Kaip sutelkti tuštėjantį Klaipėdos miestą?

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotrauka
Klaipėdos miesto savivaldybės nuotrauka
© Organizatoriai

Klaipėda – ne tik uostas. Tai miestas, iš kurio šiandien bėga gyventojai. Norint juos sulaikyti svarbi ne tik strategija, bet ir taktika.

Jei miestų rinkodaros specialistai paprašytų apibūdinti Klaipėdos miestą, daugeliui vienas iš pirmųjų į galvą atėjusių žodžių būtų „uostas“, „suskystintųjų gamtinių dujų terminalas“, „Neringa“, „jūra“, galbūt dar „delfinariumas“, „laivai“, „pramonė“ ir „tik du dangoraižiai“. Būtumėte beveik teisūs – tai sąvokos ir veiksniai, iš dalies apibūdinantys Klaipėdos miesto paveikslą. Tačiau – ne identitetą.

Dar šių metų viduryje uostamiestis tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, pasitvirtinusiu ekonominės plėtros strategiją. Ji buvo pastebėta tarptautiniu mastu: nominuota „Emerging Europe Awards“ apdovanojimuose kaip viena geriausių tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo strategijų. Ten juodu ant balto įrašė iki 2030 m. įgyvendinti pasirinktą viziją tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu.

„Ne be reikalo išsikėlėme tokią viziją bei tikslą, kuris liečia tiek ekonominę, tiek gyvenimo gerovės aplinką – siekiame ilgalaike strategija bei nuosekliais darbais gerinti miesto investicinę aplinką ir priimti greitus sprendimus, susijusius su verslo įsteigimu ar leidimų suteikimu, taip pritraukiant nacionalines bei tiesiogines investicijas ir sukuriant patrauklias darbo vietas perspektyviems specialistams, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. – Klaipėdos aplinka gražės, žmonės grįš gyventi bei siekti karjeros į šį nuostabų pajūrio miestą, o tam tikri infrastruktūriniai bei urbanistiniai sprendimai Klaipėdą ateityje pavers dar patrauklesniu turistų traukos centru tiek aktyviam, tiek pasyviam laisvalaikiui.“

Visgi atsakymo į klausimą, ar strategija atneš ilgai lauktą proveržį, dar reikės palaukti, tačiau situaciją klaipėdiečiai vertina realiai: iki užsibrėžtų tikslų – iššūkiais grįstas kelias.

reklama

Optimizuoti miestą

Pamatai vizijai įgyvendinti – pakankamai tvirti. Lietuvos kontekste Klaipėda yra vienas iš svarbiausių besivystančių metropolinių centrų: ją kerta visi pagrindiniai strateginiai Baltijos jūros regiono transporto koridoriai, aktyviai plėtojamos gamybinės teritorijos ir logistikos terminalai, siekiant pritraukti užsienio investuotojus įkurta laisvoji ekonomikos zona, nemenksta rekreacinis miesto potencialas. Didelį vaidmenį miesto ekonomikoje atliekančio šiauriausiai esančio neužšąlančio Klaipėdos uosto konkurencingumas su aplinkiniais uostais ir našumas stiprėja, jis artėja prie ribinių uosto teritorijos naudojimo galimybių.

Tačiau tai tik viena medalio pusė. Klaipėdai darosi vis sudėtingiau tinkamai išnaudoti ypatingą geografinę padėtį ir ekonominį potencialą. Negana to, veikia ir visą Centrinės Europos regioną krečianti emigracijos bei gyventojų senėjimo problema. Prognozuojama, kad 2025 m. mieste bus apie 143 tūkst. gyventojų, o jei padėtis ir toliau nesikeis, 2040 m. Klaipėdoje jų liks tik 125 tūkst.

Specialistai sutinka, kad savaiminis miesto demografinės būklės pagerėjimas mažai tikėtinas. Statistika rodo, kad Klaipėdos miesto populiacija yra viena jauniausių Lietuvoje, tačiau ir ji sensta: 2017 m. pradžioje vidutinis gyventojų amžius siekė 42 metus. Tai yra 3 metais daugiau nei prieš dešimtmetį. Pagrindine Klaipėdos regiono senėjimo priežastimi įvardijama jaunų žmonių emigracija. Bet didelę įtaką miesto senėjimui daro ir suburbanizacijos procesai – gyventojai keliasi į priemiesčius.

