Pasirinkusi ateities strategiją Marijampolė pasitinka jos iššūkius

Konferencijos akimirkos
Konferencijos akimirkos
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2018-11-19 10:23

Nusprendusi koncentruotis į savo stiprybes, Marijampolė pasirinko M4.0 pavadintą strategiją. Po šiuo pavadinimu slypi keturios šakos – mokslas, mediena, maistas ir metalas. Nors vizija jau yra, iššūkių dėl jos įgyvendinimo kyla dar labai daug. Kaip juos įveikti, aptarta žurnalo IQ bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo organizuotoje konferencijoje „Sūduvos kryptis – 4.0“, į kurią susirinko daugiau nei 150 ekspertų, verslo, valdžios, žiniasklaidos atstovų ir paprastų marijampoliečių.

Pirmasis konferencijos pranešėjas, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatė pasaulines ekonomikos tendencijas, šalies augimo prognozes ir palygino regiono padėtį su kitomis Lietuvos dalimis.

Marijampoliečiams jis pakartojo tai, ką pastaruoju metu kalba visi – ekonomika kaista. „Mūsų ekonomika važiuoja sparčiau nei potencialas, skirtumas yra maždaug 3 proc. Kai ekonomikos ciklas yra pakilęs, visada reikia galvoti, kas bus už posūkio. Tiek valstybės, tiek verslo mastu“, – sakė centrinio banko vadovas.

Jis pabrėžė, kad šalies mastu pastebima ryškių vystymosi skirtumų. „Ekonominė plėtra netolygi, ir regionai vystosi lėčiau nei didieji miestai. Tai yra galvos skausmas, reikia laiko, kad tie netolygumai galėtų būti išlyginti. Didmiesčiuose situacija įkaitusi, nors regionuose to nesijaučia“, – sakė V. Vasiliauskas.

Didžiausia įtampa jaučiama darbo rinkoje – padėtimi nėra patenkinta maždaug kas penkta Lietuvos įmonė. Prognozuojama, kad atlyginimų augimo tempas turėtų lėtėti kartu su ekonomika.

Marijampolės apskrityje atlyginimai statistiškai yra vieni mažiausių, nors, pavyzdžiui, Kazlų Rūda, daugiausia dėl „Ikeos“ gamyklos įtakos, gali pasigirti aukštesnėmis algomis. „Verta kalbėti apie vidinę emigraciją, kai žmonės migruoja į didmiesčius ir jų apskritis. Taip pat ir emigracija į užsienį yra itin aktuali Marijampolei. Todėl didėjančius atlyginimus galima matyti kaip įrankį konkuruojant su populiariausiomis kryptimis, tokiomis kaip Norvegija, Jungtinė Karalystė, Švedija“, – sakė jis.


Konferencijos akimirkos

Konferencijos akimirkos© Organizatoriai

Europos Komisijos atstovybės Lietuvos vadovo pavaduotojas Marius Vaščega pristatė ES politiką naujuoju finansavimo laikotarpiu ir paaiškino, kodėl ir kaip siūloma skirstyti naujojo Sąjungos biudžeto finansus. ES lėšų Lietuvai truputį sumažės, tačiau galime išnaudoti kitus finansavimo šaltinius, kuriuos iki šiol faktiškai ignoravome, – tokia buvo jo žinutė Marijampolei.


Konferencijos akimirkos

Konferencijos akimirkos© Organizatoriai

Po svečių iš Vilniaus savo pranešimą skaitė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorius Evaldas Ulevičius, pristatęs ambicingą planą, kaip paskatinti regiono verslą.

Pasidžiaugęs, kad M4.0 koncepcija bent jau kaip idėja mieste prigijo, jis taip pat atkreipė dėmesį į Marijampolei kylančius iššūkius. Nors darbingų rajono gyventojų dalis atrodo gana gerai – gyventojų iki 54 metų segmentas yra pakankamai didelis, – emigrantais dažniausiai tampa 15–39 metų marijampoliečiai, t. y. darbingiausia dalis.

Marijampolės regionas aktyviai ir agresyviai padirbėjo rengdamas specializacijos projektą, tačiau, E. Ulevičiaus teigimu, Ūkio ministerijos siūloma finansavimo schema yra per sudėtinga, be to, regionas gauna itin mažai lėšų iš išorės. Skaičiuojant visas Lietuvai tekusias ES priemones, liūto dalis atitenka Vilniui, o Marijampolė yra panaudojusi vos 4 proc. paramos. Ūkio ministerijos finansuojamos konkursinės priemonės į Marijampolės apskritį sutraukė vos 1 proc. visų lėšų.

