Kodėl naudinga leisti sau patinginiauti

Namuose
Namuose
Alfa.lt
2018-10-05 18:42

Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu. 

Įžvalgomis apie tai, kodėl toks požiūris kenksmingas tiek asmeninėje, tiek verslo plotmėje, pasidalijo Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušra Skališiutė ir „Vienos sąskaitos“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Inga Ostreikienė.

reklama

Kuo naudingas tingėjimas

Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. Skališiutės teigimu, mus nuo vaikystės lydi klaidingas raginimas nuolat stengtis pasiekti, nudirbti vis daugiau, kad vėliau galėtume kuo daugiau turėti. Mūsų vidiniai poreikiai, svajonės lieka kažkur nuošaly. Kartu su jais – ir būtinybė atsipūsti, pailsėti.

„Žmogų, nuolatiniame skubantį ir spaudžiamą, galiausiai pradeda kankinti nuolatinis nerimas dėl to, kad kažkas nepavyko: kad kolega sugalvojo geresnę idėją, kad bičiulio automobilis naujesnis ir t. t. Čia pat, tik stabtelėjus, užplūsta nemalonūs, skausmingi jausmai apie tai, koks tu esi (tariamai) nesėkmingas, ir tai skatina stengtis dar labiau. Žmogus nebeleidžia sau sustoti ir atsipalaiduoti, nes tai laikoma tinginyste, kas jo mintyse lygu negatyviam reiškiniui. O yra atvirkščiai“, – suklusti skatina psichologė.

reklama

A. Skališiutės teigimu, žmogui kasdien privalu nors kiek pabūti atsipalaidavus. Kiekvienas gali rinktis tai, kas jam maloniausia: ar tingiai lovoje skaityti knygą, ar žiūrėti smegenų „neužkraunančias“ TV laidas, filmus, ar paplepėti telefonu su draugais. Šis malonus laikas, skirtas tik sau, padeda ne tik pailsėti, bet ir įveikti visą dieną kankinusius klausimus, užduotis. Pailsėjus, atsipūtus, gimsta ir sudėtingiausių problemų sprendimai.

Kantrybės atsargos verslui

Kokybiškas poilsis naudingas ir darbinėje, verslo sferoje. Nepailsintis žmogus, patiriantis lėtinį nuovargį, yra persekiojamas emocijų kaitos, streso, subjurusios nuotaikos. Tai apsunkina netgi kasdienių problemų sprendimą.

„Jau iš kliento laiško tono ar balso gali atpažinti, kokiu ritmu jis gyvena. Jei šis – įtemptas, tai atspindės ir problemos sprendimas. Tokiu atveju klientui sunkiau atsisieti nuo nemalonių jausmų, lydinčių problemą, ir ją spręsti bendradarbiaujant. Kasdienybėje pervargęs klientas jaučiasi tarsi įkalintas problemoje, nemato išeities, kuri, vertinant racionaliai, yra lengvai pasiekiama. 

Suprantama, kad kilusi bėda dėl to bus narpliojama ilgiau, pareikalaus daugiau žmogiškųjų resursų. Manau, kad šios priežastys – tvirta paskata verslui ieškoti būdų klientų kasdienybės palengvinimui tiek, kiek įmanoma iš savo pusės“, – teigia I. Ostreikienė.

reklama

Pasak specialistės, ir tarp pačių vartotojų populiarėja vadinamasis išmanusis tingėjimas, kai kasdienės užduotys „pavedamos“ įvairioms programėlėms, platformoms. Tai leidžia suteikti sau laisvo laiko, reikalingo kiekvieno iš mūsų protui. Galiausiai, dėl to laimi abi pusės – tiek pats vartotojas, tiek jį aptarnaujantis personalas.

Įsimintinos praktikos

Psichologės A. Skališiutės teigimu, mūsų organizmas pats atsiunčia signalą, kai jam gyvybiškai pritrūksta poilsio: „Noras patingėti dažniausiai kyla tada, kai esame pernelyg pavargę. Tada organizmas reikalauja pailsėti, ir kuo atkakliau nenorime tam rasti laiko, tuo kūnas intensyviau „šaukia“, kartais net susergame. Dėl to svarbu įsiklausyti į save ir, prireikus, bent trumpam sustoti, atsipalaiduoti.“

Poilsio būtinybę vieningai pabrėžia ir gydytojai neurologai. Jų teigimu, atsipalaidavimas gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina atsparumą ligoms ir teigiamai veikia mūsų emocijas. Atsipūtus pagerėja nuotaika, sumažėja streso lygis, suaktyvėja mūsų kūrybiškumas ir motyvacija dirbti, išmokti kažką naujo. Jaučiant sąstingį darbinėje ar studijų veikloje, pravartu ne dirbtinai versti organizmą veikti, galvoti, o pirmiausia – pailsėti.

Visgi, kaip pastebi specialistai, savotišku darbu tampa užduotis rasti laisvo laiko nuo visų darbų. I. Ostreikienė įžvelgia paradoksą: kartais apsirūpiname daugybe technologijų, turinčių palengvinti kasdienybę, bet esame kur kas labiau užimti nei mūsų seneliai jaunystėje.

reklama

„Svarbu racionaliai įvertinti, kurios technologijos, išmanūs sprendimai tikrai palengvins būtį ir buitį, o kurie – tik madingi atributai su naudojimo instrukcija, pavogsiančia per daug laiko. Tiek kolegoms, tiek klientams patariu susidėlioti darbus, kuriuos jie atlieka kas savaitę ar mėnesį, ir šalia, išnaršius apžvalgas internete, surašyti galimus sprendimus. Tada minėtas užduotis galėsite „perleisti“ jums asmeniškai naudingoms programėlėms, platformoms ir atrasti laiko kokybiškam poilsiui“, – apibendrina I. Ostreikienė.  

reklama