūrinių manipuliacijų iš valstiečių ir žaliųjų bei priminė, kad ketvirtadienį LRT tyrimo išvadas norėta priiminėti 18 val. vakare – kai didesnė tikimybė išvengti opozicijos pasipriešinimo.

L. Bielinis taip pat laikosi nuomonės, kad taškas dar nepadėtas – laukia kovos tęsinys. Politologas tikino manantis, kad vienaip ar kitaip daryti įtaką LRT bus badoma artimiausiu metu. „Toks algoritmas šitoje partijoje. Jie negali nusileisti ir nenori nusileisti, todėl veiks ta pačia kryptimi“, – sakė L. Bielinis.

Ketvirtadienį vykusio balsavimo metu už išvadų patvirtinimą balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 57, o penki susilaikė. Be valdančiųjų, LRT tyrimo išvadas palaikė penki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai, du Mišrios Seimo narių grupės atstovai, vienas frakcijai nepriklausantis parlamentaras.

Įtartini viešieji pirkimai

Seimo komisijos tyrimo išvadose buvo aptikta viešųjų pirkimų pažeidimų, kurie padaryti vadovaujant buvusiems visuomeninio transliuotojo vadovams. Teigiama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 m. buvo įspėjusi LRT apie vykdomus pažeidimus, tačiau vadovybė į tai dėmesio nekreipė.

„Daugiau kaip pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 m. LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti nesant konkurencijos ir pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia tokių pirkimų (17) buvo įvykdyta 2017 m. Vieno tiekėjo su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 proc. visų tiekėjo sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės“, – pabrėžiama išvadose.

Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t. Komisijos sudarymo kritikai aiškino, kad tokių veiksmų griebtasi norint susidoroti su kritiškai apie valdančiuosius atsiliepiančiais LRT žurnalistais. 


Agnė Širinskienė

Agnė Širinskienė© Dmitrijus Radlinskas

A. Širinskienė: išvados bus įgyvendintos

LVŽS narė, viena LRT tyrimo iniciatorių A. Širinskienė dėl nepriimtų LRT tyrimo komisijos išvadų nesisieloja. Pasak politikės, išvados bet kuriuo atveju rekomendacinės, o tai, kas rašoma išvadose, išlieka.

„Ir ne tik laikinosios komisijos, yra ir kitų tarnybų konstatuoti faktai dėl sustabdyto ir vėliau nutraukto LRT pastato renovacijos, kurio vertė 25 mln. eurų. [...] Daug turinio – ne tyrimo komisijos, o, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos giminystės ryšiai nustatyti tarp pirkimus laiminčių įmonių ir LRT darbuotojų“, – tvirtino A. Širinskienė.

Jos teigimu, labiausiai stebina LRT vadovybės nenoras keistis, nes siūlomi LRT valdymo pakeitimai skirti depolitizuoti ir skaidrinti visuomeninio transliuotojo veiklai. Pasiteiravus, ar valstiečiai sieks įgyvendinti tyrimo išvadas, A. Širinskienė atsakė, kad taip.

„Išvados bus neabejotinai įgyvendintos. LRT įstatymas yra registruotas – jis įteikinėjamas artimiausiuose posėdžiuose jau po Naujųjų metų. Mes visada supratome, kad išvados yra rekomendacinio pobūdžio. Mums svarbu nustatyti problemas, kurios yra, nes tikrai jų matėsi ir reikėjo įsitikinti, tos problemos yra nustatytos su kitų tarnybų pagalba“, – sakė LVŽS narė.

Pasiteiravus, ar nenustebino koalicijos partnerių elgesys, A. Širinskienė sakė, kad LSDDP sprendimas nepalaikyti išvadų valdantiesiems buvo žinomas iš anksto.