M. Garbačiauskaitė-Budrienė abejoja valdančiųjų noru diskutuoti dėl LRT valdymo

Diskusijos akimirka
Diskusijos akimirka
  © Organizatoriai

Valdančiosios daugumos iniciatyva keisti visuomeninio transliuotojo valdymo modelį išlieka miglota. Neaišku, kaip siekis skaidrinti finansinę LRT atskaitomybę ilgainiui virto ketinimais keisti visuomeninio transliuotojo valdymo modelį. Geros valdysenos ekspertai teigia, kad siekis steigti vykdomąją LRT veiklą prižiūrinčią valdybą nėra savaime bloga iniciatyva, tačiau tai daryti reikėtų kur kas atsargiau.

„Seimo komisija siūlė eiti depolitizacijos keliu. Todėl siūlysime, kad LRT taryboje būtų ne 8, o 4 Seimo skirti atstovai. Taip norime parodyti, kad jokių ketinimų perimti visuomeninio transliuotojo veiklą į savo rankas nėra“, – „Transparency International“ diskusijoje apie LRT skaidrumą sakė Seimo daugumos atstovas Virgilijus Poderys.

reklama

Pasak Seimo nario, pagrindinis parlamento keliamas tikslas – aukštos kompetencijos LRT valdymas. Esą tai užtikrintų valdybos organo atsiradimas, kurio nariai būtų profesionalai, atrinkti verslo konsultavimo ar personalo atrankos įmonių. Kodėl būtent toks metodas užtikrintų skaidrumą, politikas neatsakė.

LRT vadovaujanti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė nesanti įsitikinusi, kad tikslams pasiekti naudojamos priemonės duos norimų rezultatų, ir pastebėjo, kad LRT nėra paprasta valstybės įmonė, todėl ir elgtis su ja reikėtų kiek kitaip.

„Ne kartą kalbėta, kad iš LRT norima gauti finansines ataskaitas. Noriu pabrėžti, kad LRT Seimo prašė, kad toks reikalavimas būtų įrašytas į mūsų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Tai apibrėš ir tą ataskaitą pateiksime, ir tai tikrai nėra jokia problema“, – sakė LRT vadovė.

reklama

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, esminių klausimų kyla ne dėl noro skaidrinti visuomeninio transliuotojo veiklą, o dėl bandymų keisti LRT tarybos veiklą bei kurti valdybą. Esą toks siūlymas nėra iki galo aptartas nei su visuomene, nei su pačia LRT.

V. Poderiui patikinus, kad į procesą siekiama įtraukti visas puses, visuomeninio transliuotojo vadovė replikavo, kad LRT veiklą Seime tyrusi komisija nebandė į tyrimą reikšmingai įtraukti visų suinteresuotų pusių. Tuo metu salėje pasigirdo pastaba, kad LRT tyrimo komisijoje nebuvo nė vieno opozicijos atstovo.

„Nepaisant to, kad valdantieji atsitraukė nuo keleto pasiūlymų, Seimo komisijos išvados nėra patvirtintos. Jos buvo grąžintos į Kultūros komitetą, kuris šias grąžino atgal Seimui. Tai skubama teikti naujas įstatymų pataisas ir bandoma nelaukti Konstitucinio teismo sprendimo, ar ta komisija iš viso yra teisėta“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.


Virgilijus Poderys

Virgilijus Poderys© Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Sutarė dėl visuomeninio redaktoriaus

Diskusijos dalyviai sutarė, kad LRT veiklos skaidrumą pagerintų nepriklausomo ombudsmeno, visuomeninio redaktoriaus, institutas. Šis prižiūrėtų skaidrumą bei tiesiogiai bendrautų su visuomene. Nors LRT pati skirtų kandidatą į tokią poziciją, šis turėtų atitikti aukštus reikalavimus reputacijai bei negalėtų būti lengvai atleidžiamas iš savo pareigų.

„LRT turi būti atskaitinga visuomenei, tam įvedant ombudsmeno institutą. Tai būtų valdybos skiriamas darbuotojas, kuri nagrinėtų skundus, pasiūlymus ir pageidavimus. Šioje vietoje Estijoje esantį modelį atkartojame“, – aiškino V. Poderys.

Politikui pritarė ir LRT vadovė, patikinusi, kad vienintelė priežastis, kodėl visuomeninis transliuotojas nesiima tokios iniciatyvos, yra vykstantis LRT veiklos tyrimas, kurio metu nenorima užbėgti įvykiams už akių, kuriant naujus valdymo institutus.

„Transparency International“ vadovas Sergejus Muravjovas pastebėjo, kad analogišką poziciją turi Estijos nacionalinis transliuotojas. Kaimyninės valstybės ombudsmenas turi atskiro laiko radijo ir televizijos eteryje bei sulaukia visuomenės laiškų, į kuriuos atsako.

„Nors bendravimas su visuomene yra tik viena iš ombudsmeno funkcijų, jos buvimas padeda didinti pasitikėjimą visuomeniniu transliuotoju, kaip rodo Estijoje atliktos apklausos“, – sakė S. Muravjovas.