Įvertino „Palucko pataisą“: to tiesiog neturėtų būti

Gintautas Paluckas , Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis
Gintautas Paluckas , Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis
© Edvard Blaževič

„Palucko pataisomis“ vadinamas įstatymo projektas galbūt ir nespės sutrukdyti šiam dalyvauti kitų metų savivaldos rinkimuose, tačiau valdantieji nuo jos bet kokiu atveju atsiriboti neketina ir su Vilniaus vicemero asmeniu nesieja. Konstitucinės teisės žinovas, profesorius Vytautas Sinkevičius pataisas vertina kritiškai ir mato jose politinį interesą.

25 Seimo nariai iš valdančiųjų valstiečių ir žaliųjų bei socialdarbiečių frakcijų pasirašė po pataisomis, kurios neleistų savivaldybės tarybos nariu tapti asmeniui, teismo pripažintam kaltu, ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų. Tokia pat formuluotė ir tos pačios pavardės ir prie kitų projektų dėl kandidatavimo į Europos Parlamentą.

reklama

Socialdemokratai vadina tai prieš Gintautą Palucką nukreipta iniciatyva, mat 2012 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, kai būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę. Tiesa, tai nesutrukdė po trejų metų jam vėl būti išrinktam į savivaldybės tarybą. Jeigu minimos pataisos Seimo būtų patvirtintos, to pakartoti net ir norėdamas G. Paluckas negalėtų per kitų metų rinkimus.

Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius mano, kad susirūpinta ne korupcijos prevencija, motyvai yra kiti.

„Asmuo, kuris atliko bausmę, nuteistas už bet kokį nusikaltimą – net už nužudymą ir taip toliau – gali būti renkamas Seimo nariu, dabar norima padaryti išimtį kažkodėl. Ta išimtis yra grindžiama kažkokiu konkrečiu politiniu interesu, štai ir visa situacija“, – sakė V. Sinkevičius.

reklama


Susitiko Viktoras Pranckietis ir Vytautas Sinkevičius© Dmitrijus Radlinskas

Konstitucijoje esama vienos išimties dėl dalyvavimo rinkimuose – juose negali dalyvauti piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. 56-asis straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat tie, kuriuos teismas pripažino neveiksniais.

„Aš manau, kad negalima taip atrankos būdu taikyti teisės normų konkrečiam asmeniui. Manyčiau, kad ta norma pažeidžia galimybės būti renkamam sistemingumą, ji iškrenta iš konteksto ir tokios normos neturėtų būti“, – pridūrė teisės profesorius.

Rinkėjų apsisprendimu nepasitiki

Seimo narė Agnė Širinskienė, viena iš teikiančiųjų pataisą, sakė tiek nesureikšminanti G. Palucko, kad reikėtų specialiai dėl jo keisti įstatymų bazę.

„Aš sulaukiu skambučių iš regionų, žmonių, kurie savivaldoje kandidatuoja, tai tą įstatymą kiekvienas prisitaiko sau. Iš tikrųjų jis, matyt, parodo principą „vagie, kepurė dega“, – sakė politikė.

reklama

Paklausta, ar ne teisingiausia palikti asmens prasikaltimus vertinti rinkėjams, A. Širinskienė teigė suprantanti pataisą kaip tam tikrą prevenciją ir garantiją rinkėjams.

„Gana dažnai rinkėjų nuomonei turi įtakos reklaminiai straipsniai apie asmenį, kuris linkęs savo teistumo neakcentuoti. Tiesiog tas atšalimo laikotarpis, mano galva, būtų logiškas ir nuoseklus, juolab patys rinkėjai turėtų tam tikrą garantiją, kad tas žmogus bent jau dešimties metų laikotarpiu nepakartojo tų netoleruotinų veiksmų darydamas korupcines veiklas“, – aiškino politikė.


Agnė Širinskienė© Edvard Blaževič

A. Širinskienė neatsakė, ar įstatymo projekto autoriai rėmėsi pasiteisinusia užsienio šalių praktika, tačiau pažymi, kad atsižvelgiama į bendrą korupcijos ir jos suvokimo situaciją.

„Kiekviena valstybė turi unikalų reguliavimą ir unikalią korupcinę situaciją. Jeigu pažiūrėtume, kaip atrodo Lietuva korupcijos indekse, ir pasižiūrėtume, tarkime, į Estiją, manau, kad suprastume, kodėl toks reguliavimas atsirado. Aš matyčiau šitai netgi kaip tam tikrą laikiną normą – jeigu korupcijos situacija pasikeistų, ji mažėtų, galėtume svarstyti. Tačiau, kai mes pagal korupcijos suvokimo indeksą esame nelabai geroje situacijoje, mano galva, tas mūsų išskirtinumas tikrai leidžia mums priimti ir tam tikras teisines priemones, kurios korupcijos lygį padėtų mažinti“, – dėstė parlamentarė.

Pagal šių metų pradžioje „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Lietuva kartu su Kosta Rika užima 38 vietą pasaulyje. A. Širinskienės minėta Estija šiame reitinge yra 21-a.

Politikų dėmesio reikėtų kitur

Kaip Alfa.lt pakomentavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) projektų vadovė Rugilė Trumpytė, iš šios iniciatyvos vargiai būtų sulaukiama daug naudos.

reklama

„Nemanau, kad šiuo pasiūlymu būtų galima pašalinti politinės korupcijos priežastis, kaip nurodo projektą užregistravę politikai. Atvirkščiai, panašu, kad politikai skiria dėmesio pasekmėms, o ne priežastims, nes tai, kad asmuo negalės dalyvauti rinkimuose, politinės korupcijos problemos neišspręs. 

Maža to, šis pasiūlymas neatrodo proporcingas ir neaišku, ko juo būtų galima pasiekti. Labai norėtųsi, kad Seimo nariai pasitikėjimą jais keltų kurdami geruosius pavyzdžius, neskubėtų teikti naujų teisės aktų projektų, o verčiau juos nuodugniai išnagrinėtų ir pateiktų daugiau paaiškinimų. Kiek teko domėtis, kitose ES valstybėse tokių draudimų nėra“, – atsiųstame komentare sakė TILS atstovė.


Rugilė Trumpytė© Paulius Peleckis

Ji atkreipė dėmesį, kad kovodami su korupcija šalies įstatymų priėmėjai galėtų daugiau dėmesio skirti lobistinei veiklai, saugiems pranešimo apie nelegalias veikas kanalams ir viešiesiems pirkimams.

„Pavyzdžiui, kas trečias verslininkas Vilniuje bent kartą nedalyvavo pirkimuose, nes manė, kad sąlygos sukurtos konkrečiam tiekėjui. Taip pat norėtųsi, kad politikai, užuot slėpę susitikimus su interesų grupėmis, atvirai juos pristatytų ir taip kurtų atskaitingumo kultūrą politikoje. Džiaugiuosi, kad kiekvienos kadencijos metu tai daro vis daugiau Seimo narių. Šie pokyčiai, tikiu, galėtų prisidėti prie politinės korupcijos mažėjimo Lietuvoje labiau nei siūlomos pataisos“, – pridūrė R. Trumpytė.

Alfa.lt primena, kad partijos pirmininku 2017 m. išrinkto G. Palucko iniciatyva socialdemokratai paskelbė vidinę skyrių apklausą dėl buvimo koalicijoje su valstiečiais ir žaliaisiais, o praėjusių metų rugsėjį partijos taryba nubalsavo už pasitraukimą.

Tam prieštaravusi partijos dalis netrukus įkūrė Seime savo frakciją, o šių metų kovą – Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

reklama