Įsibėgėjęs LEZ traukinys išjudina regionų ekonomiką

Panevėžio LEZ
Panevėžio LEZ
  © Organizatoriai

Apie atotrūkį tarp Lietuvos didmiesčių ir regionų kalbama jau ne vienerius metus. Politikai regionų gaivinimo klausimą įtraukia į rinkimų programas, išklauso gyventojų rūpesčius, tačiau galiausiai pripažįsta, kad problemoms spręsti vieno stebuklingo recepto nėra.

Tačiau regionuose, kuriuose savivalda ėmėsi iniciatyvos ir nusprendė savarankiškai investuoti į infrastruktūros gerinimą ir megzti dialogą su verslu, sėkmės istorijų netrūksta. Aktyvi laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdymo bendrovių (VB) veikla bei viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė ima duoti rezultatų – Lietuvą atranda didieji investuotojai, „plyno lauko“ teritorijose auga gamyklos, sandėliai ir biurų pastatai, sukuriama tūkstančiai naujų darbo vietų.

reklama

LEZ operatoriai padeda auginti šalies ekonomikos raumenis

Šešias LEZ valdymo bendroves vienijančios asociacijos LAFEZ duomenys rodo, kad „plyno lauko“ teritorijose įsikūrusios įmonės yra orientuotos į užsienio rinkas – eksportuoja apie 75 proc. savo produkcijos, o jų pajamos per vienerius metus jau pasiekė apie 1,5 mlrd. eurų. Tad su LEZ dinamika Lietuvos ekonomika įgauna vis didesnį pagreitį.

Agentūra „Investuok Lietuvoje“ suskaičiavo, kad į Lietuvą 2010–2017 m. pritraukta šimtas užsienio gamybinių investicijų. Daugiau negu pusė jų buvo sutelkta į pramoninės gamybos sritis – automobilių, metalo pramonę, elektroniką.

reklama


Panevėžio LEZ IMG Group kapsulės įkasimo ceremonija

Panevėžio LEZ IMG Group kapsulės įkasimo ceremonija© Organizatoriai

LAFEZ prezidentas Simonas Petrulis sako, kad gausėjančios investicijos į LEZ rodo, jog Lietuvoje pasiteisina pastangos puoselėti viešosios ir privačios partnerystės (PPP) modelį, kai konkrečią naudą valstybei sukurti įsipareigojęs vietos verslas imasi ilgalaikių investicijų, į Lietuvos regionus pritraukia garsių užsienio bendrovių, pasiekia užsibrėžtus tikslus ir laimi.

„Kiekvieno LEZ operatoriaus pergalė yra gera žinia regionui ir valstybei. Investuotojai ateina su ilgalaikiais planais ir milžiniškomis investicijomis, vadinasi, reikia naujų darbuotojų, taip pat atsiranda naujų galimybių aptarnavimo paslaugų įmonėms ir kitoms verslo iniciatyvoms“, – pastebi S. Petrulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad LEZ VB veiklą kontroliuojanti Ūkio ministerija sutartyse numato labai aiškius ir konkrečius rodiklius, kuriuos per numatytą laiką turi pasiekti partneriai – LEZ valdymo bendrovės.

LAFEZ narių pavyzdžiai rodo, kad veikti pagal PPP modelį geriausiai sekasi verslui, kuris turi stabilų ir tvirtą pagrindą ilgalaikei veiklai ir gebėjimų nuosekliai įgyvendinti 5–10 metų strategiją.

Investuotojams siūlo didelį paslaugų paketą

reklama

Nuo 2013 m. veikiančios Panevėžio LEZ valdymo bendrovės direktorius Rokas Krivonis sako, kad LEZ operatorių verslas yra skirtas ilgų nuotolių bėgikams. „Penkeri veiklos metai – tai tik geras apšilimas, siekiant tapti matomiems, užmegzti kontaktų, pradėti generuoti susidomėjusių įmonių srautą“, – tvirtina R. Krivonis. Anot jo, darbas su užsienio investuotojais reikalauja daug laiko, o sprendimai dažniausiai priimami po ilgų svarstymų, diskusijų ir derybų.

