Kodėl Kremliaus ruporas „Sputnik“ rodo išskirtinį dėmesį Kauno merui V. Matijošaičiui?

„Sputnik“ pradėjo dažnai rašyti apie V. Matijošaitį. Ir tik gerai!
„Sputnik“ pradėjo dažnai rašyti apie V. Matijošaitį. Ir tik gerai!
© Alfa.lt

Vieną populiariausių Lietuvos politikų Visvaldą Matijošaitį pastaruoju metu nuolat palaiko Kremliaus ruporu ir Rusijos specialiųjų tarnybų propagandos įrankiu įvardijama naujienų agentūra „Sputnik“. Jos tekstuose ne tik demonstruojamas palankumas Kauno merui, bet ir jo populiarumas lyginamas su Vladimiro Putino. 

Tik iš pirmo žvilgsnio keista, kodėl portalas Sputniknews.lt, dažniausiai dergiantis Lietuvą, V. Matijošaičiui rodo išskirtinai palankų dėmesį. Paaiškinimas, kodėl Kremlius per „Sputnik“ palaiko vieną ar kitą asmenį, yra, ir jis niekam nepatiks.

reklama

Kremliaus ruporas

Pirmiausia – apie „Sputnik“ prekės ženklu įvardijamas žiniasklaidos priemones. Sputniknews.lt rašoma, kad „Sputnik“ rinkoje – nuo 2014 m. Šią agentūrą įkūrė žiniasklaidos grupė „Rossija segodnja“, kurios generalinis direktorius yra tendencingumu pagarsėjęs žurnalistas propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas.

reklama


Dmitrijus Kiseliovas© SCANPIX

„Sputnik“ yra visiškai orientuotas į užsienio auditoriją. Kiekviena „Sputnik“ redakcija turi savo tinklalapius didžiausiose pasaulio sostinėse“, – rašoma agentūros pristatyme. Kad „Sputnik“ – vienas svarbiausių V. Putino propagandos ruporų, šiame pristatyme, be abejo, neminima.

Pagrindinė „Sputnik“ būstinė yra Maskvoje, o stambiausi padaliniai įkurti JAV, Kinijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Egipte ir Jungtinėje Karalystėje.

Šis galingas tarptautinis propagandos įrankis turi aktyviai rinkoje besireiškiantį naujienų portalą Sputniknews.lt, kuris, lengva pastebėti pasigilinus, nuolat puola Lietuvą, dažnai pritempdamas neva aktualias temas, problemas, cituodamas nekompetentingus ar net nesamus pašnekovus. 

Žemina partizanų atminimą

Atrodo, Sputniknews.lt taktika – griebtis ne iki galo išaiškintų temų ir tai panaudoti saviems tikslams. Žodžiu, klasikinė Kremliaus melo taktika: šis tas tikro ir daug netikro.

reklama

Štai viename liepos mėnesio straipsnyje narpliojama kiekvienam lietuviui labai jautri tema – partizaninis karas. Bandoma diskredituoti lietuvių kovas už laisvę, menkinamas kovotojų įvaizdis, ieškoma nusikaltimo požymių.

„Amerikiečių žurnalistė Silvija Foti žurnalo „Salon“ puslapiuose papasakojo apie tai, kad jos senelis Jonas Noreika – Generolas Vėtra, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, iš tiesų buvo nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų žudynėse. Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas šių nusikaltimų slėpimu“, – rašoma straipsnyje.

Sutapimas ar ne, bet šia istorija šiuo metu, rugsėjį, yra susidomėjusi ir Lietuvos žiniasklaida. Tačiau jos garbei reikia pasakyti, kad ji bando narplioti istoriją, o Sputniknews.lt tai tik pretekstas kalti į skaitytojų galvas norimas išvadas. „Foti atrado (paryškinta Alfa.lt), kad šiuolaikinės Lietuvos valdžios institucijos slepia kovotojų už respublikos nepriklausomybę, kurie bendradarbiavo su naciais, nusikaltimus“, – šis „Foti atradimas“ atrodo lyg nukopijuotas iš Kremliaus ideologų pasisakymų apie Lietuvos partizanus.

S. Foti pasisakymo kontekste pažeriama „faktų“ apie „Miško brolių“ veiklą Baltijos šalyse. Panagrinėjus spalvingą lentelę matyti, ką nori akcentuoti jos užsakovai. Lietuvoje „miško broliai“ 1944–1953 metais esą nužudė 25 108 žmones (neva daugiausia lietuvius), tarp jų atseit buvę 1002 vaikai, vyresni nei dvejų metų, ir 52 – jaunesni nei dvejų metų. 

