Per sprogimą nužudytas „Donecko liaudies respublikos“ vadovas A. Zacharčenka
Rusija kaltina „Kijevo režimą“, Doneckas žada atkeršyti

„Donecko liaudies respublikos“ lyderis Aleksandras Zacharčenka
„Donecko liaudies respublikos“ lyderis Aleksandras Zacharčenka
  © SCANPIX
Alfa.lt | BNS
2018-08-31 18:40

Per sprogimą Donecke žuvo šio separatistinio regiono galva Aleksandras Zacharčenka, remdamasi šaltiniais praneša Rusijos TASS naujienų agentūra, „Interfax“ bei „Novaja Gazeta“. Žinią naujienų agentūrai AFP vėliau patvirtino ir A. Zacharčenkos atstovė Aliona Volynec.

Preliminariais duomenimis, sprogimas įvyko kavinėje „Separ“, kuriame tuo metu buvo A. Zacharčenka. Jis patyrė mirtinų sužalojimų. Nukentėjo ir dar du asmenys, buvę su separatistinės „respublikos“ premjeru. Vienas jų – DLR „finansų ministras“ Aleksandras Timofejevas.

reklama

Kaip rašo „Interfax“, jau sulaikyta grupė, įtariama jo nužudymu – pasak neįvardinto agentūros šaltinio, pasikėsinimą organizavo ukrainiečių diversantai. Jie esą sulaikyti automobilyje.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova jau pareiškė, kad „esama daug priežasčių manyti, jog už jo nužudymo stovi Kijevo režimas, anksčiau ne kartą naudojęs panašius metodus kitaip galvojantiems ir neparankiems asmenims pašalinti“.

Separatistų naujienų agentūra citavo DLR pareigūną Denisą Pušiliną, sakiusį, kad už A. Zacharchenkos nužudymą atsakingas Kijevas. „Tai tolesnė Ukrainos pusės agresija... Doneckas atkeršys už jo žūtį“, – teigė D. Pušilinas.

reklama

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad A. Zacharčenkos nužudymas gali galutinai sužlugdyti Maskvos ir tarptautinės bendruomenės pastangas sureguliuoti konfliktą šioje šalyje.

„Šis ribas peržengiantis aktas paverčia niekais visus žingsnius, per keletą metų atliktus Rusijos ir tarptautinės bendrijos, kad būtų užbaigtas karas pietryčių Ukrainoje“, – žurnalistams sakė V. Volodinas.

„Būtų teisinga, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Parlamentinė Asamblėja pateiktų šio įvykio įvertinimą ir pareikalautų Ukrainos valdžios atsakomybės už šį nusikaltimą“, – pridūrė jis.

„Visi, susiję su šiuo teroro aktu, privalo būti nubausti“, – pabrėžė V. Volodinas.

Valstybės Dūmos pirmininkas sakė, kad „Kijevo vyriausybė, viena vertus, tvirtina, kad būtina įgyvendinti Minsko (taikos) susitarimus ir pasisako už padėties DLR ir LLR („Luhansko liaudies respublikos“) taikų sureguliavimą, tačiau teroristiniais metodais atsikrato teisėtai išrinktų valdžios atstovų Donbase (Rytų Ukrainoje)“. 

reklama

Tačiau Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) šį nužudymą sieja su A. Zacharčenkos varžovais tarp separatistų arba Maskva.

„Zacharchenkos mirtis gali būti smogikų („bojeviki“) vidaus konfliktų rezultatas“, – Ukrainos televizijai 112 sakė SBU pareigūnas Ihoris Huskovas. Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse po 2014-ųjų balandį Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos įsižiebęs konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių. 

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant per sieną su Ukraina karius ir ginkluotę. Rusija šiuos kaltinimus neigia, nepaisant įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir atvirai remia sukilėlius.

Pernai per automobilio sprogdinimą Luhanske žuvo apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) policijos vadovas Olegas Anaščenka. Maskva ir separatistai dėl šių nužudymų kaltina Kijevą, bet šis tvirtina, kad atakos yra susijusios su maištininkų vidaus nesutarimais ir Rusijos troškimu kontroliuoti šias teritorijas.


„Vedomosti“ žiniomis, kavinė „Separ“ priklauso A. Zacharčenkos apsaugos vadui, tačiau jis pats ten lankosi retai. Pastarosiomis savaitėmis jau sklido gandai apie į A. Zacharčenką rengiamą pasikėsinimą. Tai daryta ir anksčiau – 2014 m. sprogdintas separatistinės valdžios vadovo automobilis, tačiau tuomet žuvo tik jo vairuotojas.

Aukščiausią postą nuo Ukrainos atsiskyrusiame Donecke A. Zacharčenka užėmė nuo 2014 m. lapkričio. Dar tais pačiais metais Rusijos remiama regiono valdžia pasiprašė priimama į jos sudėtį, tačiau politiniu lygmeniu tai svarstyta nebuvo iki šiol.

Apie atsiskyrimą nuo Ukrainos separatistinė valdžia paskelbė tų pačių metų gegužę po referendumo, organizuoto tebevykstant susirėmimams su Ukrainos kariuomene ir be tarptautinių stebėtojų. Juose esą daugiau kaip 90 proc. vietos gyventojų pasisakė už nepriklausomybę.

Papildysime.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.