„Infrastruktūra ir lengvatos savaime nekuria vertės – tuo gali pasigirti visos kaimyninės šalys. Todėl itin didelę svarbą įgyja ryšys su investuotoju ir galimybė pasiūlyti profesionalias konsultacijas bei paslaugas visą įsikūrimo laikotarpį. Investuotojas turi įsitikinti, kad suprantame jo poreikius ir valdymo bendrovė gali pasiūlyti visą paslaugų spektrą, pradedant vietos pasirinkimo, mokesčių, teisės, statybų, įdarbinimo klausimais, baigiant laikina patalpų nuoma, suderintais viešojo transporto tvarkaraščiais ir t. t.“, – sako Panevėžio LEZ valdymo bendrovės direktorius. 

R. Krivonis priduria, kad investuotojams įspūdį daro faktas, jog „Ogmios grupė“, kuriai priklauso ir Panevėžio LEZ VB, pati yra investavusi per 100 mln. į nekilnojamojo turto projektus Panevėžyje ir turi stiprią nekilnojamojo turto vystymo komandą mieste.

Be paruoštos infrastruktūros ir sklypų, skirtų investuotojams, Panevėžio LEZ operatorius klientams gali pasiūlyti esamus pastatus greitam startui, kol bus baigta statyba LEZ. „Privalumas – galimybė greitai įsikurti, pradėti rinkti komandą ir pasistačius pastatus persikelti. Suteikiame visą statybų valdymo ir nekilnojamojo turto vystymo paslaugų paketą, – dėsto R. Krivonis. – Šiemet Panevėžio LEZ žiedine sankryža sujungta su „Via Baltica“ magistrale, pradėti darbai siekiant išplėsti elektros linijos pajėgumą iki 10 MW. Šią pažangą reikia išnaudoti.“

Nuo veiklos pradžios Panevėžio LEZ jau pritraukė 25 mln. eurų investicijų, teritorijoje įsikūrė trys įmonės, o ketvirta rengia projektą. Bus įsteigta per 600 darbo vietų.

reklama

Viena į Aukštaitijos sostinę pritrauktų bendrovių, Norvegijos baldų gamybos įmonė „IMG Group“ AS, pabrėžia, kad Panevėžio LEZ IMG grupei suteiks lankstesnes gamybos ir tiekimo galimybes, nes Panevėžys pasižymi stipria tiekimo grandine daugumai pramonės šakų, ypač baldų gamybai. 50 km spinduliu pasiekiami visi aukščiausių standartų ir kokybės medžio, porolono, tekstilės, metalo ir kitų komponentų gamintojai. Didesnis lankstumas užtikrins geresnę paslaugų kokybę esamiems įmonės klientams bei leis plėstis į naujas rinkas.

Abejones išsklaido realios investicijos

LAFEZ prezidentas S. Petrulis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje investuojančios užsienio įmonės dažnai kalba apie palankias sąlygas sukurti tvaraus verslo ekosistemą – galimybes rasti vietinių tiekėjų ir kvalifikuotos darbo jėgos.


S. Petrulis

S. Petrulis© Organizatoriai

„Kiekviena LEZ VB ir savivaldybė turi bendradarbiauti, kad potencialiems investuotojams būtų galima skleisti labai aiškią ir tikslią žinutę. Būtina atrasti savo stipriąsias puses, tvirčiausias pramonės šakas ir jas puoselėti atitinkamomis švietimo, profesinio ugdymo programomis. Investuotojai visada tikrina, kaip vietinės savivaldos vizija atitinka jų verslo plėtros strategiją, – dėsto S. Petrulis, – Todėl siekiant sėkmės svarbu perimti investuotojo mentalitetą, orientuotis į paslaugumą verslui. Mums reikia įgyti tokį mentalitetą, kuris atspindėtų tų, kuriuos norime pasikviesti, mentalitetą. Nesvarbu, kad mūsų kultūros skirtingos, verslo kalba galima susišnekėti visame pasaulyje.“

S. Petrulio mintys turi realų pagrindą – LAFEZ prezidentas, Marijampolės LEZ VB vadovas per kelerius metus sugebėjo rasti bendrą kalbą su Danijos langų ir durų gamybos milžine „Dovista“. Verslo atėjimas į regioną užtikrino mažiausiai 1000 naujų darbo vietų.

