Kelyje atskriejęs akmuo įskėlė stiklą – kaip elgtis vairuotojui ir kada tikėtis pinigų iš draudikų?

Dužęs stiklas
Dužęs stiklas
© Organizatoriai

Į bevažiuojančio automobilio priekinį langą atskriejęs akmuo – nemaloni situacija, galinti pridaryti nemenkų rūpesčių. Būtent taip nutiko vairuotojui Linui, kuris kelyje Vilnius-Kaunas netikėtai „pasigavo“ nedidelį akmenuką, palikusį gilią įdaužą priekiniame stikle.

„Važiavau autostrada, antra eismo juosta. Tuo metu kiek toliau pirma eismo juosta važiavo kitas lengvasis automobilis. Kai priartėjau prie jo, staiga pasigirdo pokšt! Iškart supratau, kas nutiko. Žvilgtelėjau įdėmiau į langą ir dešiniajame kampe pamačiau įtrūkimą. Buvo aišku, kad akmuo atskrido iš priekyje važiavusio automobilio rato“, – apie savo nemalonią patirtį pasakojo vairuotojas.

reklama

Analogiškose situacijose yra atsidūręs ne vienas vairuotojas, tačiau ne visi žino, kaip tokiu atveju elgtis, tikintis išmokos iš draudimo bendrovės.

Apgadina ne tik langus

Kaip naujienų portalui Alfa.lt pasakojo draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, nors dažnai atrodo visai nepavojingas, tačiau mažytis ant kelio pasitaikęs akmenukas vairuotojams gali reikšti nemenkų nuostolių.

reklama

„Nuo kelio atskrieję akmenukai įskelia priekinius automobilių stiklus, žibintų gaubtus, apibraižo ar įlenkia kėbulą. Neretai kliūna ir galinio vaizdo veidrodėliams bei šoniniams langams, durelėms“, – sakė R. Bieliauskas.

Anot jo, dažniausiai nuo akmenukų vairuotojai nukenčia žvyru dengtuose vieškeliuose ir kaimo keliuose, taip pat – neseniai išasfaltuotuose gatvių ruožuose, kur po atliktų darbų paprastai lieka smulkių asfalto atplaišų ir akmenukų. Visgi atvejų, kuomet iš po ratų iššokę akmenukai pridaro žalos, gali pasitaikyti bet kuriame kelyje.

Draudikų atstovo teigimu, dažna situacija, kad dėl akmenuko įskelto stiklo kaltinamas priekyje važiavusio automobilio vairuotojas. Tačiau net ir tokiu atveju patirtos žalos kompensavimo galima tikėtis ne visada. „Daugeliu atvejų vairuotojų kaltės požymiai nėra nustatomi, o akmenukų ar asfalto atplaišų padarytos žalos dažniausiai priskiriamos nuo vairuotojų nepriklausančioms aplinkybėms“, – aiškino ekspertas.

Draudimas gelbėja ne visada

Kaip tęsia R. Bieliauskas, akmenukų padarytą žalą dengia kasko, tad tokiais momentais policijos kviesti nereikia. Tačiau turintiems tik įprastą privalomąjį transporto priemonių draudimą žala galėtų būti atlyginama tik tuomet, jei, pavyzdžiui, iš priekyje važiuojančio sunkvežimio, kuris veža žvyrą, pabyra akmenys.

reklama

„Tokiu atveju žala bus atlyginta pagal sunkvežimio privalomojo draudimo polisą. O akmenukai, iššokę iš po ratų ir padarantys aplinkiniams žalos, nebus priskiriami prie draudžiamųjų įvykių pagal privalomąjį draudimą. To priežastis – neįmanoma nustatyti, nei iš po kurio automobilio ratų akmuo iššoko, nei kuo yra kaltas automobilį vairavęs asmuo“, – pabrėžė ERGO atstovas.

Jis perspėja, kad vairuotojai neturėtų pasirašinėti jokių prisipažinimų dėl neva jų kaltės kitai transporto priemonei iš po rato iššokusio akmenuko padarytos žalos. Vairuotojų kaltę galima įžvelgti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai kelias yra pažymėtas apie akmenukų pavojų įspėjančiu ženklu, o eismo dalyvis, nepaisydamas jo, atlieka pavojingus lenkimo manevrus, važiuoja greta dideliu greičiu. Tad nustatyti kaltininką yra įmanoma atlikus ekspertizę.

reklama