Kaip padėti atsiskleisti geriausioms vyro savybėms?

Pora
Pora
Alfa.lt
2018-10-02 13:25

Moteris padės vyrui atskleisti jame glūdinčius jėgos šaltinius, puoselėdama tam tikras dvasines vertybes. „Tai universalios vertybės, jos buvo aukštinamos visose kultūrose ir šalyse, nes transformuoja kančią į džiaugsmą, kasdienybę į šventę, nuodus į vaistus“, – rašo Andrė Amiya Pabarčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas knygoje „Amžinas medaus mėnuo“.

1. Dėkingumas

reklama

Moteris negali tikėtis, kad jos vyras neturės minusų. Lengva pastebėti charakterio trūkumus, minusus ir juos sureikšminti. Bet yra vienas triukas, kuris viską apvers aukštyn kojomis! Tai dėkingumas. Kai mintys užsisuka apie tai, ko jis nepadarė, ką nevykusiai padarė, dėkokite, kad jis iš viso yra jūsų gyvenime. Pradėkite nuo to, kad kiekvieną dieną bent vieną kartą pasakysite savo vyrui „ačiū“. Dėkodami žvelgiame į privalumus. Kaip baltas sniegas užkloja neseniai po kojomis mindytą purvą, taip dėkingumas užkloja mylimojo trūkumus.

„Įsivaizduok, kad atsikratei nuoskaudų. Visų ir bet kokių nuoskaudų, kurios tave persekiojo visą gyvenimą. Nuoskaudų tėvams, draugams, partneriui, vaikams. Esi lengva ir laisva,“ – rašo Vytautas Jančiauskas knygoje „Mūsų santykių ritualai“ ir atskleidžia, kaip pats kas dieną puoselėja dėkingumą. Kiekvieną rytą, vos nubudęs, jis mintyse prasuka trumpą filmuką: saulėtą dieną privažiuoja prie Vilniaus daugiabučio ir pirmą kartą susitinka su savo mylimąja, širdyje vėl kyla tas vidinis žavesys, paskui atsiduria kitoje vietoje, jis priklaupia ant kelio ir paprašo mylimosios rankos, ši sutinka. Tada V. Jančiauskas padėkoja mintyse savo moteriai, kad atėjo į pirmą pasimatymą, kad sutiko tekėti, kad yra kartu su juo. Šis rytinis dėkingumo ritualas, pasak V. Jančiausko, padeda kiekvieną dieną pradėti tarsi nuo švaraus balto lapo.

2. Atjauta

reklama

Atjauta – tai empatija, supratimas ir palaikymas pralaimėjus. Vyras sunkiai pakelia pralaimėjimą. Tokiu metu moteris, norėdama paguosti vyrą, gali priversti jį pasijusti menku, vargšu, o atjausdama ji primena apie jo stipriąsias savybes. Moterys dažnai nežino, kuo skiriasi paguoda nuo atjautos.

Įsivaizduokite, vyras grįžta po darbo ir sėdi nuleidęs rankas, nieko nekalba, jį ką tik nušalino nuo svarbaus projekto darbe. Prieina mylima žmona ir pradeda guosti, raminti, sakyti, jog ne tai svarbiausia. Bet vyrui tai neveikia. Jis tapatinasi su savo pasiekimais, jam jie labai svarbūs. Kai moteris puola guosti, ji tampa guodėja, o jis atsiduria tarsi žemesnėje pozicijoje, silpnas ir reikalingas užuojautos. Tai žlugdo jo vyriškumą. Patarinėjimas taip pat nėra išeitis. Patarinėdama moteris dar kartą primena, kad jo sprendimai buvo nevykę. „Vyrui reikia palaikymo ir tikėjimo juo ir jo gebėjimais, o ne emocinės pagalbos.“ – rašo A. A. Pabarčiūtė ir R. Židžiūnas.

Kad vyras įgytų sparnus ir panorėtų vėl stoti į mūšį, situacija galėtų atrodyti kiek kitaip. Vyras grįžta namo po pralaimėjimo darbe. Moteris prieina, paima jo ranką, apkabina jo pečius. Įkvepia ir iškvepia kartu, jų kvėpavimas susilieja. Ji jaučia, supranta jo skausmą. Moteris švelniai sušnabžda į ausį: „Aš tikiu tavyje glūdinčia jėga. Prisimink, kaip puikiai mąstai logiškai, kaip tau sekasi tas ir anas. Tu esi geriausias šioje ir toje srityje.“

Užuot patarinėjusios ir guodusios, padėkite atrasti vyrui jo jėgos šaltinius, tikėkite juo.