Šiemet Marijampolės LEZ teritorijoje atidaryta „Dovistos“ gamykla užima didžiąją dalį LEZ ploto, o šalia norėtų įsikurti dar bent pora investuotojų – vyksta derybos. „Marijampolės LEZ ir pats regionas siekia eiti daugiau į Šiaurę. Skandinavijos šalys mus atrado jau seniai, jos mus pažįsta ir supranta, kad galime būti galimybių regionu“, – akcentuoja S. Petrulis.

Valstybės ir savivaldybės investicijos į Marijampolės LEZ šiuo metu yra vienos mažiausių – 5 mln. eurų. Danų įmonė „Dovista“ paskelbė apie 100 mln. eurų investicijas. Vien šių dviejų skaičių palyginimo užtenka, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl LEZ valdymo bendrovių naudos.

„Esame įsipareigoję valstybei pasiekti konkrečius rezultatus ir šiuos įsipareigojimus įgyvendiname. Be to, tarptautinėje rinkoje intensyviai konkuruojame su Šiaurės ir Rytų Europos valstybių LEZ pasiūlymais“, – pabrėžia S. Petrulis.

reklama

Verslas atneša pokyčių

LEZ investicijų proveržis regionuose skatina mažesnių miestų plėtrą, o savivaldai padeda spręsti problemas, aktualias daugeliui vietos gyventojų.

Vyriausybės pavedimu Lietuvoje tam tikrą LEZ inventorizaciją pastaruoju metu atliekanti Ūkio ministerija turi progų iš arti pamatyti pokyčius, įvykusius per dvejus pastaruosius metus. Kėdainiuose neseniai viešėjęs ūkio viceministras Marius Skuodis pripažino, kad Kėdainių LEZ aplinkoje – daug teigiamų ženklų.

„Teritorija yra gera, potencialas čia kurtis įmonėms tikrai didelis. Investuotojai dažnai ieško didelių sklypų, apie 15−20 ha, o Kėdainiuose tokių ir yra. Dar labai nustebino, kad savivaldybė teikia lengvatines paskolas ir kitaip skatina kurtis verslus“, − kalbėjo M. Skuodis, apžiūrėjęs LEZ.

Ilgą laiką Kėdainių LEZ buvo apmirusi. Parinkus LEZ valdymo bendrovę, reikalai pajudėjo – buvo paskelbta apie dviejų kompanijų investicijas, žengti pirmieji žingsniai. LEZ valdymo bendrovės direktorius Artūras Klangauskas teigia, kad greitų rezultatų ir nereikėjo tikėtis, nes su investuotojais reikia dirbti kantriai ir kryptingai.

reklama

Sporto terminais kalbant, Kėdainių LEZ operatoriaus apšilimas jau baigėsi – pradėjo veikti skystų trąšų gamykla UAB „Ikarai“, pirmuosius žingsnius žengia pluoštinių kanapių perdirbimo gamykla „Natūralus pluoštas“, kuriai žaliavą tieks vietos ūkininkai. Dėl žaliavos tiekimo sutartis su ūkininkais ir aplinkine pramone žada ir ėdalo augintiniams gamintoja Ukrainos įmonė „Kormotech“, kuri irgi pradėjo projektuoti savo gamyklą. Pramoninių ir medicininių dujų bendrovė „AGA“ paskelbė apie 20 mln. eurų investiciją į gamyklą, kurią atidarys 2020 m.

Pasak Kėdainių LEZ VB direktoriaus A. Klangausko, 2020 m. iš viso šioje teritorijoje „plyno lauko“ investicijos sieks apie 40 mln. eurų ir bus sukurta apie 150 darbo vietų.

