Apie rinkimus prakalbusiam V. Pranckiečiui politologai mato du kelius

Saulius Skvernelis ir Viktoras Pranckietis
Saulius Skvernelis ir Viktoras Pranckietis
  © Fotobankas

Džentelmeniškasis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis vasarą teigė apie prezidento rinkimus nesvarstantis – tam reikėtų partijos nominacijos ir šeimos pritarimo. Be to, puikus kandidatas, anot parlamento vadovo, būtų Saulius Skvernelis. Praėjusią savaitę užsiminęs, kad kitų metų rinkimuose – tiesa, neįvardydamas, kuriuose, – dalyvauti jis galėtų, V. Pranckietis paliko platų lauką spėlionėms.

Alfa.lt paklausė politikos mokslininkų ir apžvalgininkų, į kurį gi postą V. Pranckietis, kalbėjęs apie gėdą dėl Seimo, galėtų sėkmingai kandidatuoti. Nė vienas iš trijų pašnekovų savivaldos rinkimų neįvardijo kaip realios galimybės.

reklama

Prieš S. Skvernelį – bent vienas pranašumas

Spalį atliktos „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo, kad Seimo pirmininką palankiai tuo metu vertino 44 proc. respondentų, nepalankiai – 40 proc. Tai – palyginti neprasti rodikliai, mat, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio vertinimai atitinkamai siekia 66 proc. ir 26 proc. S. Skvernelis šioje apklausoje atsiduria visai greta V. Pranckiečio, tiesa, kiek daugiau žmonių (16 proc. palyginti su 9 proc.) apie pastarąjį neturi konkrečios nuomonės.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis mano, kad dabartinio Seimo pirmininko potencialas didesnis prezidento rinkimuose. Jo teigimu, prieš S. Skvernelį, ilgą laiką aptarinėtą kaip vienintelį valstiečių pasirinkimą, jis netgi turi pranašumų.

reklama

„Viešojoje erdvėje apie jį nekalbama kaip apie kandidatą, bet tai yra įvaizdžio sukūrimo klausimas. Kaip vienas iš kandidatų, mano nuomone, jis būtų ramiai subalansuotas, ko gero, pakankamai tinkamas iš valstiečių pusės. Kalbant apie centro kairės kandidatą, premjeras dažnai į ją nepataiko, daugybėje sričių vykdo neoliberalią politiką“, – sakė Š. Liekis.

Politologo manymu, V. Pranckietis šiuo tuo išsiskiria ir iš jau pasiskelbusių kandidatų būrio.

„Charakterio prasme Seimo pirmininkas galbūt yra labiau pasiduodantis išorės spaudimui. Aš prisimenu Andriaus Tapino organizuotą mitingą, kuriame R. Karbauskis, turėdamas daugiau aršumo, pasirodė tikrai geriau. Bet jį ruošiant, padedant – o iš pasiskelbusių kandidatų jis, ko gero, labiausiai kolektyvinis žaidėjas, – jis galėtų dalyvauti“, – reziumavo VDU mokslininkas.


Saulius Skvernelis

Saulius Skvernelis© Edvard Blaževič

Nors V. Pranckietis neišsidavė, kuriuose rinkimuose galėtų dalyvauti, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius sako manantis, kad tai nebus rinkimai į Europos Parlamentą (EP), vyksiantys gegužę. Jiems Valstiečių ir žaliųjų partija taip pat dar nėra sudariusi kandidatų sąrašo.

„Tikrai tikiu, kad jis negalvoja kandidatuoti į EP. Jeigu atsisakytų Seimo pirmininko posto ir vyktų į Briuselį uždirbti daugiau pinigų, tai būtų tiesiog gėdinga. Bet reikia prisiminti, kad kurį laiką buvo situacija, kai keturių partijų pirmininkai – Landsbergis, Mazuronis, Paksas ir Tomaševskis – sėdėjo Briuselyje ir rūpinosi savo partijomis iš tolo, tai buvo tikrai gėdinga. Manau, kad V. Pranckietis apie tai tikrai negalvoja“, – Alfa.lt sakė K. Girnius.

„Minusas, kad jis yra gerokai mažiau matomas. Nepasakyčiau, kad jis yra R. Karbauskio valstiečių komandos branduolyje, prisiminkime, kai jis pasisakė, kad jam gėda dėl Seimo, tai R. Karbauskio atsakymas buvo, kad jei gėda, galime pakeisti į kitą“, – pridūrė pašnekovas.

Kad V. Pranckietis mažiau matomas ir aptarinėjamas, leidžia manyti ir skaičiai, praėjusią savaitę pateikti Lietuvos žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“. S. Skvernelis nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki šių metų lapkričio 1 d. žiniasklaidoje paminėtas 46 579 kartus, R. Karbauskis per tą patį laiką paminėtas 38 522 kartus, o V. Pranckietis – 20 466 kartus. Visi kiti politikai dėsningai rikiuojasi už šios trijulės nugarų.

