Gamtininkas reikalauja stabdyti vilkų naikinimą: vyrauja medžiotojų ir ūkininkų interesai

Du vilkai
Du vilkai
  © Pixabay.com
Pranešimas spaudai
2018-10-12 11:55

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius premjero Sauliaus Skvernelio kanceliarijai pateikė 12 tūkst. parašų dėl vilkų naikinimo stabdymo. 

„Spalio 15 d. prasideda vilkų medžioklės terminas, kuris tęsis tol, kol bus pasiekta vilkų sumedžiojimo kvota. Aplinkos ministerija jau paskelbė, kad šį medžioklės sezoną leis sumedžioti kone dvigubai daugiau vilkų, t. y. 110 vietoj 60. Sprendžiant iš paskutinės įvykusios vilkų apskaitos 2015 m., mirties nuosprendžio sulauks apie trečdalis Lietuvos vilkų populiacijos, – teigiama peticijoje. – Tokia didelė kvota pasiūlyta spaudžiant Žemės ūkio ministerijai, kadangi šiais metais pastebėtas vilkų daromos žalos padidėjimas. 

Pagal 2014 m. patvirtintą Vilko apsaugos planą tokia kvota būtų negalima, bet Aplinkos ministro sudaryta nauja darbo grupė, kurioje vyrauja medžiotojų ir ūkininkų interesai, parengė naują Vilko apsaugos planą, daugiau orientuotą į vilkų populiacijos reguliavimą, o ne laukinės gamtos ir žemės ūkio sambūvį. Tuo šis planas tapo panašus nebe į apsaugos planą, o į Baltarusijoje galiojantį Vilkų populiacijos valdymo planą. Tokiu būdu mes prisijungiame prie Rytų bloko šalių, kur vilkai iki šiol naikinami kaip kenkėjai.

Šiais metais kiek padidėjusi vilkų daroma žala ir pasikeitusi vilkų elgsena turi kelias priežastis, kurių nė viena nesusijusi su vilkų skaičiumi. Pagrindinė priežastis – kelis kartus išaugusios galvijų ir avių bandos, kurios yra visai nesaugomos arba saugomos prastai. 

Nors savivaldybės administruoja aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, iš kurių turi mokėti ne tik kompensacijas, bet ir paramą įsigyjant efektyvių naminių gyvulių apsaugos priemonių, per trejus metus tik 11 savivaldybių patvirtino tvarką dėl tokios paramos skyrimo, ir per tuos metus tik 14 Lietuvos ūkininkų tokią paramą gavo, nors besikreipiančių buvo daug daugiau. Žemės ūkio ministerija, užuot skyrusi dėmesio ūkininkų švietimui, planavusi darnų žemės ūkį, kad dėl jo nebūtų aukojama gamta, atvirkščiai – kursto gyventojų priešiškumą vilkams ir siekia problemą spręsti pačiu primityviausiu būdu: „Nėra vilko – nėra problemos“. 

Aplinkos ministerijos pasyvumas lėmė tai, kad per ketverius metus 17 priemonių, numatytų Vilko apsaugos plane, skirtų vilkų daromos žalos mažinimui, taip ir liko neįgyvendintos. Norisi pasakyti: ministerijų ir savivaldybių ponai, pirmiausia susitvarkykite reikalus savo kabinetuose, padarykite namų darbus, o tik po to kiškitės į laukinę gamtą!

Kita labai svarbi priežastis, nulėmusi pasikeitusį vilkų elgesį, yra medžiotojų pakeista vilkų populiacijos struktūra. 2006 m., siekiant negriauti vilkų populiacijos struktūros, neardyti vilkų šeimų ir tokiu būdu nepridauginti probleminių individų, kurie dėl išgyvenimo tampa nuolatiniais avių ūkių palydovais, buvo nustatyta minimali 20 vilkų sumedžiojimo kvota. Ši kvota buvo reikalinga tik pereinamajam laikotarpiui iki visiško vilkų medžioklės uždraudimo, kol nebuvo įgyvendintas kompensacinis mechanizmas ir nebuvo surasta alternatyvių naminių gyvulių apsaugos priemonių. Buvo norima eiti Lenkijos keliu, kur vilkai griežtai saugomi nuo 1998 m. ir kur dėl tvarkingai veikiančios paramos ūkininkams sistemos vilkų daroma žala yra minimali. Lenkai savo sprendimą grindė moksliniais įrodymais, jog vilkai, neleisdami kanopiniams žvėrims padaryti didelės žalos miškui, kasmet miškininkams sutaupo milijonus, ir ta ekonominė vilkų daroma nauda miškų ūkiui nusvėrė daromą žalą žemės ūkiui. Bet kadangi medžiotojai Lietuvoje visada turėjo didesnę įtaką nei gamtosaugininkai, vilkų sumedžiojimas pradėjo palaipsniui augti, vilkų populiacijos struktūra pradėta griauti, atsirasdavo vis daugiau išardytų šeimų, pavieniai likę vilkai padarydavo vis daugiau žalos ūkininkams, tada dėl padidėjusios žalos kvotos vėl didinamos, ir taip galima tęsti be galo, kol Lietuvoje šios kertinės miškui rūšies neliks iš viso. Labai gaila, kad savivaldybėse, ministerijose ir Seime vyrauja ekologinis neraštingumas, kuris daro didžiulę žalą ekosistemoms, griauna ekologinę pusiausvyrą gamtoje ir pagaliau atsigręš prieš mus pačius netikėtu būdu.

Tikimės, kad Aplinkos ministerija bus įpareigota nedaryti skubotų sprendimų, kurie naudos žemės ūkiui tikrai neatneš, bet smarkiai pakenks gamtai. Taip pat tikimės, kad aplinkos ministras netvirtins naujos redakcijos Vilko apsaugos plano, kuris vilko nesaugo, o įteisina jo naikinimą.“