G. Paluckas – apie karinį paradą: pasigrožėsim

Nepriklausomos Lietuvos karinis paradas 2004 m. (Nuotr. A. Pliadis)
Nepriklausomos Lietuvos karinis paradas 2004 m. (Nuotr. A. Pliadis)
  © KAM

Šeštadienį sostinės dangoraižių langai virpės nuo karinės technikos – Konstitucijos prospekto grindiniu riedės Lietuvos ir sąjungininkų karo mašinos, o virš susirinkusiųjų galvų skries NATO naikintuvai – kariniu paradu bus pažymėtas Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmetis.

Paradas laukia neeilinis – planuojama, kad jis bus didžiausias iki šiol miesto gatvėse matytas karinis renginys, gatvėse pasirodys apie 2 tūkst. kareivių. Karinę šalies galią demonstruosiantis renginys, panašu, sulaukė net ir Vakaruose retai tokiais renginiais besižavinčių socialdemokratų palaikymo.

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovo Gintauto Palucko, kariniais paradais siekiama ne tik lavinti visuomenę, bet ir stiprinti kovinę valią, todėl paties renginio nereikėtų vertinti prieštaringai. „Kaip visi normalūs visuomenės nariai, pasigrožėsim“, – paklaustas, kaip karinį paradą vertina socialdemokratai, sakė G. Paluckas.

Politiko teigimu, karinės technikos demonstravimą visuomenė priima kaip atrakciją, kurios užuomazgų pastaraisiais metais matome ir kitose Lietuvos vietose. LSDP vadovo žodžiuose tiesos nemaža – pradėjus didinti išlaidas krašto apsaugai, išvysti miesto šventę, kurioje nedalyvautų kariuomenės vienetai, tapo sudėtinga.

„Iš kitos pusės, galbūt (anksčiau – Alfa.lt) nebuvo ką demonstruoti – turiu galvoje, jog nebuvo tiek karinės technikos, kad įvyktų kažkoks didesnis renginys, kuriame kolona karinių mašinų galėtų važiuoti“, – apie nereguliariai Lietuvoje vykstančius karinius paradus kalbėjo G. Paluckas.

Vis dėlto socialdemokratas tikino nesantis karinių paradų gerbėjas. Norint suvokti šalies karinį pajėgumą, politikui pakanka informacijos apie Krašto apsaugos ministerijos vykdomus karinės technikos pirkimus, o svarbesniu veiksniu už karinę galią G. Paluckas įvardijo visuomenės valią priešintis.

„Jei kariuomenė mano, kad tai sustiprins visuomenės valią, tai grožėsimės, didžiuosimės ir tikėsime, kad čia yra jų funkcija ir jų veiklos dalis“, – sakė LSDP vadovas.


Gintautas Paluckas

Gintautas Paluckas© Dmitrijus Radlinskas

Kova su propaganda

Seimo konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas tikino manąs, kad karinis paradas yra puiki proga ne tik parodyti savo karinę galią, bet ir stebintiems iš Rytų priminti, kad mūsų šalį gintų ne tik Lietuvos trispalvę ant uniformų segintys kariai.

„Tai proga pademonstruoti savo vienybę, gebėjimus, valią gintis, sąjungininkų buvimą su mumis, kas yra be galo svarbu. Priminsiu, kad priešiška propaganda dažnai bando sukurti žinutę, kad mes esame nepajėgūs gintis, NATO saugumo garantijos yra „popierinės“, ir tas paradas, sakyčiau, abejones išsklaidytų“, – sakė Seimo narys.

Politikas aiškino, kad paradai neturėtų būti laikomi karinės galios demonstravimo apraiška, veikiau atgrasymo priemone, demonstruojančia pasitikėjimą savimi.

„Pasimokyti galima ne tik iš prancūzų, bet ir iš valstybės šimtmetį šiemet mininčių lenkų, rugpjūčio viduryje taip pat surengusių kariuomenės paradą. Kaimynai demonstravo ne tik ginkluotę, tačiau ir skirtingų istorinių laikotarpių savosios kariuomenės raidą“, – pastebėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys. Politiko manymu, būtų gražu, jei greta mūsų karių žygiuotų ir gyvi likę partizanai, – taip būtų susieta šalies kariuomenė ir laisvės kovų dalyviai.


Nepriklausomos Lietuvos karinis paradas 2004 m. (Nuotr. A. Pliadis)

Nepriklausomos Lietuvos karinis paradas 2004 m. (Nuotr. A. Pliadis)© KAM

Nepriklausomybę atnešdavo piliečiai

Nors prieštaravimų karinio parado rengimui nėra, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis pastebėjo, kad abi Lietuvos Respublikos buvo atkurtos piliečių iniciatyva ir nebuvo iškovotos ginklu – startą valstybei 1918 m. ir 1990 m. davė ne pabūklų salvės, o pilietinis apsisprendimas.

„Žinoma, jei karinis paradas sukelia norą matyti Lietuvą stipresnę, tai jis gali būti sveikintinas. Pagerbti karius, kurie yra pasiryžę ginti savo valstybę, ar parodyti pilietiškumą, aukojant savo laiką ir jėgas valstybės labui, žinoma, tokius žmones galima ir reikia pagerbti“, – sakė VDU profesorius.

G. Mažeikio manymu, kiekvienas paradas atlieka tam tikrą propagandinę funkciją, o karinio parado prasmės toli ieškoti nereikia – tai kariuomenės vertės didinimas visuomenės akyse.

Tokios pozicijos pranešdamas apie paradą laikėsi ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministras teigė manantis, kad karinis paradas yra puiki proga parodyti modernėjančią Lietuvos kariuomenę ir jos ginkluotę. Būtent ginkluotės įsigijimai sudaro didžiąją dalį gynybos išlaidų.

„Stipriai kariuomenei būtina visuomenės parama ir palaikymas, todėl karinis paradas – puiki proga parodyti, kaip modernėja ir stiprėja Lietuvos kariuomenė, pademonstruoti turimą karinę techniką bei moderniąją ginkluotę“, – KAM pranešime cituojamas R. Karoblis.

Pastarąjį kartą karinis paradas su gausia karine technika surengtas 2013 m., minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 95-ąsias metines. Tąkart paradas vyko Gedimino prospekte Vilniuje, o jame dalyvavo apie 500 Lietuvos ir sąjungininkų karių su karine technika.