Prezidentė ypatingos skubos tvarka teikia pataisas dėl pedagogų etatinio apmokėjimo
Seimas atmetė konservatorių siūlymą

Palaikantieji pedagogų streiką
Palaikantieji pedagogų streiką
  © Irmantas Gelūnas / Fotobankas
BNS
2018-12-06 16:35

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui ypatingos skubos tvarka pateikė įstatymų pataisas, turinčias palengvinti etatinio apmokėjimo įgyvendinimą, pranešė prezidentūra.

Jomis siūloma paprastesnė etatinio darbo užmokesčio struktūra nustatant dvi mokytojų veiklos kategorijas: viena jų susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su veikla mokyklos bendruomenėje, paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.

reklama

Šiuo metu šios veiklos išskaidytos į vadinamąsias tris kišenes, t. y. kontaktines valandas (pamokas), nekontaktines valandas (pasirengimą pamokoms, darbų taisymą) ir darbą bendruomenei. Pagal dabartinę redakciją, veikla bendruomenei gali sudaryti iki pusės mokytojo etato.

Prezidentės pataisos nustato kitas proporcijas, kiek mokytojo etate sudaro pamokos, pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų taisymas ir veikla bendruomenei.

Būtų nustatoma, kad pagal bendrojo ugdymo programą dirbančio mokytojo darbo laikas per savaitę yra 36 valandos. Iš jų 30 valandų sudarytų pamokos, pasiruošimas joms, mokinių pasiekimų vertinimas, o 6 valandos būtų susijusios su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu.

reklama

Pasak Prezidentūros pranešimo, šios pataisos sudarys sąlygas lengviau taikyti etatinį apmokėjimą, „neleis manipuliuoti mokytojų darbo užmokesčiu ir mažins atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų“. Pagal jas, Švietimo ir mokslo ministerija turės patvirtinti darbo grafiko sudarymo taisykles.

Pataisos registruotos po šalies vadovės susitikimo su švietimo profesinių sąjungų atstovais ir švietimo ekspertais.

Viena iš šalies mokytojus vienijančių profesinių sąjungų ketvirta savaitę streikuoja dėl etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos, įsigaliojusios nuo rugsėjo.

Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvoja Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.

Po pasitarimo pas prezidentę profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas sakė išgirdęs šalies vadovės raginimą nutraukti streiką. Jis teigė, kad sprendimą dėl būdų keisti protesto formą profsąjunga priims, kai sulauks teigiamo Vyriausybės atsako į jų raginimus ir pamatys pačios D. Grybauskaitės pataisas.

reklama

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.

Seimas atmetė konservatorių siūlomą rezoliuciją dėl mokytojų atlyginimų

Seimas ketvirtadienį atmetė konservatorių siūlomą rezoliuciją, kuria Vyriausybė būtų raginama kelti mokytojams algas ir „skubiai pradėti derybas su streikuotojais dėl streikų užbaigimo“.

Rezoliucija taip pat norėta, kad Vyriausybė streikavusiems mokytojams siektų užtikrinti atlyginimą už prarastą darbo užmokestį.

reklama

Už tokį rezoliucijos projektą balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 44 ir susilaikė 8 parlamentarai. Dokumentą palaikė opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, prieš buvo ir susilaikė valdantieji.

Du paramos balsus projektui skyrė valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai priklausantys Centro partijos vadovas Naglis Puteikis ir nepartinis Valerijus Simulikas.

„Matom, jog Vyriausybė, deja, elgiasi neišmintingai, nežinia dėl kokių priežasčių, ar dėl artėjančių rinkimų, ar dėl charakterio, bando daužyti kumščiu į stalą ir šitokiu būdu kalbėti su streikuotojais. Toks kelias, mūsų įsitikinimu, veda niekur ir tik gali kelti vis didesnes problemas“, – sakė projektą pristatęs vienas jos teikėjų konservatorius Andrius Kubilius.

Konservatoriui oponavęs „valstietis“ Robertas Šarknickas teigė pats nukentėjęs nuo 2008–2012 metais premjero pareigas ėjusio A.Kubiliaus politikos.

„Tais metais, kai jūs dirbote premjeru, o aš mokytojavau, nukentėjau nuo jūsų politikos, kur pusę beveik metų nebuvo mokami atlyginimai ir mes, mokytojai, turėjom eiti, važiuoti į kitus darbus, kartu mokydami mokinius. Ir tų žalų atlyginimo mes nesulaukėme iš jūsų. Ar dabar adekvatu kalbėti, kai pats taip padarėte ir dabar negrąžinate žmonėms pinigų?“ – sakė R. Šarknickas.

reklama

A. Kubilius atsakė Vyriausybei vadovavęs ekonominės krizės metu, kuomet suvaldant krizę teko mažinti išlaidas visam viešajam sektoriui.

reklama

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.