5 svarbiausios JAV rinkimų pamokos

JAV vidurio kadencijos rinkimai
JAV vidurio kadencijos rinkimai
  © SCANPIX

Galutinių JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatų dar teks palaukti, tačiau jau yra aišku, kad Demokratų partija turėtų iškovoti pakankamai vietų, kad sudarytų daugumą Atstovų Rūmuose, o Respublikonų partija išlaikys daugumą Senate.

Turimų rezultatų pakanka, kad galima būtų daryti ir pirmuosius apibendrinimus.

reklama

Milžiniškas aktyvumas

Šių rinkimų svarbą poliarizuotoje JAV politinėje aplinkoje puikiai iliustruoja neįprastai didelis rinkėjų aktyvumas. Dienraščio „The New York Times“ duomenimis, rinkimuose balsavo maždaug 114 mln. rinkėjų.

„Tokiose valstijose kaip Florida ir Virdžinija matome didžiausią rinkėjų aktyvumo lygį per pastaruosius dvidešimti metų“, – leidiniui „Time“ sakė Corwinas Smidtas, Mičigano valstijos universiteto (MVU) politikos mokslų docentas.

reklama

Palyginimui, Floridoje vidurio kadencijos rinkimuose 2010 m. balsavo 5,5 mln. rinkėjų, 2014 m. – 6 mln. rinkėjų, o praėjusį antradienį prie balsadėžių pasirodė 8 mln. reigstruotų rinkėjų. Virdžinijoje per 2010 m. ir 2014 m. rinkimus balsavo po 2,2 mln. rinkėjų, o naujausiuose rinkimuose aktyvumas buvo 50 proc. didesnis – savo pilietinę pareigą įvykdė 3,3 mln. rinkėjų.

Tokiose valstijose kaip Teksasas, Nevada ir Arizona išankstine balsavimo galimybe pasinaudojo daugiau rinkėjų nei per 2014 m. vidurio kadencijos rinkimus, skaičiuojant išankstinius ir neišankstinius balsus.

Anot C. Smidto, bendras rinkėjų aktyvumo lygis gali net prilygti kai kuriems žemesnio aktyvumo prezidento rinkimams, kaip 1992 m. ar 1996 m.

Prarasti priemiesčiai

Daugelis apžvalgininkų pastebi, kad viena kertinių priežasčių, nulėmusių respublikonų nesėkmę rinkimuose į Atstovų Rūmus, buvo prarastas priemiesčių palaikymas.

reklama

Ilgą laiką priemiesčiai buvo laikomi respublikonų bastionu, tačiau prezidento kadenciją pradėjus Donaldui Trumpui ši tendencija kiek pasikeitė. Dabar jau akivaizdu, kad pagrindinė respublikonų atrama yra kaimiškos vietovės.

Leidinio „Politico“ teigimu, priemiesčių palaikymas Respublikonų partijai sumenko daugelyje JAV regionų – prasidėjęs Vidurio Vakaruose ir Šiaurės Rytuose, šis reiškinys išplito ir į šalies Pietus. Neabejotina, kad šiai tendencijai didelę įtaką turėjo beveik vien į skaldančią imigracijos temą orientuota prezidento D. Trumpo retorika.


JAV vidurio kadencijos rinkimai

JAV vidurio kadencijos rinkimai© SCANPIX
Konfliktas ar konsensuso paieškos?

Demokratai turės pasirinkti tarp siekio bet kokia kaina atkeršyti jų taip nemėgstamam prezidentui D. Trumpui, bandant nuolat blokuoti jo siūlomus įstatymų projektus (ar net inicijuojant apkaltą), ir galimybės nuveikti kažką naudingo, ieškant bendrų sąlyčio taškų demokratams aktualiomis temomis. Dveji metai, praleisti tik kliudant ir blokuojant kiekvieną D. Trumpo sumanymą, neatrodytų labai turiningi, ir tai gali pakenkti demokratų galimybėms prieš 2020 m. prezidento rinkimus.

Demokratų dauguma Atstovų Rūmuose gali paskatinti ir patį D. Trumpą kiek sušvelninti retoriką, kitaip likę dveji jo kadencijos metai gali būti labai neefektyvūs. Taip pat neatmetama galimybė, kad prezidentas privalės sutikti su bent kai kuriais Demokratų pasiūlymais, jeigu norės sulaikyti „nuobodžiaujančius“ Atstovų Rūmus nuo tyrimų dėl jo santykių su Rusija.

Ar istorija pasikartos?

Nors respublikonai sustiprino pozicijas Senate, prarasta Atstovų Rūmų kontrolė leidžia teigti, jog šiuose rinkimuose geriau pasirodė demokratai. Iš pirmo žvilgsnio tai turėtų kelti nerimą prezidentui D. Trumpui ir jo šalininkams – iki 2020 m. prezidento rinkimų telieka dveji metai, o D. Trumpas rizikuoja juos praleisti nuolatinėse peštynėse su demokratų dominuojamais Atstovų Rūmais.

reklama

Tačiau žvelgiant į istorinę perspektyvą dabartiniam JAV prezidentui per daug nusiminti nevertėtų. Tuometinio JAV prezidento Billo Clintono pirmosios kadencijos metu 1994 m. vidurio kadencijos rinkimuose demokratai patyrė sutriuškinimą, praradę net 54 vietas Atstovų Rūmuose ir leidę respublikonams pirmą kartą nuo 1952 m. įgyti daugumą šioje įstatymų leidybos institucijoje.

Panašioje situacijoje 2010 m. atsidūrė ir D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama – tuometiniuose vidurio kadencijos rinkimuose jo partija prarado net 63 vietas Atstovų Rūmuose.

Vis dėlto tiek B. Clintonas, tiek B. Obama sugebėjo atsitiesti po šių pralaimėjimų ir po dvejų metų netgi buvo perrinkti antrai kadencijai. Manoma, kad šie prezidentai sugebėjo puikiai išnaudoti Kongreso opozicijos pasipriešinimą ir iš to kilusį ryškų kontrastą.

Džerimanderingas

Po 2010 m. gyventojų surašymo respublikonų daugumos daugelyje valstijų ėmėsi perbraižyti rinkimų apygardų ribas. Tai partijai galiausiai padėjo išlaikyti daugumą Atstovų Rūmuose bei suteikė kitų politinių dividendų.

reklama

Tačiau po šių sėkmingų rinkimų demokratai turės neblogų galimybių perbraižyti apygardų žemėlapius arba bent jau sulaikyti respublikonus nuo bandymų dar labiau pagerinti savo pozicijas.


JAV vidurio kadencijos rinkimai

JAV vidurio kadencijos rinkimai© SCANPIX

Vadinamasis džerimanderingas JAV (ir kitur) naudojamas dažniausiai prisidengiant iš pažiūros kilniu tikslu – taip neva bandoma užtikrinti įvairių tautinių ar rasinių mažumų atstovavimą. Tačiau realybėje neretai tai tampa politinių partijų kova dėl joms palankesnių rinkimų apygardų suformavimo, siekiant užtikrinti didesnę sau palankių rinkėjų koncentraciją konkrečioje rinkimų apygardoje.

Atstovų Rūmų rinkimų apygardų perbraižymas kiekvienoje valstijoje dažniausiai vyksta kas dešimt metų.

5 svarbiausios JAV rinkimų pamokos

JAV vidurio kadencijos rinkimai