Viceministras M. Skuodis pripažino, kad sąlygos kurtis naujoms įmonėms Kėdainių LEZ yra palankios: gera geografinė padėtis ir čia nereikia didelių investicijų ateinančiai įmonei. Investuotojų laukia visa reikalinga inžinerinė infrastruktūra: kelių, elektros, vandentiekio, apšvietimo ir kt.

Sulaukė išeivių iš Lietuvos dėmesio

A. Klangauskas vadovauja Kėdainių LEZ VB ir dar vienai bendrovei – Šiaulių laisvajai ekonominei zonai, kuri yra Šiaulių LEZ operatorė. Pastaroji bendrovė taip pat sėkmingai prisideda prie LEZ proveržio Lietuvoje ir verslo plėtros regionuose.

reklama

Šiaulių LEZ kuriasi dvi lietuviško ir viena užsienio kapitalo gamybos įmonė. Reklamos gamybos įmonė „Reklamos diktatorius“ jau pradėjo savo investicijas į gamybos pastato statybas ir tam numatė 3 mln. eurų, planuojama, kad kitų metų vasarą bus švenčiamas pirmas gamyklos atidarymas. Odontologinių medžiagų gamintoja „Medicinos linija“ investuos daugiau kaip 2 mln. eurų, o JAV bendrovė, gaminanti langus, „Intus Windows“ Šiaulių LEZ teritorijoje kitąmet pradės projekto pirmojo etapo įgyvendinimą – bus pradėtos statyti 10 tūkst. kv. m gamybos ir administracinės patalpos. Planuojama, kad įgyvendinus visus įmonės plėtros etapus įmonė įdarbins apie 600 darbuotojų.

Kalbėdamas apie Šiaulių LEZ plėtrą ūkio ministras Virginijus Sinkevičius yra atkreipęs dėmesį, kad „Intus Windows“ yra išeivių iš Lietuvos sukurtas verslas – tik ryšiai su JAV lietuviais leido šią įmonę paskutinę minutę nukreipti į Lietuvą.

Investicijų srautas – emigracijai ir netolygumams mažinti

Į Lietuvą pritraukti investuotojai daro įtaką eksporto augimui, gyventojų užimtumui ir perkamosios galios didėjimui.

Neseniai Marijampolėje vykusiame renginyje „IQ Forumas Sūduvos kryptis M4.0“ dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas savo pranešime pažymėjo, kad per 20 metų Lietuva padarė didžiulę pažangą, bet Lietuvos apskrityse šios pažangos vaisiai pasklido nevienodai.

reklama

Regioninius netolygumus V. Vasiliauskas išskyrė kaip šio ekonominio pakilimo išskirtinį bruožą, pabrėždamas, kad šalies mastu pastebima ryškių vystymosi skirtumų. „Ekonominė plėtra netolygi, ir regionai vystosi lėčiau nei didieji miestai. Tai yra galvos skausmas, ir reikia laiko, kad tie netolygumai galėtų būti išlyginti“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Jis pažymėjo, kad skirtumai tarp didžiųjų miestų ir regionų lemia vidinę migraciją, kai žmonės iš gimtųjų vietų vyksta gyventi ir dirbti į didmiesčius, taip pat skatina emigraciją į užsienį.


Vitas Vasiliauskas

Vitas Vasiliauskas© Paulius Peleckis

„Didėjančius atlyginimus galima matyti kaip įrankį konkuruojant su populiariausiomis kryptimis, tokiomis kaip Norvegija, Jungtinė Karalystė, Švedija“, – dėstė forumo pranešėjas.

LAFEZ vadovas S. Petrulis pabrėžia, kad į Lietuvą pritrauktos ir didesnius atlyginimus negu regiono vidurkis mokančios tarptautinės bendrovės prisideda prie gyventojų gerovės ir perkamosios galios augimo.

