Savivaldybės biurokratinis buldozeris stabdo investicijas Vilniuje

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
  © Paulius Peleckis

Vilniaus miesto savivaldybė kratosi tiesioginių darbų arba miesto vadovybė specialiai kiša koją naujoms investicijoms ir užkerta kelią didesnei konkurencijai šilumos ūkyje. Verslininkai jau daugybę metų susiduria su biurokratiniu Vilniaus savivaldybės buldozeriu siekdami pastatyti biokuro kogeneracinę jėgainę, kuriai leidimas išduotas dar 2013 m.

Įmonė „Eurovistos servisas“ esą susiduria su savivaldybės neįgalumu, nes nesutariama, kas turi atlikti elementarią žemės sklypo paskirties būdo procedūrą – Vilniaus miesto savivaldybė ar Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

reklama

NŽT teigimu, tai tiesioginė Vilniaus savivaldybės funkcija, tačiau pastaroji šių veiksmų kratosi, o verslininkus ignoruoja.

10 dienų darbas trunka metus laiko

Vilnius – atviras miestas, teigia meras Remigijus Šimašius, bet, anot verslininkų, tai tik skambus lozungas, už kurio slepiasi liberalizmui priešingi veiksmai.

reklama

Įmonės „Eurovistos servisas“ direktorius Saulius Velička stebisi, kaip liberalu save laikantis meras daro viską, kad mieste neatsirastų papildomas šilumos ūkio tiekėjas, kuris miestiečius aprūpintų šiluma ir elektra.

Verslininkai jau nuo 2013 m. turi išduotą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos leidimą Lentvario g. 15A statyti biokuro kogeneracinę jėgainę, tačiau iki šiol negali imtis jokių veiksmų.

„Jau metus laiko įvairiais veiksmais trukdoma atlikti elementarią procedūrą – nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą – mums to reikia, siekiant pradėti projektavimo darbus. Įprastai tokia procedūra trunka vos 10 dienų, tačiau savivaldybė tam įnirtingai priešinasi ir daro viską, kad tik mieste nebūtų biokuro elektrinės. Daugiau nei 20 mln. eurų investicijos užšaldytos“, – teigė įmonės „Eurovistos servisas“ generalinis direktorius S. Velička.

Įmonės nuomos teise valdomame sklype Lentvario g. 15A yra nustatyta naudojimo paskirtis, tačiau nėra nustatytas joks naudojimo būdas, kas riboja bet kokias galimybes objektus projektuoti, statyti ar kitaip efektyviai naudoti pagal paskirtį.

Remiantis teisės aktais, naudojimo būdą savivaldybė turi priskirti per 10 darbo dienų, tačiau ši procedūra verslininkams trunka jau metus laiko.

reklama

Savivaldybė atsitvėrusi tylos siena

Kodėl meras R. Šimašius ir jo komanda neleidžia sustiprinti konkurencijos šilumos ūkyje – verslininkams neaišku, nes savivaldybė ignoruoja visus paklausimus ir raštus.

Pirmą prašymą dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo bendrovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui pateikė dar praėjusiais metais.

Praėjus trims mėnesiams, gautas savivaldybės atsakymas, kuriuo prašoma gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.

Toks prašymas nustebino, nes žemės paskirties keitimo būdai yra tiesioginė savivaldybės funkcija, konkrečiai – administracijos direktoriaus P. Poderskio.

reklama

Nepaisant visko, bendrovė „Eurovistos servisas“ kreipėsi į NŽT, bet gautas atsakymas, kuris aiškus buvo ir taip: NŽT nurodė, kad jos sutikimo nereikia ir Vilniaus savivaldybė prašymą pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą gali įgyvendinti savarankiškai – visa kompetencija priskirta savivaldybės administracijos direktoriui.

Savivaldybė į NŽT atsakymą nereagavo, todėl bendrovė pateikė antrąjį – pakartotinį – prašymą. Tačiau savivaldybės pozicija nesikeitė – toliau reikalavo gauti NŽT sutikimą.

„NŽT šiuo klausimu aiškiai pasisakė, kad jokio sutikimo nereikia ir apie atliktą galutinį žemės paskirties būdo pridėjimą informuoti tik tam, kad būtų sutvarkyti formalumai – pakoreguota valstybinės žemės nuomos sutartis“, – teigė S. Velička.

