Laikai keičiasi: anksčiau verslą galima buvo užmušti laikraščiu, dabar – feisbuku

Planšetė
Planšetė
  © SCANPIX

Šiauliuose veikiančios įmonės seka paskui socialinius tinklus mėgstančius šalies ir miesto gyventojus. Verslininkai, norėdami užmegzti artimesnį ryšį su savo klientais, „Facebook“, „Twitter“ ar „LinkedIn“ erdvėse dalijasi informacija apie įmonės veiklą, naujus produktus, paslaugas ir pan. Net neabejojama, kad tokia komunikacija padeda ne tik pasiekti savo klientus, bet ir padidinti pardavimus. Tik kokia iš to nauda vartotojams?

Nenori atsilikti

reklama

Socialiniais tinklais aktyviai naudojasi ir Šiaulių mieste veikiančios įmonės. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vidmantas Japertas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad keičiantis pasauliui verslas tiesiog privalo ieškoti vartotojams priimtinesnių komunikacijos formų.

„Puikiai suprantame, kad bendravimas socialinių tinklų kanalais tapo mados reikalu, todėl norint neatsilikti nuo laikmečio diktuojamų iššūkių ten turi būti ir verslas“, – teigia V. Japertas.

Vieša paslaptis, kad socialiniai tinklai suteikia plačias galimybes didinti verslo žinomumą, formuoti įvaizdį, bendrauti, tačiau kaip ir visa virtuali erdvė, vis labiau kenčia nuo netikrų profilių, manipuliavimo informacija ar net konkurentų santykių aiškinimosi.

reklama

Verslininkas sutinka, kad internete su klientais kontaktuojančios įmonės dėl to gali ir šiek tiek nukentėti.

„Verslo bendravimo etikai iš tiesų linkėčiau geresnės ateities, nes yra pakankamai daug piktų žmonių, pykstančių tiek ant savęs, tiek visų aplinkinių, todėl šitas komunikacijos kanalas iš tiesų gali tapti ir ne itin palankus. Bet kuriuo atveju, jeigu nepasiruoši aktyviam komunikavimui, tai gali atsisukti prieš tave“, – mano V. Japertas.

Negali be interneto

Interneto rinkodaros specialistė Evelina Tamulaitienė dienraščiui patvirtina, kad įmonėms iš tiesų tiesiog būtina migruoti į socialinius tinklus.

„Kas tai padarė anksčiau, jau pasiekė didesnių laimėjimų pardavimuose, nes visi žmonės tarsi yra apsigyvenę socialiniuose tinkluose. Jeigu žmonės visą dieną sėdi kažkokioje socialinėje erdvėje, tai čia tas pat, kas prieš didelę minią atsistoti ir visus pasiekti lengva ranka. Socialinių tinklų vartotojai yra potencialūs pirkėjai ir verslui čia tiesiog būtina reklamuotis“, – sako E. Tamulaitienė.

reklama

Specialistės teigimu, radus tikslinę klientų grupę, galima pasiekti tokių didelių pirkimo srautų, kokių kartais įmonės net neįsivaizduoja. Aišku, galima ir labai susigadinti savo įvaizdį.

„Jeigu įmonė klientams tikrai daro „kiaulę“ ir dėl to susilaukia neigiamų pirkėjų komentarų, vadinasi, įmonė pati to ir nusipelnė. Manau, tame nieko blogo, nes blogi atsiliepimai gali apsaugoti kitus pirkėjus nuo tokių įmonių“, – svarsto pašnekovė.

Ji įsitikinusi, kad dėl įmonių migracijos į socialinius tinklus vartotojai turėtų džiaugtis, nes tai ne tik padeda apsispręsti pirkti reklamuojamą prekę ar ne, bet ir greičiau rasti kitą reikiamą informaciją.

„Facebooko“ paieškos laukelis turi tylią ambiciją konkuruoti su „Google“ paieškos laukeliu. Čia užtenka įvesti tik vieną raktinį žodį ir atsiranda daug pasirinkimų, todėl tuo nepasinaudoti būtų tiesiog kvaila“, – mano E. Tamulaitienė.

Pataria nepasiduoti emocijoms

reklama

Banko „Citadele“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, paskyras socialiniuose tinkluose turi 63 proc. šalies įmonių, o vien „Facebook“ – net 56 proc. iš jų.

„Vartotojai „išėjo“ į internetą bei socialinius tinklus, kur praleidžia daug laiko, todėl natūralu, kad prie jų elgesio taikosi didžioji dalis šalies įmonių. Tai yra patogus būdas ne tik dalytis naujienomis ar tendencijomis, skelbti apie pasiūlymus, bet ir užmegzti betarpišką kontaktą su klientu, bendrauti su juo realiu laiku – atsakyti į kylančius klausimus ar net suvaldyti galimas krizes, joms dar tik formuojantis“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje populiariausias socialinis tinklas yra „Facebook“, todėl nenuostabu, kad buvimo jame prasmę mato net kas antra šalies įmonė.

Įdomu, kad antras pagal populiarumą tarp Lietuvos įmonių socialinis tinklas yra „Instagram“, kuriame profilius turi 9 proc. šalies įmonių, atitinkamai po 8 ir 7 proc. – „LinkedIn“ ir „Youtube“. Vos 3 proc. šalies įmonių darbuojasi „Twitter“ tinkle.

