Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino

Mokytojų streikas
Mokytojų streikas
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios, bet ir ant mokyklų vadovų. Esą kodėl jie neieško alternatyvių sprendimo būdų, pavyzdžiui, nesikviečia pensininkų ar studentų, kad šie neatlygintinai vestų mokiniams pamokas? Vadovai atkerta, kad tai draudžia Darbo kodeksas.

Socialiniuose tinkluose klaipėdiečiai pastarosiomis dienomis diskutavo, kad mokyklų vadovai galėtų imtis kokių nors veiksmų. Pavyzdžiui, vietoje streikuojančių pedagogų laikinai pasamdyti mokytojų iš Darbo biržos.

reklama

„Nes visos spragos liks tėvams. Teks samdyti korepetitorius. Kodėl mokyklų vadovai šioje situacijoje liko pasyviais stebėtojais ir laiškelių „streikas vyksta“ siuntėjais?“ – teiravosi diskusiją pradėjusi mama.

Mokyklų vadovai aiškina, kad streiko metu jie neturi teisės samdyti kitų darbuotojų.

„Tuo metu, kol vyksta streikas, negalime priimti kitų žmonių, nes tai daryti draudžia Darbo kodeksas. Streikas yra streikas. Nepatogu visiems. Kad ir kaip mes norėtume, deja, yra taip, kaip yra. Nekantriai laukiame sprendimų iš Vilniaus“, – paaiškino Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos direktorė Gražina Pocienė.

reklama

Iniciatyvą vertino dvejopai

Kad visuomenė dažnai klaidingai interpretuoja streiką, įsitikino ir Klaipėdos universiteto dėstytoja profesorė Dalia Kiseliūnaitė. Socialiniuose tinkluose pasisiūliusi pavaduoti streikuojančius mokytojus, ji sulaukė ir tokių reakcijų, kokių nesitikėjo.

„Sutinku vietoje streikuojančio lituanisto pravesti vieną ar keletą lietuvių kalbos pamokų Klaipėdos mokykloje arba pakviesti klasę į universitetą. Tiesa, mokykloje paskutinį kartą dirbau prieš kokius 30 metų. Gal geriau negu nieko? Gal vaikams net įdomu būtų naujas žmogus? Gimnazistams turiu idėjų. Ir mažesniems atsiras. Jei ką sudomino, rašykite“, – feisbuke lapkričio 30-ąją rašė profesorė.

Vakar pasiteiravus, ar sulaukė daug pasiūlymų, D. Kiseliūnaitė nusikvatojo, kad netgi buvo išbarta.

„Ėmė visi kritikuoti – esą juk tam ir streikuoja, kad niekas nevyktų, o čia staiga aš siūlausi padėti...“ – nusikvatojo profesorė.

reklama

Visgi ji sakė sulaukusi keleto mokytojų skambučių. Šie esą džiaugėsi tokia iniciatyva, bet tikino, kad šiuo klausimu reikėtų kreiptis ne į streikuojančius pedagogus, o į mokyklų vadovus.

„Man tiesiog pasidarė gaila, kad vaikai dykai sėdi. Be to, pagalvojau, kad šitaip palaikyčiau streikuojančius mokytojus, kad jų taip sąžinė negraužtų. Juk galima nebūtinai alternatyvias pamokas vesti, būtų galima kad ir kokią ekskursiją suorganizuoti. Bet aš suprantu, kad mokyklų vadovams būtų labai sunku suorganizuoti tokią mokytojų pamainą. Daug paprasčiau, kai mokykla streiko metu neveikia, ir tiek“, – svarstė D. Kiseliūnaitė.

Nesusitaria

Tai, kad premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė apie trijų ministrų, tarp jų – švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, atleidimą, situacijos nesušvelnino.

Po Vyriausybės posėdžio Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas aiškino, kad streikas kol kas nebus nutrauktas. Pasak jo, mokytojai nusiteikę streikuoti iki Kalėdų, o jei prireiks – ir po Naujųjų metų.

reklama

S. Skvernelis savo ruožtu akcentavo, kad dabartiniai mokytojų streikavimo metodai nėra priimtini. Jis ragino mokytojus grįžti į ugdymo įstaigas, nebekankinti daugiau nei vaikų, nei tėvų, nes esą dėl etatinio apmokėjimo tobulinimo jau yra sutarta.

„Nes tais klausimais, kuriais tikrai yra pateikti racionalūs pasiūlymai, sutarta. Kalbu apie etatinio apmokėjimo tobulinimą. Tie klausimai, kurie keliami šiandien dėl papildomo finansavimo, niekuo nėra pagrįsti, kainuoja 300 mln. eurų, kurių paprasčiausiai nėra, nes reikėtų mažinti kitoms sritims“, – ELTA cituoja S. Skvernelį.

reklama