3. Tikra meilė

reklama

Tai priėmimas mylimojo tokio, koks jis yra. Tikėjimas, kad partneris pasikeis, o tada aš jį mylėsiu, atneš tik kančią, kontrolę, spaudimą. Tikra meilė išlaisvina iš šių iliuzijų. Per dėkingumą ji leidžia priimti žmogų su jo stipriomis ir silpnomis pusėmis. Knygoje „Mūsų santykių ritualai“ įvardijamos trys meilės formos: vaikiška, mainų meilė ir besąlygiška meilė.

Vaikiška – kai norime gauti, gauti ir dar gauti. Mainų – kai duodame tiek, kiek tikimės sulaukti atgal. Kai duodame veltui, nereikalaudami atgauti, tai ta besąlygiška meilė, kuri yra raktas į sėkmingus santykius. Jos turėtume siekti ir mokytis.

Vienoje iš savo novelių garsus rašytojas Džekas Londonas puikiai atskleidė besąlygiškos meilės pavyzdį. Jis pasakojo nutikimą, kaip du mylintys žmonės turėjo pėsčiomis įveikti milžinišką atstumą, siaučiant stipriai pūgai. Jie turėjo nedaug maisto. Kiekvieną dieną suvalgydavo truputį savo maisto. Praėjus gal savaitei, moteris susmuko netekusi jėgų. Vyras matė, kad šios kelionės ji nebaigs. Moteris tai žinojo ir sukaupusi jėgas ištiesė savo vyrui krepšį su maisto likučiais. Šis paėmė krepšį ir pamatė, kad visą kelionę ji veik nieko nevalgė, o maistą taupė jam. Mylimoji užgeso. Srūvant ašaroms vyras suprato, kokia galinga jėga gali būti moters meilė, užgesdama suteikusi jam gyvybę! Jis užbaigė savo kelionę. Tai kilniadvasiškos meilės pavyzdys.

Savo gyvenime jums tikriausiai nereikės patirti panašaus išbandymo, bet mes gauname progų kiekvieną dieną parodyti savo nuoširdžią meilę. Tai gebėjimas priimti kitą su visomis jo savybėmis, be kontrolės, be lūkesčio ir reikalavimo, kad gyvenimas su juo būtų idealus.

4. Padrąsinimas

reklama

Tai vyro stipriųjų pusių pastebėjimas ir palaikymas.

Įsivaizduokite, kad namo rūsyje turite daug visokiausių daiktų. Vienus naudojate, o kitų net nepastebite, jie apdulkėję guli rūsio kampe. Vieną dieną nusprendžiate pasikuisti ir paieškoti naujų daiktų. Netikėtai ištraukiate beveik naują žoliapjovę. Ir kaip galėjote nepastebėti tokio naudingo daikto?! Dar atrandate stilingą šviestuvą, porcelianinį kavos servizą. Jūs stebitės, kaip iki šiol nematėte tokių puikių daiktų! Taip nutinka ir su įvairiomis jūsų vyro savybėmis. Jos glūdi giliai vyro širdyje, bet jūs dažniau atkreipiate dėmesį į vienas ir visiškai nepastebite kitų, nuostabių jo savybių. Jos taip ir dulka širdies kamputyje. Pasakykite vyrui apie jo stipriąsias puses, tegul jos būna pastebėtos.

„Moters augimas visada skatina vyro tapimą kūrėju. Moters atsivėrimas meilei skatina vyrą atsiverti galiai ir jėgai kurti, struktūruoti savo gyvenimo aplinkybes. Tereikia išmokti pastebėti ir nuolat matyti vyro stipriąsias puses“, – rašoma knygoje „Amžinas medaus mėnuo“.

5. Išmintis

„Tai vyro silpnybių nesureikšminimas ir gyvenimo, koks jis šiuo metu yra, priėmimas“, – rašo A. A. Pabarčiūtė ir R. Židžiūnas. Visos religijos moko džiaugtis šiuo momentu, nesirūpinti per daug ateitimi, nes svarbiausia yra ši diena, šis žmogus šalia. Gyvenimas niekada nebus tobulas. Mylimas žmogus yra, koks yra. Reikia tai priimti, nustoti kovoti su aplinkybėmis ir tiesiog stebėti bei įžvelgti, ko jos moko.

reklama