Apie pastarąjį tinklą ir jo svarbą ne tik versle, bet ir politikoje visam pasauliui priminė aktyvus jo naudotojas JAV prezidentu išrinktas nekilnojamojo turto magnatas Donaldas Trumpas, „Twitter“ naudojasi ir „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas.

reklama

Pasak „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento vadovės Giedrės Kubiliūnienės, šalies įmonėms žengiant į socialinius tinklus, svarbu neužmiršti savo verslo tikslų, neužmesti susikurtos paskyros ir nepasiduoti emocijoms, kurios bendraujant realiu laiku ypač matomos: „Anksčiau buvo sakoma, kad norint verslą užmušti – galima laikraščiu, tačiau ne ką mažesnę reikšmę įgijus socialiniams tinklams ateityje šį posakį gali tekti perfrazuoti, pripažįstant jų įtaką.“

Komunikabiliausi yra penktadieniais

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto Skaitmenizavimo mokslo grupės tyrėja Eglė Vaičiukynaitė, tirianti vartotojų išreiškiamas emocijas socialiniuose tinkluose, atkreipia dėmesį, kad būtina skirti daugiau dėmesio savo paskyrų sekėjų įsitraukimo rodiklių socialiniame tinkle „Facebook“ ir jų ryšio su įmonės veiklos rodikliais analizei.

Analizuodama 74-ių Lietuvoje veikiančių ir Lietuvos auditorijai komunikuojančių prekės įrašų dažnį per 1 mėnesį (2018 m. gegužės–birželio mėn.), tyrėja nustatė, kad vidutiniškai įmonės publikuoja po 20 „Facebook“ žinučių per mėnesį.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad mažiausias įmonių publikuotų žinučių skaičius tesiekia 5 žinutes per mėnesį, o didžiausias – net 136 žinutės. Daugiausia žinučių ištransliuojama penktadieniais, mažiausiai – sekmadieniais.

reklama

Dažniausiai įmonės pasitelkia žinutės tekstą kartu su nuotrauka. Žinutės su vaizdo įrašu sudaro 16,1 proc. viso srauto, o rečiausiai dalijasi apklausa.

Tyrimas atskleidė, kad žinutės su nuotrauka susilaukia daugiausia vartotojų „patinka“, „myliu“ paspaudimų ir komentarų.

Tyrėja atkreipia dėmesį, kad daugelis kompanijų neišbando įvairių žinučių tipų savo komunikacijoje, kurie gali užtikrinti vartotojų dėmesį. Pavyzdžiui, įmonėms vertėtų skirti didesnį dėmesį žinutėms, kuriose pateikiama informacija apie įmonės prisiimtas socialines atsakomybes, pvz., aplinkosaugos. Šios žinutės leidžia ne tik geriau pažinti įmonės darbuotojus, tačiau daugiau sužinoti apie įmonės socialines iniciatyvas, kurios gal paskatinti ir sekėjus aktyviai į jas įsitraukti.

Laimi rašantys trumpiau

Tyrimo rezultatai rodo, kad vidutiniškas žinučių ilgis yra 37 žodžiai, o ilgiausioms žinutėms priklauso pramogų (50 žinučių) ir socialinės atsakomybės turinio žinutės (45 žodžiai).

reklama

Įdomu, kad pačią ilgiausią žinutę sudaro net 244 žodžiai. Atkreipiamas dėmesys, jog ilgėjant žodžių kiekiui žinutėse – vartotojų paspaudimų „patinka“ skaičius mažėja. Tai neabejotinai svarbus signalas toms įmonėms, kurios vis dar pasitelkia itin ilgas žinutes apie savo prekes/paslaugas ir tikisi palankaus vartotojų dėmesio.

Paaiškėjo, kad įmonės dažniausiai pateikia nuotraukas be žmogaus atvaizdo – vyrauja gamtos vaizdai, produktų nuotraukos. O nuotraukose su žmonėmis dažniausiai vyrauja džiaugsmo ir nustebimo emocijos. Nustatyta nuotraukų ir su neutralia veido išraiška.

Rezultatai atskleidė, kad įmonės daugiausiai dalijasi informacinio turinio žinutėmis ir atlygio tipo turiniu – konkursais, t. y. stengiasi skatinti vartotojus komentuoti žinučių turinį, dalytis juo ir taip laimėti įvairius prizus.

Daugelis įmonių į savo žinutės tekstą įtraukia ne tik emocijas vaizduojančius paveiksliukus, tačiau ir kitus grafinius elementus, kaip karūnas, dovanėles, gėles, lūpų dažus ir pan. Pats populiariausias emocinis jaustukas – laimingas geltonas veidukas su širdelės formos akimis ir laimingas veidukas su rankytėmis.

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog daugiausia vartotojų linkę komentuoti tik atlygio tipo žinutes, o mažiausiai informacinio pobūdžio žinutes. Įdomu tai, kad tiek informacinio, tiek atlygio tipo žinutės daugiausia susilaukia pykčio ikonėlės paspaudimų.

reklama