Pateikiant latvišką „statistiką“ išskiriama, kad 41,6 proc. „miško brolių“ išpuolių buvo skirti „plėšti gyventojus“. O Estijoje, bandoma įteigti, esą „miško broliai“ skerdė daugiausia civilius.

reklama


sputniknews.lt nuotr.

Puola prezidentą ir jo rėmėjus

Kitame Sputniknews.lt straipsnyje „Lietuvos advokatas: man grasina dėl slapto CŽV kalėjimo tyrimo“ pasakojama apie Lietuvos advokatą ir žmogaus teisių gynėją Stanislovą Tomą, kuris neva sulaukė grasinimų dėl slapto CŽV kalėjimo Lietuvos teritorijoje, tyrimo.

Kaip teigiama, išskirtinį interviu portalui davęs S. Tomas spėja, kad jam grasinti gali „buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, kuris kartu su tuometiniu Valstybės saugumo departamento vadovu Arvydu Pociumi leido įkurti slaptą JAV žvalgybos agentūros įstaigą šalyje, rėmėjai“.

Pasak pašnekovo, yra dokumentai, „kurie aiškiai rodo, kad CŽV pareigūnai palaikė ryšį būtent su Lietuvos vadovybe, o ne su kažkokia gauja, ne su trečiojo lygio apsauga“, ir „visi požymiai rodo, kad bus du įtariamieji, ir tai labai akivaizdu“.

Pasak žmogaus teisių gynėju prisistatančio S. Tomo, Lietuva save atseit visiškai diskreditavo slapto kalėjimo byloje. Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad respublikoje tokie kalėjimai gali egzistuoti iki šios dienos.

reklama

Tačiau, dėmesio, dabar įdomiausia dalis: S. Tomas nėra ir niekada nėra buvęs jokios ES šalies advokatu, niekada nelaikė Lietuvos advokato egzamino. Apsimetėlį advokatą prieš dvejus metus demaskavęs portalas 15min.lt  išsiaiškino keistų dalykų. Taip, S. Tomas gynė Rolandą Paksą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bylose, tačiau paaiškėjus, kad EŽTT bylose atstovauti jis neturėjo teisės, dabar iki gyvenimo galo jam uždrausta tai daryti. 

15min.lt S. Tomas 2016-aisiais pasakojo, kad esą kartą kreipėsi į Lietuvos vidaus reikalų ministeriją prašydamas panaikinti jam pilietybę, nes jis bendradarbiauja su Rusijos federalinio saugumo tarnyba. Tačiau šio fakto patikrinti neįmanoma, nes tai susiję su neviešinamais asmens duomenimis.

Kauno merą gretina su V. Putinu

Sputniknews.lt pastaruoju metu daug rašo apie Kauno merą V. Matijošaitį. Bet keista – benaršant portale nepavyko rasti nė vieno teksto, kuris kritikuotų ar kitaip vertintų Kauno mero darbus. Priešingai – V. Matijošaičio politinė figūra formuojama kaip labai mylėtina rinkėjų, o jo (kartais autokratiškos) savybės įvardijamos kaip miestui reikalingos ir bendražmogiškos.

Viename portalo straipsnių pateikiamas daugeliui lietuvių žinomas faktas: Kauno meras yra vienas populiariausių Lietuvos politikų, turinčių šansų tapti prezidentu. Kokia jo sėkmės paslaptis? – klausiama skaitytojų.

reklama

„Neseniai Kaune atidarytas paminklas Vyčiui, kurį miestas, galima sakyti, perėmė iš sostinės, kur iki šiol vis dar sprendžiama, kuo užpildyti Lukiškių aikštę. Kauno savivaldybė investavo daug lėšų paminklui įrengti, tačiau žmonės buvo daugiau nei patenkinti“, – taip pradedama panegirika V. Matijošaičiui.

Toliau straipsnyje dėstoma, kad Kauno vadovas „nėra politikas, kuris nuolat yra visų akivaizdoje, jis neišsiskiria nei charizma, nei iškalba. Be to, jis ne iš vargšų, o Lietuvoje apskritai nemėgstami turtingi žmonės dėl didelės socialinės ir ekonominės nelygybės. Be to, sovietmečiu Matijošaitis dirbo milicijoje, t. y. okupacinio režimo valstybinėje sistemoje“. 

