Seime užvirė aistros dėl LRT: opozicija prisiminė „bolševikinius principus“
Atnaujinta 13.10

Lietuvos radijas ir televizija
Lietuvos radijas ir televizija
  © Edvard Blaževič
Alfa.lt | BNS
2018-10-11 12:57

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinosios tyrimo komisijos išvadoms dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos, tačiau valdančiųjų siūlymas tai daryti ypatingos skubos tvarka žlugo.

Už išvadų projektą, kuriuo siūloma keisti LRT valdymo struktūrą, tarybos formavimo tvarką, balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 37, aštuoni parlamentarai susilaikė.


Seimo komisijos dėl LRT finansų posėdis

Seimo komisijos dėl LRT finansų posėdis© Paulius Peleckis

Išvadų projektą parėmė valstiečiai, „tvarkiečiai“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Konservatoriai, liberalai, socialdemokratai bei didesnė dalis „socialdarbiečių“ balsavo prieš ir susilaikė.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka, tad dėl priėmimo būtų buvę balsuojama jau po trijų valandų, tačiau Seimas tam nepritarė. Už skubą buvo 47 Seimo nariai, 43 buvo prieš, aštuoni parlamentarai susilaikė.

„Aš siūlau ypatingą skubą tam, kad šita tema nebūtų ilgai nešiojama, ir prašau už ją balsuoti“, – opozicijos pareikalautas atsakyti, kuo motyvuoja ypatingą skubą, sakė Seimo pirmininkas valstietis V. Pranckietis.

Konservatorius Andrius Kubilius į šį Seimo pirmininko pasisakymą replikavo, kad skubą lėmė valdančiųjų noras „prieš rinkimus pasitvarkyti su nacionaliniu radiju ir televizija“.


Garbrielius Lansbergis ir Andrius Kubilius

Garbrielius Lansbergis ir Andrius Kubilius© Dmitrijus Radlinskas

„Pirmininkas turėjo pateikti aiškius argumentus, kodėl reikia taikyti ypatingą skubą. Jis nepasakė jokių argumentų, išskyrus tai, kad tema nebūtų valkiojama. Tai aš suprantu, kad yra labai skubama prieš rinkimus pasitvarkyti su nacionaliniu radiju ir televizija, kaip sakant, užimti. Čia senas geras bolševikų principas, pradžioj užiminėt televiziją“, – kalbėjo A. Kubilius.

Seimo laikinosios tyrimo komisijos vadovas valstietis Arvydas Nekrošius ketvirtadienį Seimui pristatė beveik metus trukusio LRT veiklos tyrimo išvadas.

Išvadomis siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Kartu siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką.

LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui. LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketvirtadienį dėl to kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungą.

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nerimą kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką.

reklama

Dėl tyrimo komisijos išvadų balsuos Seimas, o norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus parlamentui reikėtų pakeisti įstatymus.

Išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis.

Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.

Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.

Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti dirbus ankstesnei vadovybei.

reklama

LRT kreipėsi į Europos transliuotojus su nuogąstavimais dėl grėsmės nepriklausomumui

LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė kreipėsi į EBU (Europos transliuotojų sąjungos) vadovą Noelį Curraną nuogąstaudama dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui iškilusios grėsmės.


Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė© Rytis Šeškaitis

„LRT nepriklausomumui iškilęs pavojus neramina, nes tai taip pat kelia grėsmę spaudos ir žodžio laisvei bei demokratijai apskritai“, – rašoma laiške, kurį Seime svarstant Seimo atlikto tyrimo išvadas paskelbė LRT.

LRT vadovė EBU generalinį direktorių informuoja apie Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti spalio pradžioje pateiktas išvadas, kurių tikslas – pakeisti LRT valdysenos modelį, kad jis taptų panašus į valstybinių įmonių.

Didžiausią nerimą, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką.

Pagrindinis valdančiųjų argumentas keisti tarybos formavimo modelį – kad tarybos nariai nesikeistų vienu metu. M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina, jog tai  netiesa, rotaciją būtent užtikrina dabartinis modelis.

„Tačiau svarbiausia – toks modelis garantuoja, kad LRT tarybos narių kadencijos nesutampa su juos paskiriančių politikų kadencijomis“, – sakoma kreipimesi.

„Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymai keisti LRT tarybos formavimo modelį niekaip neišplaukia iš Seimo laikinosios komisijos, sukurtos ištirti visuomeninio transliuotojo finansinę veiklą ir didinti jo skaidrumą, išvadų“, – pabrėžia LRT vadovė.

LRT vadovė laiške rašo suvokianti būtinybę užtikrinti LRT skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, tačiau teigia, kad „pastangos padaryti LRT priklausomą nuo politinės valios negali būti toleruojamos“.

„Tai nesuderinama su demokratijos, atvirumo, skaidrumo ir žodžio laisvės principais. Ypač 2019-aisiais Lietuvoje vyksiančių trejų rinkimų – prezidento, savivaldybių ir Europos Parlamento – išvakarėse. Daugumą Seime turintiems valdantiesiems ignoruojant opozicijos nuomonę, tikimės Jūsų paramos ir reakcijos Europos lygiu“, – laišką baigia LRT vadovė.

reklama

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.