Paaiškėjo, kur Europoje apsipirkti pigiausia: Lietuva tarp šių valstybių nepatenka

Parduotuvė
Parduotuvė
  © V. Bulaitis

Palyginus maisto kainas Europoje, aiškėja tendencija, kad Lietuva jau nebėra laikoma žemų kainų šalimi. Mes sparčiai vejamės Vakarų Europos valstybes. Aukščiausios kainos pastebimos Airijoje, žemiausios – Lenkijoje.

Teisingumo ministerijos užsakymu tyrimą atliko Pricer.lt. Jo metu buvo palyginta 40 skirtingų maisto produktų kainų. Prekių kainos rinktos maisto prekybos tinklų internetinėse parduotuvėse. 

Maisto prekių kainų palyginimo tyrimą pristatanti teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė įsitikinusi, kad šis tyrimas parodė – už prekes mokame tiek, kiek Vakarų Europos šalių gyventojai.

„Lyginant ES parduodamas tarptautinių prekių ženklų prekes, Lietuva jau nėra pigių prekių šalis. Maisto produktų kainų lygis sparčiai vejasi. Už daugumą populiariausių prekių ženklų produktų mokame labai panašiai, kaip Vakarų Europa. Atsiliekame nuo jų vidurkio tik 56 proc., o už atskirus produktus netgi mokame daugiau nei Prancūzija ar Vokietija“, – sako viceministrė.

Ji teigia, kad tokio pobūdžio tyrimus ketina atlikti reguliariai. Norima užtikrinti, kad vartojimo prekės Lietuvoje būtų prieinamos taip pat, kaip ir kitų šalių gyventojams.

„Lietuvoje apie 90 proc. maisto prekių rinkos užima 5 žaidėjai. Na, o 40 proc. visos rinkos užima vienas iš jų. Todėl maisto prekių kainas palyginti buvo įdomu dar ir dėl šios priežasties. 

Lyginami buvo pieno, mėsos produktai, žuvies gaminiai, gaivieji gėrimai, padažai, konservuoti gaminiai. Buvo ieškota identiškų arba labai panašių savo charakteristikomis prekių. Daugiausia lyginti tarptautiniai prekės ženklai“, – sako ji. 

Lietuvoje pigiausių prekių nerado

Gėrimo „Coca-cola“ kaina Lietuvoje siekia 78,2 proc. tyrimo vidurkio. Lenkijoje ir Latvijoje šis gėrimas yra pigesnis.

Sviesto kaina Lietuvoje siekia 1,88 euro. Lenkai, prancūzai ir slovakai moka mažiau.

Pienas Lietuvoje kainuoja 0,95 euro, Lenkijoje – 0,63 euro. Kremas „Nutella“ Lietuvoje kainuoja 4,99 euro, Vokietijoje – 3,03 euro, Belgijoje – 3,32 euro. Arbata „Lipton“ brangiausia Vokietijoje, kur kainuoja 2,24 euro, pigiausia ji Prancūzijoje – 1,12 euro bei Lenkijoje – 1,28 euro. Lietuvoje už šią prekę mokame 1,57 euro. 

„Lavazzos“ kava pigiausia Estijoje – 3,99 euro bei Lenkijoje – 4,42 euro. Lietuvoje jos kaina didesnė už vidurkį – 2,3 proc. 

Žiūrint į maisto prekių kainas, daroma išvada, kad ES vis dar egzistuoja atskirų valstybių sienos.

Identiškų gamintojų prekių ženklų maisto produktų kainos pasirinktose valstybėse savo vidurkiu skiriasi nuo 19 iki 273 proc. Vidutiniškai 110 proc., vertinant skirtumą tarp didžiausios ir mažiausios kainos.

Analogiškų maisto produktų kainos skiriasi vidutiniškai 116 proc. Tai laikoma gana dideliu skirtumu, kadangi kainos fiksuotos be nuolaidų ir akcijų.

Didžiausios kainos užfiksuotos Airijoje, mažiausios – Lenkijoje. Airijoje užfiksuotos 7 iš 16 brangiausių prekių, daugiausia mažiausių kainų užfiksuota Vokietijoje. Lietuvoje neužfiksuota nei mažiausių, nei aukščiausių kainų.

PVM lengvata nepadėtų? 

Viceministrė taip pat įsitikinusi, kad sumažinus PVM tai nebūtinai padėtų sutaupyti.

Lietuva, Latvija ir Estija neturi lengvatų maisto produktams. Lenkijoje PVM tarifas svyruoja nuo 5 iki 23 proc., ten produktai pigiausi. Airija ir Jungtinė Karalystė (JK) turi nulinį PVM. Vis dėlto ten produktai yra itin brangūs. PVM tarifas ne visuomet yra lemiamas veiksnys, sudarantis maisto kainą“, – sako I. Gudžiūnaitė.

Vis dėlto ji nori pasidžiaugti, kad vartotojų, verslo ir valstybinių institucijų dialogas vyksta. Diskusijos girdimos, nes, pasak viceministrės, kainos nustojo augti.

Tyrimas atliktas 12 ES valstybių internetinėse parduotuvėse: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Italijos, Airijos, Prancūzijos, Belgijos bei JK. 

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė mano, kad toks tyrimas gali prisidėti prie kainų skaidrinimo: „Tokios diskusijos labai reikalingos mūsų visuomenėje. Kaina – labai jautrus aspektas vartotojui. Jeigu pastebima neatitikimų, vartotojai aktyviai apie tai praneša.“