Tirs savivaldybės ir administracijos direktoriaus veiksmus

Trečią kartą pateikus prašymą ir dokumentus, kurie atitinka visas teritorijų planavimo nuostatas ir NŽT pastabą, savivaldybė užsitvėrė tylos siena.

reklama

„Prašėme savivaldybės administracijos paaiškinti, kodėl neatliekami jų kompetencijai, konkrečiai administracijos direktoriui P. Poderskiui, priskirti veiksmai ir kodėl pakartotinai reikalaujama kreiptis į NŽT, tačiau jokio atsakymo, pasiaiškinimo negavome iki šiol“, – sakė S. Velička.

Dėl tokių savivaldybės veiksmų verslininkai kreipėsi į LR Seimo kontrolierių įstaigą, kad įvertintų Vilniaus savivaldybės ir administracijos direktoriaus P. Poderskio vykdomą biurokratiją ir funkcijų neįgyvendinimą.

Anot įmonės generalinio direktoriaus S. Veličkos, tokia situacija visiškai nepriimtina save liberalu vadinančiam merui R. Šimašiui ir visiškai prasilenkia su atviro miesto, kaip jis pats pateikia, vizija.

„Dirbtinis ir neobjektyvus procesų vilkinimas lemia investicijų, darbo vietų kūrimo ir miesto plėtros barjerizmą. Tai ypač kenkia Vilniaus, kaip šiuolaikinės sostinės, įvaizdžiui, taip pat sukelia nuostolių“, – pridūrė „Eurovistos servisas“ direktorius S. Velička.

Savivaldybė: sprendimą turi pateikti NŽT

reklama

Naujienų portalas Alfa.lt kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių P. Poderskį, kodėl sudaromos įvairios kliūtys į rinką patekti dar vienam šilumos ūkio tiekėjui, tačiau pastarasis situacijos nekomentavo.

Atsakymus pateikė Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.

Jos teigimu, savivaldybė tikrai neturi ketinimo tikslingai neleisti į rinką ateiti dar vienam šilumos ūkio tiekėjui.

Priežastis, kodėl įprasta dešimties dienų procedūra trunka jau metus laiko, – sudėtingi žemės naudojimo teisiniai dalykai.

„Sklypas Lentvario g. 15A kaip ir neturi Nekilnojamojo turto kadastre įrašyto naudojimo būdo, bet iš tiesų būdas buvo nustatytas formuojant sklypą. Dar 1994 m. sklypas įregistruotas, kai apskritai nebuvo naudojimo būdo instituto – sklypo suformavimo dokumentuose ir valstybinės žemės nuomos sutartyje tiesiog būdavo nurodoma, kokiai veiklai ar kokiems statiniams eksploatuoti suformuojamas ir išnuomojamas žemės sklypas. Vėliau teisės aktai keitėsi, atsirado būdai ir pobūdžiai, pastarųjų vėliau neliko“, – teigė R. Rudukienė.

reklama

Jos teigimu, norint pakeisi žemės sklypo naudojimo būdą, nereikia jokio savivaldybės sprendimo ir vėl pasiūlyta kreiptis į NŽT.

„Pastaruoju metu susiklostė tokia teismų suformuota praktika, pagal kurią valstybinės žemės nuomą reglamentuojančius teisės aktus imta traktuoti taip, kad nuomojamų sklypų naudojimo būdą galima keisti tik tuo atveju, jeigu pagal savivaldybės bendrąjį planą išnuomojamame žemės sklype numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties.

Šiuo atveju sklype yra gamybos ir pramonės bei sandėliavimo paskirties pastatai. Pagal Bendrąjį planą sklypas yra verslo, gamybos, pramonės teritorijos funkcinėje zonoje.

Taigi, esamų pastatų paskirtis ir Bendrojo plano sprendiniai šiuo atveju sutampa, todėl keisti sklypo naudojimo būdą pagrindo nėra – nebent tam išimties tvarka pritartų valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba“, – sakė R. Rudukienė.

Dvigubi standartai

reklama

Viskas būtų gerai, jei ne taikomi dvigubi standartai, teigia įmonės „Eurovistos servisas“ direktorius S. Velička.

Pavyzdžiui, gretimame identiškame sklype Lentvario g. 15B žemės naudojimo būdo nustatymo procedūra truko labai greitai.

„2014-12-16 pateiktus prašymą Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros skyriui dėl būdo nustatymo jau 2015-01-29 buvo priimtas sprendimas tokį būdą nustatyti. Analogiškas prašymas dėl tokio paties būdo nustatymo pateiktas sklypui Lentvario g. 15A, tačiau sudaromos įvairios kliūtys. Taigi visiškai analogiškas sklypas, bet skirtingos procedūros ir terminai“, – stebisi S. Velička.