Toliau straipsnyje bandoma ieškoti V. Matijošaičio sėkmės formulės. Ir – stebėkite bandymus lyginti dviejų skirtingų šalių, lyg tai tebebūtų viena, politikų reitingus.

„Pirma, jo vardas siejasi su tvarka ir veiksmingu darbu, kurio tikslas – rezultatas. Prieš tapdamas meru, Matijošaitis pareiškė: „Nesiruošiau būti meru, bet pavargau gyventi apleistame mieste.“ Kitaip tariant, jis pažadėjo viską pakeisti ir, sprendžiant iš to, kad jo populiarumas Kaune šiandien toks kaip Vladimiro Putino Rusijoje ir net didesnis, pasiekė rezultatų“, – prasminius ryšius tarp V. Matijošaičio ir V. Putino mezgė teksto autorius. 

Straipsnyje, be to, pastebima, kad Kauno mero įvaizdžio nepaveikė nei medžių kirtimas, nei nelaimingas atsitikimas, kai jo vairuojamas automobilis kliudė pėsčiąjį.

reklama

„Tai reiškia, kad žmonės yra pasirengę suprasti Matijošaitį ir jam atleisti, net jei jis yra kaltas, o pastarasis jautriai reaguoja į žmonių nuotaikas“, – daro išvadą Sputniknews.lt.

Dėl Alfa.lt užsipuolė konservatorius

Dar viename Sputniknews.lt straipsnyje „Lietuvos prezidento rinkimai: favoritai ryškėja – kova aštrėja“ dėl portalo Alfa.lt paviešintos V. Matijošaičio įmonių prekybos Kryme kaltinami konservatoriai. 

Šiame straipsnyje dėliojamas būsimų prezidento rinkimų scenarijus ir kandidatų galimybės sulaukti rinkėjų paramos.

Skiltyje apie Lietuvos Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį svarstoma, kad jo „reitingas yra smarkiai sumažėjęs, ir jeigu jis nepradės taisyti situacijos tuoj pat, rytoj gali būti per vėlu“. Kartu pabrėžiama, kad šio politiko „buvimas valdžioje jo padėties nepalengvina, nes valstiečių vykdomos reformos atrodo „kreivai“.

reklama

Ir pamažu pereinama prie sąsajų su organizacija „Vieningas Kaunas“ ir jos lyderiu V. Matijošaičiu, kuris apie savo galimybes kandidatuoti į prezidentus iki šiol kalba mįslingai.

„Kita vertus, S. Skvernelis turi galingą rinkimų resursą – Kauno merą V. Matijošaitį, kuris yra populiarus, bet pats prezidento posto, greičiausiai, nesieks ir parems būtent premjerą, apie ką jau kalbėjo. Todėl konservatoriai jau ėmėsi ir jo, kaltindami Kauno vadovą tuo, kad jis užsiima verslu „okupuotame Kryme“. O kadangi, remiantis jų logika, daryti to be Kremliaus „stogo“ negalima, jis (kaip ir Ramūnas Karbauskis) yra Rusijos agentas, per kurį Maskva valdys ir Skvernelį.“


Tekstas apie V. Matijošaitiį portale sputniknews.lt© Alfa.lt

Naudoja tik reikalingą informaciją

Dar viename straipsnyje Sputniknews.lt perteikia Kauno mero požiūrį į tarptautinę prekybą. V. Matijošaitis buvo kalbinamas LNK televizijos, o Kremliaus ruporas tiesiog pateikė, jo manymu, svarbiausius šio interviu aspektus.

„V. Matijošaitis, atsakydamas į klausimą apie santykius su Rusija, pripažino, kad nėra kompetentingas užsienio politikos klausimais, tačiau visada yra už tai, kad „santykiai tarp visų valstybių, ypač kaimynų, būtų kuo geriausi“.“

Be to, straipsnyje pabrėžiama, kad Kauno meras taip pat „pagyrė šalies vadovę Dalią Grybauskaitę už jos darbus prezidentės poste ir pabrėžė, kad žmogus, užimsiantis postą 2019 m., turėtų neužleisti pozicijų ir palipti dar aukščiau“.

Pristatomas kaip krepšinio fanas

reklama

Pro Sputniknews.lt „akis“ nepraslydo ir 2017 m. savivaldybės viešųjų ryšių išplatintas pranešimas apie tai, kad V. Matijošaitis visą savaitę į darbą ėjo pasipuošęs „Žalgirio“ marškinėliais.