Būtent todėl E. Ulevičius pasiūlė Marijampolei daug paprastesnę schemą, pagal kurią finansavimas prioritetinėms šakoms būtų išdėliotas laikantis M4.0 koncepcijos. Tam įgyvendinti reikėtų 117 mln. eurų, surinktų iš įvairių finansavimo šaltinių. Maisto sektoriui iš šios sumos būtų skirta daugiausia, toks planas leistų sukurti daugiau nei 500 darbo vietų. Pasiūlymas jau buvo pateiktas centrinės valdžios atstovams.

„Sūduvos gazelė yra gyva, pasirengusi šuoliui, ir liūtui karaliui nesiūlo užmigti“, – apie regioną centrinei valdžiai dar kartą priminė E. Ulevičius.


Konferencijos akimirkos

Konferencijos akimirkos© Organizatoriai

Po nedidelės pertraukos renginį savo pranešimu pratęsęs Marijampolės Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės vadovas Simonas Petrulis pristatė sėkmingus rezultatus – Marijampolės LEZ pagal panaudotą plotą yra Lietuvos lyderė. Jis taip pat netiesiogiai užsiminė apie kitus galimus investuotojus. „Marijampolės LEZ ir pats regionas siekia eiti daugiau į Šiaurę. Skandinavijos šalys mus atrado jau seniai, jos mus pažįsta ir supranta, kad galime būti galimybių regionas“, – pažymėjo vadovas.


Konferencijos akimirkos

Konferencijos akimirkos© Organizatoriai

Po jo kalbėjęs „Alliance for Recruitment“ darbo rinkos ekspertas Kęstutis Jasiulevičius pažvelgė į aktualią darbuotojų stygiaus problemą. Jis pabrėžė, kad šiandien kadaise įprasti darbo skelbimai yra mažai veiksmingi, ir įmonės privalo daug aktyviau ieškoti darbuotojų, be to, darbdaviams reikia gerai žinoti, kokių žmonių iš tiesų jiems reikia.

Verslas ne tik turėtų mokėti parduoti save vartotojui, bet ir sudominti galimus darbuotojus. K. Jasiulevičiaus teigimu, didysis potencialas, kurio verslo įmonės neišnaudoja, yra mokyklinio amžiaus gyventojai. Jiems labai retai pasakojama, kuo patrauklios galimos profesijos, dažniausiai jie to neišgirsta nei iš tėvų, nei iš mokyklos atstovų. Pradėjus aktyviau praktiškai supažindinti mokinius su profesijų pasirinkimu, galima išlošti daug.

Ekspertas taip pat pažymėjo, kad darbdavys būsimiems darbuotojams turėtų jausti pagarbą ir rodyti operatyvumą viso atrankos etapo metu. „Atrankos procesas turėtų būti išsiskiriantis. Kai darbuotojas ateina į įmonę, jis turi jaustis geidžiamas, suprasti, kodėl jis čia turėtų dirbti. Žmogui reikėtų parodyti, koks konkrečiai bus jo darbas. Taip pat reikia pateisinti lūkesčius – blogai, kai įmonė skelbia, kokia ji moderni ir lanksti, tačiau tokia visai nėra“, – pastebėjo K. Jasiulevičius.


Konferencijos akimirkos

Konferencijos akimirkos© Organizatoriai

Jo gvildentas temas konkrečiais pavyzdžiais savo pranešime papildė mieste įsikūrusios metalo liejimo įmonės „CIE LT Forge“ direktorius Darius Masionis.

Įmonė turi 240 darbuotojų ir norėtų samdyti dar daugiau, tačiau juos sunku rasti bei išlaikyti. „Darbuotojų kaitos rodikliai yra aukšti, ypač skaudūs iki metų dirbančiųjų kaitos rodikliai. Dabar reikia apmokyti specialistą greičiau ir keisti mokymo programas. Apskritai darbo stažas toje pačioje įmonėje vis trumpėja“, – sakė jis.

D. Masionis pasidalijo pavyzdžiais, kaip jo įmonėje užtikrinamos sąlygos darbuotojams. Joje yra sporto salė, laisvalaikio kambarys, automobilių plovykla. Darbuotojai skatinami dalyvauti įvairiose veiklose ir po darbo – rengiami išvažiuojamieji užsiėmimai, iš darbuotojų suburta įmonės krepšinio komanda varžosi miesto mėgėjų lygoje.

Po šio pranešimo miesto verslo, valdžios ir švietimo atstovai susėdo diskusijai „Verslas ir švietimas: kaip sudaryti tandemą?“

Jos metu ir vėl paliestas darbuotojų trūkumo klausimas, o vicemeras Povilas Isoda išsakė ambicingą mintį – prieš mokiniams išvažiuojant studijuoti į kitus miestus, reikėtų jiems suteikti galimybę pamatyti, kokios sąlygos ir darbai egzistuoja Marijampolėje.

Renginys užbaigtas regiono verslo apdovanojimais „Metų žvilgsnis 2018“.

Pasirinkusi ateities strategiją Marijampolė pasitinka jos iššūkius

Konferencijos akimirkos
+40