Mėlynosios ekonomikos ekspertas T. O. Kleppesto: Baltijos jūra nuobodi, bet kartu ir labai svarbi

Klaipėdos jūrų uostas
Klaipėdos jūrų uostas
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt
Audrius Gruzinskas | Žurnalas IQ
2018-10-05 15:27

Klaipėda privalo įgyti didesnį tarptautinį matomumą jūrininkystės pramonėje. Kad taip nutiktų, lietuviams reikia keisti savo mentalitetą, sako bendrovės „Shipping&Offshore Network“ vadovas Tomas O. Kleppestø. IQ žurnalistui Audriui Gruzinskui jis pasakojo apie Klaipėdos galimybes ir būdus pritraukti sėkmę.

– Klaipėdos ekonominės plėtros vizijoje numatytas siekis tapti mėlynosios ekonomikos (angl. blue economy) miestu. Kas slepiasi po šiuo terminu ir kokią praktinę reikšmę jis turi?

reklama

– Vartodami terminą „mėlynoji ekonomika“, kalbame ne tik apie vandenynus ir visa, kas mėlyna, bet ir apie tai, kaip tvariai panaudoti jų teikiamas galimybes, išgauti energiją, gauti maisto ir panašiai. Ši tema – labai aktuali Norvegijoje ir Baltijos valstybėse. Vienas projektų, į kuriuos esu įsitraukęs, yra GO LNG, kurio būstinė ‒ Klaipėdoje.

Vandenynų pramonė, kurioje juntama stipri tendencija pereiti nuo kalbėjimo apie tradicinį krovinių gabenimą link svarstymų apie visą vandenynų erdvę, šiandien atveria įvairių galimybių. Vandenynais tradiciškai gabenami kroviniai, taip pat resursai, išgaunami atviroje jūroje. Tačiau privalome atsižvelgti į ateinančias naujoves – dabar viskas sujungta kitaip, nei bet kada anksčiau. Į tai reikia žiūrėti kaip į vienalytį reiškinį. Pavyzdžiui, laivų savininkai turi nuolat dėti pastangas prisitaikyti prie besikeičiančios industrijos ir jos keliamų reikalavimų. Kitaip jie tiesiog bankrutuotų.

– Kokius argumentus turime įvertinti rinkdamiesi tarp tvarumo ir ekonominio aktyvumo? Kaip priimti sprendimą?

reklama

– Viena vertus, tai – labai geras klausimas, kita vertus – netinkamas. Klausdami, ką pasirinkti iš dviejų, turime suprasti, kad tai priklauso nuo vietinės ir centrinės valdžios bei tarptautinės visuomenės. Juk tikslas yra ekonominis tvarumas ir nauda.

Neseniai grįžau iš susitikimo Oslo miesto savivaldybėje, kuriame diskutavome, kaip sumažinti laivų taršą Oslo uoste, kaip skatinti bendradarbiavimą su Roterdamu, Kopenhaga, Hamburgu, kaip kviesti laivų savininkus ir bendroves naudoti aplinkai draugiškas ir tvarias priemones. Žinoma, galima taikyti įstatymus ir įvairius reguliavimus. Tačiau jei kliausimės vien baudomis, pažeidėjai susimokės pinigus ir toliau tęs savo veiklą. Aš manau, kad svarbiau kelti aukštus reikalavimus, priversiančius bendroves keistis iš vidaus. Juk tai ne pasirinkimas tarp dviejų galimybių, tai klausimas, kaip atrasti balansą tarp jų. Mano manymu, atsakymas labai priklauso nuo politikų ir vyriausybių.

– Kokius sprendimus mėlynoji ekonomika gali pasiūlyti miestui, pramonei ir visuomenei?

– Pagrindinis mėlynosios ekonomikos uždavinys – sumažinti dujų išlakas mieste. Pavyzdžiui, kai paskutinį kartą lankiausi Klaipėdoje, mačiau kruizinį laivą su didžiuliu kaminu, iš kurio kilo dūmai. Pamaniau: „Kaip tik to mes norime išvengti – visų tų dūmų ir taršos Baltijos jūroje, darančių žalą žmonių sveikatai.“ Tam turime baterijas, hidrosprendimus ir, žinoma, suskystintas gamtines dujas (SGD). Ilgainiui turėtume judėti link energijos išgavimo tvariu būdu.

Baterijų gamyboje labai pažengusi yra Norvegija. Ji ir Kalifornijos valstija yra didžiausios bendrovės „Tesla“ sukuriamų produktų vartotojos. Nenuostabu ‒ šalies vyriausybė teikia subsidijas elektroniniams automobiliams.

reklama

Norvegijoje vyko diskusija apie elektromobilių ateitį, jų ilgaamžiškumą, lyginant su iškastiniu kuru varomais automobiliais. Dabar yra labai įdomus metas. Pavyzdžiui, JAV su dabartiniu prezidentu juda atgal. Tačiau atskiros valstijos žino tinkamą kryptį. Judėti atgal labai neprotinga, nes galiausiai srovė vis tiek tave nuneš į priekį.