K. Girnius išskyrė charakterio ypatumus, kuriais V. Pranckietis nepanašus į S. Skvernelį. Tiesa, jo vertinimu, abiejų politikų šansai kovoje dėl prezidento posto būtų panašūs. Patirtis užsienio politikoje, nors nėra stiprioji nė vieno iš jų pusė, nebūtų didelė problema, mano VU TSPMI docentas.

reklama

„Jos galima įgyti per labai trumpą laiką, juolab kad Lietuvoje bendros politikos gairės jau nustatytos, jas riboja ES ir NATO. Manau, kad pusiau protingas politikas per tris mėnesius gali pakankamai susipažinti su pagrindiniais klausimais, kad su savo komanda galėtų juos pakankamai kompetentingai spręsti, – užsienio politika nėra branduolinė fizika“, – sakė K. Girnius.

Lauktų keblumai debatuose

Išgirdus V. Pranckiečio paatviravimą 15min.lt studijoje apie galimybę dalyvauti rinkimuose, politologui Vincentui Vobolevičiui susidarė priešingas įspūdis, kurie gi rinkimai turėti galvoje. Kaip ir K. Girnius, jis prisiminė šių metų mitingą prie Seimo, kuriame parlamento vadovas prasitarė, kad dėl kai kurių sprendimų jo vadovaujamoje institucijoje būna gėda ir jam. Praėjusią savaitę V. Pranckietis leido suprasti, kad šio jausmo vis dar neatsikratė.

„Man ir buvo, ir yra gėda už kiekvieną neteisėtą veiksmą, už kiekvieną apkaltą. Taip, man yra gėda“, – LRT radijui sakė Seimo pirmininkas.


Viktoras Pranckietis

Viktoras Pranckietis© Edvard Blaževič

Tai vertindamas ISM universiteto docentas V. Vobolevičius mano, kad V. Pranckiečio pavardė galėtų atsidurti ne kandidatų į prezidentus, o į EP sąraše.

„Man jis yra EP tipas – truputėlį profesoriškas, šiek tiek lėtapėdiškas, žmogus, su kuriuo arbatėlės malonu išgerti. Įsivaizduojate jį kaip Ingridą Šimonytę, retoriniais kumščiais besišvaistantį? Aš niekaip neįsivaizduoju. Jeigu jau keli žmogų iš establišmento, tai turi kelti supercharizmatišką, kuris kompensuotų tuos trūkumus, kuriuos establišmentas sukuria. S. Skvernelis yra establišmento žmogus, ir tai jam didžiulis minusas, nes bėdos ir klaidos, kurios buvo padarytos, kabės jam ant kaklo, kaip I. Šimonytei kabės krizės reformos. V. Pranckietis nė iš tolo neturi tokios asmenybės, o į EP puikiausiai įsipaišytų, galėtų konstruktyviai kokius nors kvazibiurokratinius dalykus atlikti“, – kalbėjo V. Vobolevičius.

„Aš manau, kad ir Seimo pirmininku jam būti nėra visiškai patogu: „man gėda“ ir t. t. Jeigu tau gėda, turi arba keisti status quo, kad nebūtų gėda, arba išeiti, trauktis į tą poziciją, į kurią tau būtų psichologiškai patogiau, ir čia aš vienareikšmiškai matau EP, ne prezidentūrą. Jis nėra kovotojas, buldogas“, – pridūrė Alfa.lt kalbintas politikos mokslininkas.

Su tuo, kad vieną iš trijų įtakingiausių pozicijų Lietuvoje mainyti į vieną iš daugelio mandatų EP nebūtų garbinga, V. Vobolevičius nebuvo linkęs sutikti.

„Seimo pirmininko postas yra keliais laipteliais aukščiau už EP poziciją, tai jeigu kalbėsime apie tai, kad atsisakai aukštesnio posto dėl mažiau pageidaujamo, mažiau prestižinio, tada aš su K. Girniumi visiškai sutinku. Bet atkreipkime dėmesį į psichologinį komfortą – kur žmogus jaustųsi gerai, galintis kažką padaryti, o kur spaudžiamas, sugėdytas, balansuojantis, įsitempęs. Manau, kad EP jam būtų žymiai patogesnis“, – sakė V. Vobolevičius.

Gandų apie tai, kad gausiausios Seimo frakcijos vadovui R. Karbauskiui patikimesnis ir parankesnis žmogus Seimo pirmininko pozicijoje būtų ne V. Pranckietis, o Agnė Širinskienė, būta šios vasaros pradžioje. Tuomet apie tai su Alfa.lt kalbėjo iš Valstiečių ir žaliųjų frakcijos pasitraukęs Povilas Urbšys. Pats R. Karbauskis spekuliacijas paneigė.

reklama