M. Marcinkevičius „Atvirkštukai“: kai sumuštiniai nekrenta žemyn, o mama džiaugiasi išterliotomis sienomis

Mariaus Marcinkevičiaus knygos „Atvirkštukai“ viršelis
Mariaus Marcinkevičiaus knygos „Atvirkštukai“ viršelis
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2018-10-25 12:59

Kartą į didelio miesto aikštę audra atnešė mažutį namelį. Jis pakibo stogu žemyn centrinėje aikštėje ir liko taip kyboti visam laikui. 

Tačiau ten gyvenančiai šeimai tai buvo nė motais. Jie gėrė arbatą sėdėdami atvirkščiai, o sumuštinius, kad nekristų žemyn, prikaldavo prie lėkščių vinimis. Tiesą sakant, jie viską darė atvirkščiai: mama džiaugėsi išterliotomis sienomis, o dovanų gaudavo nutrintą piešinį ir triušį, kurio pilve buvo puokštė puikių gėlių…

Manote, taip gyventi neįdomu, o gal sunku? Gal ir taip, bet tik ne Atvirkštukams. Atvirkštukui tėčiui, Atvirkštukei mamai ir jų mažajai dukrelei Atvirkštukei.

Iliustracijų autorė Rasa Joni.