Be to, verslą plėtojančios įmonės moka mokesčius valstybei ir skatina aplink save kurtis smulkųjį ir vidutinį verslą. „Į regioną pritrauktas kapitalas sukuria nišų ne tik viešojo transporto, bet ir taksi, pavėžėjimo, maitinimo, pramoginio laisvalaikio, apgyvendinimo paslaugoms, įvairių startuolių kūrėjams. Pavyzdžiui, skandinavai įpratę prie lauko darželių, neformalių talentų ugdymo mokyklėlių, vaikų užimtumo centrų, vasaros lauko stovyklų. Neišvengiamai didėja įvairių laisvalaikio, sveikatingumo centrų, SPA paslaugų, daugiafunkcių centrų poreikis. Atsiveria perspektyvų NT plėtotojams, nes aukštos klasės specialistams reikės kokybiškai įrengto modernaus nedidelio nuomojamo būsto, nes tokių objektų pasiūla regionuose nėra gausi“, – vardija S. Petrulis.

Geri pavyzdžiai patraukia – stebėdama, kaip pokyčius regionuose išjudina LEZ traukinys, neseniai subruzdo ir Alytaus valdžia. „Glass LT“ gamyklos atidarymas Alytuje buvo tarsi pirmoji kregždė, rodanti, kad šiame regione slypi daug potencialo.

Į Alytų atvykęs premjeras Saulius Skvernelis atskleidė, kad regione bus siūloma steigti LEZ – PPP modelis padėtų pritraukti dar daugiau stambių gamybos investicijų. Ūkio ministerija siūlo numatyti apie 100 ha vientisą teritoriją Alytaus teritorijoje LEZ įkūrimui. Skaičiuojama, kad į naują LEZ galima būtų pritraukti iki 600 mln. eurų investicijų ir sukurti 2500 darbo vietų.

LAFEZ prezidentas S. Petrulis neabejoja, kad Alytaus LEZ galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, kad sutelkus politinę valią ir vadybos pajėgumą pasiekiama ilgalaikė nauda.

Viešajam sektoriui – raginimai būti aktyviam ir efektyviam

Asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad valstybės, savivaldybių ir ES parama, siekianti 90 mln. eurų, jau atsipirko ir būtina mąstyti, kaip iki 2020 m. valstybė galėtų tikslingiau ir efektyviau pasinaudoti ES parama.

S. Petrulis atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolė (VK) 2017 m. ataskaitoje pažymėjo, jog regionų ekonominio augimo ir investuotojų pritraukimo skatinimui panaudotos 2007–2013 m. ES fondų lėšos (848,9 mln. eurų) buvo nukreiptos ne pritraukti investuotojų ar kurti tvarias darbo vietas, o aplinkos gerinimo priemonėms, tik iš dalies turėjusioms poveikio investicijų apimčiai.

VK ataskaitoje teigiama, kad Vidaus reikalų ministerija, skirstydama 2014–2020 m. periodui numatytos ES struktūrinės paramos lėšas (iš viso 1,194 mlrd. eurų), vėl pasirinko labai panašias priemones, kurios investicijų pritraukimo mechanizmo efektyvumui didelės įtakos neturi.

Ekspertai pastebi, kad šios priemonės yra labiau fasadinio, o ne strateginio pobūdžio, be to, žada naudą, kurią sudėtinga išmatuoti ir įvertinti, kaip antai gerinti viešąjį valdymą ir paslaugų kokybę savivaldybėse. VK konstatavo, kad ES lėšų panaudojimas regionuose neskatina investicijoms palankios aplinkos formavimo, o planuojant 2014–2020 m. ES paramą regionams nebuvo atsižvelgta į ankstesnio laikotarpio paramos panaudojimo trūkumus.

Taip pat iš VK ataskaitos paaiškėjo, kad daugeliui Lietuvos savivaldybių dar trūksta aktyvumo. Mokesčių lengvatomis, skirtomis skatinti investuotojų pritraukimui, nesinaudoja apie 88 proc. savivaldybių, teigiant, kad jos esą neefektyvios ir neveiksmingos. 77 proc. savivaldybių nesinaudoja „minkštosiomis“ investicijų skatinimo priemonėmis, nebendradarbiauja su investuotojais ir nepadeda jiems konsultacijomis.

Akivaizdu, kad plėtodamas efektyvią partnerystę su verslu viešasis sektorius dar turi stipriai pasitempti.  

Įsibėgėjęs LEZ traukinys išjudina regionų ekonomiką

Panevėžio LEZ
+1