„Prieš Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalą, kuriame turėjo susirungti aštuonios stipriausios Lietuvos krepšinio komandos, Kauno miesto meras nusprendė įtraukti į kovą kitų miestų merus, mesdamas jiems iššūkį. Matijošaitis Kauno savivaldybės „Facebook“ paskyroje pažadėjo, kad, Kauno „Žalgiriui“ laimėjus, jis visą savaitę į darbą eis apsivilkęs „Žalgirio“ marškinėlius“, – rašoma straipsnyje.

Kauno „Žalgiris“ tapo šios taurės čempionais, o meras išties apsivilko marškinėlius. Ar tikrai tik dėl to ši naujiena tapo verta to, kad būtų publikuojama Sputniknews.lt portale?


V. Matijošaitis© „Facebook“

Nėra nieko bendro su tikra žiniasklaida

Kokias išvadas galima daryti iš to, kad „Sputnik“ formuoja tik gerą Kauno mero įvaizdį? Ar tai gali būti susiję su tuo, kad V. Matijošaičio „Vičiūnai“ verslauja Rusijoje ir jos aneksuotame Kryme?

„Jie formuoja politiko įvaizdį, nes jiems V. Matijošaitis yra įdomiausias kaip politinės arenos veikėjas Lieuvoje. „Sputnik“ užsiima politine propaganda, dezinformacija, ir ne verslas yra jų taikinys“, – įsitikinęs Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.

Tačiau jis pabrėžė, kad „Sputnik“ negalima vadinti žiniasklaidos priemone. „Tai yra Rusijos dezinformacijos kanalai, kurie turi užduotis ir jas vykdo, ir vadinti ketvirtąja valdžia, arba žiniasklaida, jų nereikėtų. Šie kanalai naudojami kaip informacinio karo pajėgos, kaip karo įrankiai. Ir kalbėdami apie bet kurį asmenį, jie naudoja jį kaip informacinio karo įrankį. Tuomet mes turime analizuoti, kodėl būtent tas žmogus pasitelkiamas“, – aiškino ekspertas.


Diskusija „Maidano metinės: kas pasikeitė Ukrainoje, Lietuvoje, Europoje?“© Akvilė Petraitytė

M. Laurinavičiaus pastebėjimu, šie Kremliaus dezinformacijos kanalai, kurių vienas ir yra „Sputnik“, išsirenka ir remia ne tik žmones, bet ir politinius judėjimus. 

„Štai „Sputnik“ rėmė Vokietijos nacionalistų partiją AfD, kuri yra palanki Rusijai. Nebūtinai tos partijos turi būti tiesiogiai prorusiškos, tačiau, jeigu Kremlius išsirenka vieną ar kitą asmenį ar partiją, vadinasi, jis nusprendė, kad šie išrinktieji yra palankūs Rusijai ir juos reikia remti. Toks pavyzdys galėtų būti dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris rinkimų metų buvo atvirai remiamas visų Kremliaus dezinformacijos kanalų“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

Komentuodamas šiame straipsnyje minimą Sputniknews.lt aprašytą žurnalistės tyrimą dėl jos senelio – Generolo Vėtros – veiklos karo metu ekspertas paaiškino: „Dezinformacijos kanalai paprastai išsirenka tam tikras istorijas, kurios nepalankios Lietuvai, tačiau jos tikrai nėra išgalvotos. Manipuliuojama labai sumaniai: netgi KGB vadovėliuose parašyta, kad kiekvienoje dezinformacijoje turi būti bent jau grūdas tiesos.“

Paprastai kiekvieno naujienų portalo siekiamybė būti skaitomam ir surinkti kuo daugiau vartotojų ir vadinamųjų paspaudimų. Tačiau, analitiko pastebėjimu, dezinformacijos kanalai veikia kitaip.

„Jo funkcija yra parduoti naratyvą, kitaip tariant, istoriją, kuri paskui platinama per įvairias socialines medijas. Iš jų informaciją pasiima įvairūs Rusijai prijaučiantys kanalai – vadinamoji alternatyvioji žiniasklaida. „Sputnik“ naudojama kaip priemonė paskleisti žinią jai palankiame kanale, kad paskui ją galiausiai pasiimtų respektabilūs informacijos kanalai. Pas mus Lietuvoje ši technika mažiau naudojama, o Vakaruose ji prigijusi plačiai“, – pabrėžė M. Laurinavičius.