Suskystintos dujos yra labai svarbios Lietuvai. Svarbu išsiaiškinti, kaip mes, pasitelkdami SGD, galime sumažinti naftos ir kitų iškastinių energijos šaltinių naudojimą, kaip jas panaudoti mažais mastais, pavyzdžiui, traukiniuose.


Tomas O. Kleppestø

Tomas O. Kleppestø© Asmeninis albumas

– Kokias galimybes matote Klaipėdos mieste?

– Šiuo atveju iškelčiau du pagrindinius klausimus. Pirma, kaip išnaudoti vandenyną? Lyginant Lietuvą ir Norvegiją jūros pakrantės atžvilgiu, matome dvi labai skirtingas šalis. Lietuva prieina tik prie Baltijos jūros. Norvegijos pakrantės juosta yra gerokai ilgesnė ir ribojasi su daugiau jūrų. Baltijos jūra yra nuobodi, nedaug ką gali su ja padaryti. Bet ji svarbi, tad turite atrasti, kaip geriausiai ją išnaudoti, žvelgiant iš vandenyno pramonės perspektyvos.

Kitas klausimas – kokias galimybes teikia uostamiestis su jūrininkystės ryšiais, kokios yra perspektyvos tapti baterijų vystymo ir gamybos centru. Klaipėda jau tapo SGD centru. Tačiau reikia pagalvoti, kaip pozicionuoti miestą jūrininkystės pramonėje – ar jis gali tapti technologijų tiekėju ir gamintoju, kitos srities centru?

– Kalbant apie mėlynosios ekonomikos pramonės sektorius, kaip, jūsų nuomone, galima būtų pritraukti daugiau talentų?

– Visų pirma, tai priklauso nuo to, apie kokią pramonę kalbame – ar apie žmones, iškraunančius ir pakraunančius krovinius uoste, ar apie tuos, kurie turi verslo ar jūrinės architektūros magistro diplomą, dirba su dideliais klausimais ir didelėmis problemomis. Klausiate, kaip galime pritraukti jaunus lietuvius, kaip galime padaryti Klaipėdą įdomią ir pritraukti žmonių iš užsienio, Klaipėdoje sukurti tarptautinį centrą? Aš manau, kad miestas turi atrasti savo kelią, išsiaiškinti, kaip geriausiai išnaudoti tai, kad yra uostamiestis.

– Grįžtant prie jūsų ryšio su Lietuva, buvote vienas iš Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmų įkūrėjų. Kaip kilo ši idėja?

– Mano mergina Marija su drauge ieškojo būdų, kaip padaryti ką nors naudingo Lietuvai. Aš pagalvojau, kodėl gi nesukūrus prekybos rūmų. Tada atsirado lietuvių verslininkų grupė, kuriai ši idėja patiko, sukūrėme su Lietuva ryšių turinčių žmonių valdybą. Vėliau susitikome su tuometiniu Norvegijos ambasadoriumi Lietuvoje ir būsima jo pamaina.

Norvegijoje gyvena labai daug lietuvių. Kai kurie jų dirba aukštos kvalifikacijos darbus, kiti – statybos ar pramogų sektoriuose. Todėl inicijavome klubą „Lietuvos profesionalai Osle“. Jis skirtas lietuviams su aukštuoju išsilavinimu. Turime apie šimtą narių, organizuojame įvairius renginius kartu su ambasada ir labai džiaugiamės klubo sėkme.

Aš nuo pat vaikystės aktyviai domėjausi Baltijos jūros valstybėmis ir Rytų Europos regionu. 1992 m. apsigyniau mokslinį darbą Rygoje, o 1996 m. su keletu Norvegijos verslininkų organizavau verslo konferenciją lietuviams. Joje dalyvavo tuometė Norvegijos premjerė Gro Harlem Brundtland, į Lietuvą atvykusi valstybinio vizito.

Kiek vėliau minėtųjų Norvegijos verslininkų, ambasados ir bendrovės „Innovation Norway“ iniciatyva buvau pakviestas moderuoti 2014 m. balandį vykusią konferenciją Klaipėdoje apie laivybą ir krovinių gabenimą jūromis. Pranešimą apie su energetika susijusius projektus skaitė Andrius Sutnikas, vienas dabartinių Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovų. Per vakarienę Klaipėdos meras pakvietė mane sugrįžti į Klaipėdą džiazo festivaliui.

Kai su Marija nusprendėme pasinaudoti šiuo kvietimu, netikėtai sutikome Andrių viename restorane. Pradėjome šnekėtis, ir jis pasakė, kad ieško žmogaus iš Norvegijos būsimam projektui. Taip viena iš mano organizacijų prisidėjo prie naujo GO LNG projekto. Tapome vienais iš 19-os šio projekto partnerių Baltijos jūros regione ir vieninteliais – iš Norvegijos.


T. O. Kleppestø

1992 m. baigė Norvegijos ekonomikos mokyklą.

2004–2017 m. vykdė „Maritime Trainee“ programą.

„Oslo Shipowners’ Association“, „Ocean Industry Forum Oslofjord“ ir „Shipping & Offshore Network“ generalinis vadybininkas.

Vienas iš Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmų iniciatorių.

reklama