Tokį pasirinkimą lemiantis veiksnys yra miesto arba daugiabučio išmainymas į individualų būstą, sako klaipėdietis architektas Vaidotas Dapkevičius. „Manau, kad tokį sprendimą diktuoja socialinės-kultūrinės pasiūlos tinklo kokybė mieste ir tokį sprendimą priimančios žmonių grupės – jaunas žmogus, kuris studijuoja, neskuba kurti šeimos, ieškos būsto įsigyti ar nuomoti arčiau aktyviausių miesto dalių, nes jam patrauklus gyvas socialinis ir kultūrinis gyvenimas, – teigė pašnekovas. – Kalbant apie Klaipėdą iš jaunų šeimų, kurios yra pagrindinis būstą įsigyjantis segmentas, pozicijos, manau, ne mažiau svarbi yra ir urbanistinės aplinkos kokybė – pasiekiamumo, saugaus susisiekimo, viešųjų erdvių kokybės kriterijai.“

reklama

V. Dapkevičius pastebėjo „tuščio miesto“ įvaizdžio nepatrauklumą: „Tai savotiškai užburtas ratas – Klaipėdos centras nepatrauklus, nes tuščias, o tuščias, nes nepatrauklus.“

Problemų gausu ir kitose miesto dalyse. Įspėjama, kad aktyvia plėtra pasižymintys šiauriniai miesto rajonai neturi pakankamos socialinės infrastruktūros. Dėl šios priežasties yra apkraunamos miesto centre įsikūrusios visuomenines paslaugas teikiančios įstaigos. Pozityviai vertinama švietimo įstaigų plėtra pietinėje miesto dalyje, tačiau ji nėra patraukli dėl santykinai didelio nusikalstamumo, prastesnių demografinių rodiklių, mažo kultūros ir laisvalaikio objektų skaičiaus.

Iš to kyla ir pagrindiniai iššūkiai: gerinti daugiabučių kvartalų aplinką, optimizuoti miesto struktūrą, vidinių plėtros rezervų panaudojimą, didinti pietinės zonos patrauklumą investuotojams. Pirmuosius žingsnius Klaipėda žengia pakankamai tvirtai – miestas yra vienas lyderių Lietuvoje pagal renovuotų daugiabučių namų skaičių.

Belieka kokybiškai atlikti darbus pagal savo kompetenciją, komentavo V. Dapkevičius: „Priemonių arsenalas ir informacija apie miesto plėtrai bei atjauninimui reikalingus sprendimus šiais laikais tikrai pakankami.“


Klaipėdos kultūros fabriko nuotrauka© Organizatoriai

Atbaido net geopolitinė situacija

Klaipėdos miestas nesugeba išlaikyti ir pritraukti jaunų, talentingų žmonių – per pastarąjį dešimtmetį prarasta maždaug penktadalis populiacijos. Tai trikdo visuomenės vystymąsi ir mažina ekonominį potencialą.

Tai vienas svarbiausių investicinės aplinkos veiksnių, siekiant pritraukti pridėtinę vertę kuriančius verslus, kurie geba mokėti didesnius atlyginimus. Miesto plėtros agentūros „Klaipėda ID“ vadovas Simas Simanauskas pripažino, kad tai kaip uždaras ratas: „Esant puikiai darbo rinkos pasiūlai, į miestą gali ateiti perspektyvūs investuotojai, o įsikūrus patraukliems, pasaulyje žinomiems verslams, į Klaipėdą gali grįžti išvykusieji klaipėdiečiai bei atvykti kitų miestų gyventojai.“

Kol Klaipėda ieško sprendimų ir atsakymų, specialistai akcentuoja: likti Klaipėdoje ar netgi į ją atvykti žmones skatina didesni atlyginimai, kuriuos moka didieji darbdaviai. „Aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai yra vieni tų, kurie gali tapti miesto ekonomine dalimi, – sakė agentūros „Versli Lietuva“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolita Mažeikienė. – Vartodami vietoje siūlomas paslaugas ar pirkdami vietos gamintojų prekes, jie prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo augimo. Be paklausos nebus ir pasiūlos, todėl svarbiausia yra perkamoji galia, kuri pirmiausia slypi pačiuose klaipėdiečiuose.“

Oficiali statistika rodo, kad Klaipėdoje auga vidutinis darbo užmokestis ir daugėja naujų verslų. Pašnekovės teigimu, tai gera tendencija – žmonės daugiau uždirba, o verslūs klaipėdiečiai vietinei rinkai pateikia naujų prekių ar paslaugų.

Tačiau įspėjama: Klaipėdos miesto savivaldybėje veikiančių ūkio subjektų skaičiaus augimas, lyginant su Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybėmis, yra per lėtas. Klaipėdos mieste 2018 m. pradžioje veikė 5469 įmonės. Per pastaruosius 12 metų jų skaičius padidėjo 1208-iomis, didžioji jų dalis buvo įmonės, turinčios mažiau nei 10 darbuotojų. Taip pat išlieka ryškus verslininkystės atsilikimas nuo Vilniaus ir Kauno. Klaipėdoje 2017 m. vidutiniškai buvo įregistruojama tik po 3,13 įmonės 1000-čiui gyventojų.

