Kuris laikas – žiemos ar vasaros – lietuviams būtų geriau?

Žiemos laikas
Žiemos laikas

Neseniai visi Lietuvos gyventojai perėjo prie žiemos laiko, tačiau gali būti, kad laikrodžio rodykles sukome jau paskutinį kartą. Jau greitai Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, turės apsispręsti dėl nuolatinio – žiemos ar vasaros – laiko įvedimo.

Siūlo gyventi pagal Saulę

reklama

Dar šių metų vasarą Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento, Lietuvos ir Suomijos prašymus dėl sezoninio laiko keitimo, surengė viešą ES gyventojų apklausą, kurioje didžioji dalis – net 84 proc. – respondentų išreiškė norą atsisakyti laiko keitimo.

Atsižvelgdama į viešosios konsultacijos rezultatus, rugsėjo 13-ąją Europos Komisija pasiūlė ES mastu panaikinti sezoninį vasaros ir žiemos laiko keitimą. Tai reiškia, kad laikrodžiai nebebūtų persukami viena valanda į priekį kovo mėnesį ir viena valanda atgal spalio mėnesį.

Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą, tačiau Šiaulių universiteto gimnazijos fizikos mokytojas metodininkas Jankus Vacys sako, kad papildoma valanda iš esmės nieko nekeičia, o laiko sukimas – visiškai nenaudingas.

reklama

„Laiko sukioti tikrai nereikėtų, šią savo poziciją viešai išreiškiau jau ne kartą. Manau, kad laiko sukiojimas tėra žmonių varginimas. Ar nuo to gali kas nors pasikeisti? Pavyzdžiui, Saulės judėjimas, žvaigždžių judėjimas, Mėnulio tekėjimas ar žmonių gyvenimas? Visa Europa jau seniai suprato, kad laiko sukiojimas žmonėms neturi jokios naudos, priešingai. O dabar kiekvienas laiko sukinėjimas reikalauja pripratimo, kelia stresines situacijas“, – įsitikinęs fizikas.

Remiantis pasiūlymu, ES valstybės narės turės pačios nuspręsti, kurį laiką – vasaros ar žiemos – jos norės pasirinkti nuolatiniu. J. Vacio teigimu, Lietuvai būtų palankiausia įsivesti nuolatinį vasaros laiką.

„Mums reikėtų pasilikti prie vasaros laiko – jis mums artimiausias, nes gyvename pagal Saulę ir Saulės tekėjimą. Tada galėtume prisitaikyti prie vieno laiko ir vieno režimo“, – sako fizikos mokytojas metodininkas.

Skundžiasi nemiga

Nors laiko persukimas dukart per metus jau tapo įprastu veiksmu, daugeliui žmonių šis laikotarpis atneša gana nemažai neigiamų pojūčių. Žmonės dažnai ima skųstis patiriantys stresą, jaučiantys nerimą ar negalintys užmigti naktimis.

reklama

Neretai šiuos ir panašius simptomus pajutę žmonės pagalbos kreipiasi į specialistus. Tai patvirtina ir Šiaulių vaistinės vadovė Almyra Girdenienė.

„Į vaistinę užsukantys šiauliečiai nėra linkę daug kalbėti apie savo potyrius po laiko persukimo, tačiau pasitaiko vienas kitas atvejis. Kai kurie sako, kad po laiko persukimo labai prastai jaučiasi – juos kamuoja nuovargis, padidėjęs jautrumas ir silpnumas. Kiti teigia, kad po laiko persukimo smarkiai išsiderino jų biologinis laikrodis – žmonės atsikelia viduryje nakties arba valanda anksčiau, nei turėtų, ir nebegali užmigti. Vakarais priešingai – jiems sunku užmigti įprastu laiku. Geriausia būtų laiko nebesukioti – tada išvengtume žmonių nusiskundimų“, – sako farmacininkė.

A. Girdenienė pataria, kad jaučiantiems padidėjusį emocionalumą po laikrodžių persukimo vertėtų stengtis daugiau laiko praleisti gryname ore, gerti natūralių raminamųjų arbatų.

