Šiaurės Airijoje gyvenanti ponia Ališauskas teisme iškovojo teisę nebūti Ališauskiene

Santuoka
Santuoka
© Paulius Peleckis

Tik po teismo sprendimo Šiaurės Airijoje gyvenanti biržietė turės nebe dvi, o vieną tapatybę. Kad taip įvyktų, moteris turėjo minti įvairių institucijų slenksčius.

Siūlė kitokią pavardę nei Airijoje

reklama

Biržiečiai Donatas Ališauskas ir Justina Mockevičiūtė prieš pustrečių metų Šiaurės Airijoje susituokė. Justina savo pavardę pasikeitė į Ališauskas. Airijoje visus dokumentus ji susitvarkė šia pavarde ir tai darant problemų nekilo. Vėliau porai gimė sūnus Danielius.

Prieš metus grįžusi į Biržus moteris kreipėsi į savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių. Ji paprašė, kad būtų įregistruota santuoka Lietuvoje ir išduotas santuokos liudijimas. Be to, paprašė išrašyti vaiko gimimo liudijimą.

Tačiau skyriaus darbuotojos pasakė, kad negali oficialiuose dokumentuose rašyti pavardės Ališauskas. Anot jų, Lietuvos įstatymai moteriai neleidžia turėti vyriškų pavardžių. Moteriai siūlė pasirinkti pavardę Ališauskė arba Ališauskienė.

reklama

Pavardės moteris nenorėjo keisti į siūlomą Lietuvoje, nes Airijoje daugelis dokumentų buvo išduoti Ališauskas pavarde.

Todėl ji nutarė kreiptis į teismą.

Teismų sprendimai skirtingi

J. Mockevičiūtė prašė teismo panaikinti 2017 m. spalio 16 d. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą santuokos sudarymo įraše ir įpareigoti išduoti santuokos sudarymo įrašą su pavarde Ališauskas. Moteris teigė, kad metrikacijos skyrius be motyvo atsisakė pakeisti jos pavardę iš Mockevičiūtė į Ališauskas, nurodydamas, jog pasirinkta pavardė turi atitikti pareiškėjos lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir kad pasirenkami nauji asmenvardžiai turi atitikti lietuvių kalbos taisykles.


siaure.lt nuotr.

Justina ir jos sūnus tik po teismo sprendimo turės bendrą pavardę. 

Moteris paaiškino, kad pavardės užsienyje keitimo faktą patvirtina santuokos sudarymas Jungtinėje Karalystėje, moters sūnaus registravimo dieną turėta pavardė Ališauskas, Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas, Šiaurės Airijos sveikatos ir medicinos draudimo kortelė ir kiti dokumentai.

Moteris teismui teigė, kad Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų atsisakymas įrašyti moters beveik dvejus metus naudojamą pavardę Ališauskas tiesiogiai pažeidė jos ir visos šeimos privatų gyvenimą, jie diskriminuojami tautybės, pilietybės ir kultūros pagrindu.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai moters prašymą atmetė. Jis nurodė, kad Lietuvoje civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba.

J. Mockevičiūtė kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Šiaurės Airijoje pareiškėja J. Mockevičiūtė pavardę į Ališauskas yra pasikeitusi. Tai liudija pateikti dokumentai.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neturėjo pakankamo pagrindo atsisakyti pakeisti pareiškėjos pavardės Mockevičiūtė į Ališauskas.

Teismas įpareigojo Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės akto įrašą.

Vos gavusi įsigaliojusį teismo sprendimą moteris vėl nuskubėjo į Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių. Ji pasiėmė naują santuokos liudijimą su savo tikrąja pavarde. Taip pat gavo vaiko gimimo liudijimą, kuriame įrašyta tikroji motinos pavardė.

Teisės aktuose – netvarka

Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Joana Kvedaravičienė sakė, kad skyriaus darbuotojai viską atliko pagal įstatymus. Kai moteris kreipėsi, jie konsultavosi su Teisingumo ministerija. Jos atstovai rekomendavo rašyti neigiamą išvadą. Kai moteris atsisakė registruoti, kaip buvo siūloma, Ališauskienės pavardę, jai liko mergautinė. Todėl ir vaikui gimimo liudijimas buvo išrašytas su jos mergautine pavarde. Dabar po teismo sprendimo jis yra su naująja motinos pavarde.

„Bet mes visada žmogui sakome, kad jis gali kreiptis į teismą. Taip šiuo atveju buvo pasielgta. Mes buvome teisūs, kai atsisakėme registruoti naują pavardę, ir teisūs dabar, kai įvykdėme teismo sprendimą“, – sakė J. Kvedaravičienė.

Pašnekovės žiniomis, šalyje jau buvo nemažai atvejų, kai civilinės metrikacijos skyriai atsisakė suteikti vyrišką pavardę moteriai, tačiau Lietuvos teismai tai daryti įpareigojo. Biržuose toks atvejis yra pirmas.

„Šalyje yra netvarka su teisės aktais. Mes privalome vadovautis Lietuvos teisės aktais, kurie nurodo, kad moters pavardė turi baigtis -ienė arba -ė. O teismas vadovavosi kitu teisės aktu“, – svarstė J. Kvedaravičienė. 

reklama