Tikėtina, kad dėl šios priežasties mažėja Klaipėdos apskrityje sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis bendroje šalies struktūroje. Prie ekonominės raidos lėtėjimo prisideda ir tai, kad Klaipėdos ekonomika orientuota į santykinai mažos pridėtinės vertės sektorius. Jos pagrindas yra tradiciniai sektoriai – logistika ir apdirbamoji gamyba, sukuriantys 45 proc. Klaipėdos regiono pridėtinės vertės. Lyginant su kitais sektoriais, jie pakankamai našūs, pažymi pašnekovai, tačiau turi neišnaudoto potencialo sparčiai augti ir efektyvumu vytis ES rodiklius.

Klaipėda menkai išnaudoja tiesioginių užsienio investicijų potencialą. Miestas sėkmingai pritraukia gamybos, logistikos ir transporto įmones – jos renkasi investuoti Klaipėdoje dėl strategiškai patogios geografinės padėties, stipraus jūrų uosto ir lengvatinių sąlygų, suteikiamų Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos. Tačiau informacinių technologijų bei finansinių paslaugų investicijų šiuo metu nepritraukiama visai.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos kūrėjų apklausti miesto įmonių vadovai įsitikinę: reikia gerinti investicinę aplinką ir sąlygas verslui. Jie kritikavo su verslu susijusių sprendimų priėmimo procesus, kurie per lėti ir nepalankūs investuotojams. Mieste mažai verslui kurtis skirtų teritorijų, ilgai užtrunka projektavimo sąlygų išdavimas, o jose numatyti ribojimai dažnai priverčia verslo įmones atsisakyti įgyvendinti planuotus investicinius projektus, mažai verslui reikalingų paslaugų teikiama elektroniniu būdu ir vieno langelio principu.

Didelę įtaką inovacijoms turi tarptautinis kontekstas, mikro arba miesto lygmeniu turi būti orientuojamasi ir į vietinę rinką, mano Norvegijos ir Lietuvos prekybos rūmų vadovė Lina Mockutė. „Tradiciškai auganti yra tokia ekonomika, kurioje plečiasi įmonių ir darbuotojų skaičius, didėja poreikis kurtis naujiems biurams, paslaugoms, parduotuvėms – smulkiajam verslui, o tam reikia pritraukti naujų investicijų“, – apibendrino pašnekovė.

Investuotojus esą atbaido geopolitinės grėsmės, bendros investicijų pritraukimo programos stoka ir techninių bei inžinerinių kompetencijų turinčios darbo jėgos trūkumas. Pastarąjį iššūkį Klaipėdos miestas atiduoda į švietimo sektoriaus rankas.

Atmosferos nepakanka

Klaipėdos miesto gyventojų išsilavinimo lygis auga, todėl miestas tampa patrauklesnis investuotojams. V. Grubliauskas akcentavo, kad specialistų rengimas ir jų kokybinės bei kiekybinės pasiūlos užsitikrinimas per artimiausius metus yra tiek trumpojo, tiek vidutinio laikotarpio ketinė ašis.

„Švietimas turi orientuotis į šiandien ekonominei miesto plėtrai esmines inžinerijos bei informacinių ir ryšių technologijų sritis (IRT), kurios apima specialybes nuo IT sistemų palaikymo iki finansinių technologijų, dirbtinio intelekto ir blokų grandinių produktų kūrimo bei nuo laivų inžinieriaus iki automatikos projektuotojo. Tai yra profesinė švietimo sritis, – sakė pašnekovas. – Be jos ypač svarbi antroji – verslumo skatinimo, produktų kūrimo ir vystymo bei rinkodaros specialistų ruošimo – dalis.“

Greta to turėtų būti kuriamos sąlygos įvairioms neformaliojo švietimo veikloms – informacinių technologijų, robotikos ir kitoms – atsirasti bei visai minėtų švietimo sričių integracijai ikimokykliniame, mokykliniame ir aukštojo mokslo sistemoje.

Reikia sutikti ir su tuo, kad Klaipėdoje veikiančios aukštosios ir profesinės mokyklos yra efektyviausia priemonė pritraukti naujus miesto gyventojus. Jų specializacija geriausiai vertinama jūros, technologijų mokslų srityje. Kitas mokslinis potencialas, 2016 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktos analizės duomenimis, yra nežymus ir fragmentuotas, nes mokslo krypčių įvairovė – didelė. Tą atspindi ir rinka: Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, studentų mažėja: per 5 metus jų skaičius krito 37 proc., daugiausia socialinių mokslų srityje. Tačiau, kaip pagal abiturientų skaičių prognozuoja MOSTA, tikėtina, kad situacija stabilizuosis.