Ne visi jaučia

Siūlymui pasilikti prie vieno pastovaus laiko pritaria ir kiti specialistai. Štai Šiaulių Centro poliklinikos psichologė Nijolė Liubinskienė sako, kad dėl pastovaus laiko būtų kur kas mažiau nusiskundimų nei įprastai.

reklama

„Nors iki šiol nėra atlikta jokių mokslinių tyrimų ir padarytų konkrečių išvadų, kuris – vasaros ar žiemos – laikas mums yra tinkamesnis, dėl po laiko persukimo padažnėjusių žmonių nusiskundimų būčiau linkusi manyti, kad to reikėtų atsisakyti. Galbūt pats laiko sukiojimo faktas žmogaus organizmui įtakos ir nedaro, tačiau neabejotinai tam įtakos turi pripratimas prie tam tikrų valandų ir režimo, kuris keičiamas kas pusę metų“, – sako psichologė.

Anot N. Liubinskienės, kaip ir kasmet, laikrodžio persukimą labiausiai pajunta jautresni arba psichikos sutrikimų turintys žmonės.

„Laiko persukimas pirmiausia sukelia įtampą. Ji žmogų vargina, todėl kartu su įtampa atkeliauja ir kiti įprasti simptomai kaip stresas, nerimas ar nemiga“, – teigia ji.

Psichologės teigimu, žmones galima skirstyti į silpnesnius, kurių emocijos bei psichinė būklė lengvai pasiduoda laiko persukimui, ir stipresnius, kuriems laiko persukimas daro minimalią įtaką arba jos iš viso nedaro.

„Pastaruoju atveju žmonės prie laiko persukimo adaptuojasi per maždaug 2–3 savaites, ir tai visiškai normalu. Psichologinių problemų turintiems ar ypač jautriems žmonėms pereinamasis adaptacinis laikotarpis užtrunka kur kas ilgiau. Tiesa, ne visi jaučia laiko persukimo pokyčius. Kai kurie darbingi žmonės ypač džiaugiasi šviesa ar po laikrodžio persukimo atsiradusia galimybe ilgiau pamiegoti“, – teigia N. Liubinskienė.

reklama

Paklausta, po kurio laiko persukimo – vasaros ar žiemos – sulaukia daugiau pacientų nusiskundimų, moteris sako nepastebėjusi, prie kurio iš jų prisitaikyti yra sunkiau – abiejų adaptacinis laikotarpis panašus.


Cirkadinis žmogaus laikrodis

Cirkadinis žmogaus laikrodis© Alfa.lt fotomontažas

Siūlo susikurti režimą

Nors laiko sukimas nuolatos lydimas žmogaus fizinių ir psichologinių sutrikimų, sunkų pereinamąjį laikotarpį galima palengvinti ar net jo visai išvengti. Psichologės N. Liubinskienės teigimu, geriausia prevencinė priemonė – žinojimas ir susitaikymas.

„Žinojimas, kad kiekvienas laiko persukimas tau gali atnešti sveikatos sutrikimų, mažina dirglumą. Tada žmogus natūraliai ima domėtis, kaip sau padėti, kuo užsiimti“, – sako ji.

Psichologės manymu, jautriai reaguojantiems į laiko permainas pereinamuoju laikotarpiu vertėtų nusistatyti grafiką ir jo griežtai laikytis. Pavyzdžiui, jie turėtų nusistatyti, kokiu laiku eis miegoti ir kokiu laiku kelsis.

Dar viena puiki prevencinė priemonė – kokybiškas užimtumas.

„Priklausomai nuo to, kada žmogus jaučiasi energingesnis – rytą ar vakare, – reikėtų užsiimti mėgstamomis veiklomis: skaityti, bėgioti, vaikščioti, sportuoti. Kartą pas mane atėjo žmogus, kuris sakė norintis tiesiog drybsoti lovoje ir nieko neveikti. Sveikintina net ir tai – svarbiausia daryti tokius dalykus, kurie adaptacinį laikotarpį padarytų lengvesnį“, – sako N. Liubinskienė.

Psichologė pataria, kokių dalykų po laiko persukimo prastai besijaučiantiems žmonėms reikėtų vengti.

„Blogiausia veikla, kuria galima „užmušinėti“ laiką, – sėdėjimas prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono. To visiškai atsisakyti, žinoma, nebūtina, tačiau laikas, praleistas prie šių įrenginių, turėtų būti ribotas. Iš jų gaunamas informacijos srautas gali įvairiai paveikti žmogų, dėl to situacija gali tik pablogėti“, – teigia psichologė.