Kai senos idėjos atgimsta iš naujo: D. Kreivio siūlomą tramvajų įvertino ir mokslininkė

Dainius Kreivys
Dainius Kreivys
  © Fotobankas

Apie dalyvavimą Vilniaus mero rinkimuose trečiadienį pranešęs Dainius Kreivys ketina nupūsti dulkes nuo tramvajaus projekto įgyvendinimo. Tai, kaip tikisi konservatorius, padėtų išvengti miestui eismo spūsčių. Tramvajaus idėjos neatsisako ir A. Zuokas, neatmetantis galimybės kandidatuoti į merus.

Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkės, tramvajus sostinėje, bent jau kai kuriose jos vietosė, eismo kamščius praretintų, o prie šio projekto jau esama nemažai įdirbio. Visgi kad tai yra geriausia iš alternatyvų, netvirtina.

Keleivių viešuoju transportu Vilniuje šiemet daugėjo

„Optimaliausio sprendimo nebūna, bet kaip racionalus sprendimas jis galimas“, – apie sugrįžusius svarstymus tiesti tramvajaus liniją sako VGTU Kelių katedros profesorė Marija Burinskienė.

„Iš tikrųjų tramvajus yra užmiršta sena, bet dabar prisiminta, kad jis gali būti gera transporto priemonė, ypač vertinant tai, kad galima keisti jo talpumą – turėti kai reikia du vagonus, kai reikia ir keturis, jis yra geras sprendimas piko metu. Apie tramvajų buvo kalbama daug ir buvo du momentai, kai Vilniuje beveik nuspręsta, kad reikia jį įrengti. Esminis dalykas, kad pas mus stipriai paaugo automobilizacija ir sumažėjo keleivių viešajame transporte srautai, o kuo mažiau keleivių, tuo mažiau apsimoka naujos transporto rūšys, jos sunkiau atsiperka“, – įvertino specialistė.

Kaip Alfa.lt informavo savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, nuo 2014 m. iki 2017 m. iš tiesų fiksuotas keleivių Vilniaus viešuoju transportu srautų mažėjimas – per šį laikotarpį kelionių skaičius aptirpo 4%.

Tačiau per pirmuosius šių metų aštuonis mėnesius, atnaujinus sostinės autobusų parką, matoma atvirkštinė tendencija.

„Lyginant 2017 ir 2018 m. pirmųjų aštuonių mėnesių keleivių srautus, fiksuojami augantys keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičiai. Naujausia keleivių srautų analizė, lyginant maršrutų, kuriuose kursavo tik naujos transporto priemonės, keleivių srautus su maršrutais, kuriuose naujų autobusų dar nebuvo, parodė, kad maršrutuose su naujomis viešojo transporto priemonėmis keleivių srautai išaugo vidutiniškai 20,7%“, – Alfa.lt pakomentavo „Susisiekimo paslaugų“ Komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.


Savaeigis tramvajus Potsdame, Vokietijoje

Savaeigis tramvajus Potsdame, Vokietijoje© SCANPIX

Išsamių tyrimų kartoti nereikėtų

Kaip sako VGTU profesorė M. Burinskienė, tramvajaus Vilniuje idėja puoselėta dar vėlyvuoju sovietmečiu.

„Dar 1980-ųjų metų bendrajame plane buvo numatoma, kad atsiras tramvajaus linija Pilaitė – Centras, ir Metro sąjūdis pasigavęs idėją, kad ten reikėtų tiesti metro liniją, nors situaciją yra iš esmės pasikeitusi. Kita trasa yra Santariškės – geležinkelio stotis, su atšaka į oro uostą, apie kurią daug kalbų buvo“, – sakė ji.

Aktyviausiai tramvajaus entuziastai reiškėsi apie 2005 ir 2012 metus, nurodė pašnekovė. Pastaraisiais ir nuspręsta, kad vietoje tramvajų užteks ir greitųjų autobusų.

„2012 metų sprendiniuose nustatyta, kad finansiškai efektyviausia priemonė būtų bus-rapid transit, t.y. atskirtą juostą su greitaisiais autobusais, kas iš dalies ir įgyvendinta“, – sakė M. Burinskienė.

Apie kandidatavimą į savivaldybės vadovo poziciją paskelbęs D. Kreivys kalbėdamas su 15min.lt teigė, kad studiją, vertinančią tramvajaus galimybes, vertėtų atlikti iš naujo. M. Burinskienė, kartu su kitais VGTU mokslininkais ankstesnę studija rengusi, sako, kad daug naujų darbų atlikti netektų.

„Reikėtų galbūt patikslinti. Dabar yra naujų technologijų ir gal nereikėtų daug iš naujo daryti, suskaičiuoti, kokie yra srautai, kaip jie pasiskirsto. Daug kas yra surinkta, todėl ta studija nebūtų visai nauja, o su tam tikra korektūra“, – sakė ji.


Artūras Zuokas (Pauliaus Peleckio nuotr.)

Artūras Zuokas (Pauliaus Peleckio nuotr.)© Fotobankas

Tramvajų vėl regi ir buvęs meras

Dar būdamas meru tramvajaus idėją palaikė ir Artūras Zuokas, kurios galimybėmis jis tiki iki šiol.

„Aš buvau tramvajaus arba taip vadinamų BRT šalininkas, nes Vilniaus miestui reikia naujo tipo viešojo transporto, kuris turėtų didesnę galimybę vienu metu pervežti keleivius, nes šiandien piko valandomis į kai kurias stoteles vos ne kas minutę atvažiuoja du ar trys ilgieji autobusai. Aš už tą idėją, ji patvirtinta pačių aukščiausių galimų ekspertų – studiją rengė Europos investicijų bankas, rengė britų konsultantai. Tas projektas guli šiuo metu stalčiuose, mano planai buvo, jeigu būčiau laimėjęs rinkimus, skelbti pirmosios tramvajaus arba BRT linijos – palikome galimybę rinkos dalyviams rinktis – konkursą. Pirmoji linija iš Santariškių, Kalvarijų gatve iki geležinkelio stoties, jau būtų statoma“, - rugsėjį Alfa.lt sakė miesto savivaldybės tarybos narys.

Penktadienį savo feisbuko paskyroje jis teigė kreipęsis į D. Kreivį prašydamas inicijuoti įstatymų pataisas, mat pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tokia transporto priemonė nenumatyta kelių eismo taisyklėse.