Pagrindiniu to varikliu galėtų tapti Klaipėdos universitetas, kaip vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos ekosistemos egzistavimo elementų. Veikdamas išvien su politikos ir verslo sektoriais, jis turėtų užtikrinti veiksmingą ir darnų miesto ekosistemos veikimą. Šios aukštosios mokyklos indėlis į miesto kaip unikalios kultūros puoselėjimą, Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorės doc. dr. Rita Vaičekauskaitės nuomone, yra reikšmingas. Kita vertus, šiuolaikinė miesto kultūra sunkiai įsivaizduojama be universiteto sukuriamos kūrybiškumo atmosferos.

„Universiteto istorikai savo darbuose siekia „atidengti“ miesto istorijos daugiasluoksniškumą ir jos konfliktiškumą, o labiau į dabarties pažinimą orientuoti socialiniai mokslai vis aktyviau svarsto miesto atvirumo, liberalumo ir daugiakultūrės įvairovės klausimus, – sakė R. Vaičekauskaitė. – Džiaugiamės, kad Klaipėdos universitetą baigę studentai noriai pasilieka mieste ir regione. Daugumos meno kolektyvų, kultūros ir švietimo organizacijų darbuotojai bei vadovai yra jo absolventai.“

Tačiau kokybiškai miesto ir universiteto sąveikai trūksta mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Jis, L. Mockutės teigimu, turi didžiausią poveikį atsinaujinimui. „Naujovės diegiamos panaudojant talentą ir taikant technologijas, taip sukuriant vertę asmenims, organizacijoms ir bendruomenėms. Verslas mėgsta matyti galimybes, o mokslo ir verslo bendradarbiavimas, manau, galėtų įnešti daugiau aiškumo, ką reikia ir galima kartu pasiekti“, – sakė pašnekovė.

Kaip pavyzdį jį pateikė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ projektą, kurį įgyvendino Norvegijos įmonė „Hoegh LNG“. Siekiant geriau išnaudoti SGD ekonominį potencialą, vykdyti su SGD susijusius mokslinius tyrimus, rengti šios srities specialistus, 2015 m. tarp SGD terminalo operatorės AB „Klaipėdos nafta“, AB „Vakarų laivų gamykla“, VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parko ir VšĮ Klaipėdos universiteto buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio kūrimo. Taip pat, atsiliepdamas į SGD terminalo ir SGD verslo plėtros poreikius, Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas parengė 3,5 metų trukmės Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos bakalauro studijų programą.

L. Mockutė pažymi, kad į tokius procesus verta investuoti: investuotojai ypač daug dėmesio skiria miestams, turintiems aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes tai leidžia pritraukti novatoriškas, žiniomis paremtas pramonės šakas, produktyvias ir gerai apmokamas darbo vietas.

„Iš esmės siekiant konkurencingo verslo ir inovacijų ekosistemos plėtros reikia glaudaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei siekti maksimaliai įtraukti visus rinkos dalyvius, tai yra sukurti skatinimo sistemas, viliojančias miestų darbuotojus, privatų sektorių, mokslo institucijas, nevyriausybines organizacijas ir piliečius diegti savo naujoves“, – sakė pašnekovė.

Su tuo sutiko ir S. Simanauskas: finansinės investicijos į infrastruktūrą bei programas yra neišvengiama inovacijų kūrimo dalis. „Tai turėtų daryti ir miestas, ir verslas, ir švietimo įstaigos, o taip pat uostas, – sakė „Klaipėda ID“ vadovas. – Investuoti reikia dabar.“

Taip, mes galime!

Taigi Klaipėda turi kuo džiaugtis, svajoja ir planuoja. Dvigubai išaugusi regiono ekonomika, 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų tiesioginių užsienio investicijų, 700 eurų aukštesnis mėnesinis darbo užmokestis, 400 tūkst. apgyvendintų turistų. Visa tai – geriausias Klaipėdos miesto ekonominės strategijos „Klaipėda 2030“ scenarijus.

V. Grubliauskas pažymėjo, kad kuriant šį scenarijų bendram darbui susibūrė stipriausios Klaipėdos suinteresuotos pusės: Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos LEZ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramonės ir amatų rūmai. „Tai itin svarbu, kadangi kūrimo procese diskutuojant buvo atsižvelgiama į įvairių grupių interesus“, – sakė meras.

Tačiau ekonomikos augimui skatinti ir išlaikyti svarbu į miestą pritraukti investicijas, o čia neabejotinai atsakingas vaidmuo tenka miesto valdžiai. „Investuotojai drąsiau renkasi miestus, kurių valdžia yra ambicinga ir su „can-do“ požiūriu, – sakė L. Mockutė. – Tai verslui rodo valdžios pasiruošimą bendradarbiauti, žada mažiau biurokratinių kliūčių, vėlavimų rizikos ir kita.“ 

reklama