Kaip išugdyti savimi pasitikinčią ir psichologiškai stabilią asmenybę?

Žaidžiantys vaikai
Žaidžiantys vaikai
  © Organizatoriai
Alfa Pramogos | Alfa.lt
2018-08-30 22:58

Stovyklų vaikams „Pažink save“ organizatoriai pastebi, kad kartais stovyklose dalyvauja vaikai, kurie mažai domisi aplinka, jiems sunku bendrauti, atsiverti, naujoms galimybėms jie dažniausiai sako „ne“. Kartais būna, kad po stovyklos šie vaikai pasikeičia, atsiveria ir pradeda sakyti „taip“. Artėjant mokslo metams verta pagalvoti, kaip ugdyti vaiką, kad jis sakytų „taip“ gyvenimo iššūkiams, gebėtų bendrauti su aplinkiniais, būtų smalsus, atjaučiantis ir pasitikintis savimi. Juk būtent šios savybės užtikrina stabilią, harmoningą vidinę vaiko būseną.

Dr. Danielis. J. Siegelas ir dr. Tina Payne Bryson knygoje „Smegenys, tariančios TAIP“ rašo, jog tėvams svarbu žinoti, kaip ugdyti vaiko pozityvų protą. Autorių nuomone, pozityvus protas – tai atitinkamai susiformavusios neuronų jungtys smegenyse, kurios padeda vaikams ir suaugusiems į pasaulį žvelgti atvirai, tvirtai, atjaučiančiai ir būnant savimi.

Kad šios smegenų jungtys tinkamai susiformuotų, nereikia daryti kažkokių sudėtingų dalykų, tereikia vaiko protui suteikti visavertę „mitybą“ kiekvieną dieną. JAV žemės ūkio departamentas yra sudaręs sveiko ir nesveiko maisto piramidę, t. y. kokių maisto produktų dienos racione turi būti daugiausia ir kokių – mažiau. Lygiai taip pat turime įtraukti 7 kasdienės protinės veiklos rūšis, kurios sudarys vaiko sveikos mąstysenos „patiekalą“. Šį „patiekalą“ paruošė garsus organizacijų konsultavimo specialistas Davidas Rochas. Visos jo sudėtinės dalys leis pajusti vaikui vidinę harmoniją, stabilumą ir pasitikėjimą savimi.

1. Miego laikas

Negalima trumpinti miegui skirto laiko, trumpinant kitų veiklų trukmę. Vaikams reikia 8–10 valandų miego per parą. Per šį laiką vaiko smegenys pailsi, atsinaujina ir jis vėl geba priimti naują informaciją, susikaupti bei įveikti kasdienybės iššūkius.

2. Susikaupimo laikas

Tai laikas, skirtas mokslams, tyrinėjimui. Susikaupimo laiką sudaro valandos, praleistos darželyje, mokykloje bei namuose ruošiant pamokas. Jis yra būtinas vaiko dienotvarkėje. Vaikai, kurie yra intravertai, gali būti linkę per ilgai likti susikaupę. Tada nebelieka laiko bendravimui ir žaidimams. Tėvai, kurie nori, kad vaikas mokytųsi vien labai gerais pažymiais, galbūt verčia jį ilgai ruošti pamokas ir taip atima iš jo kitus, ne mažiau svarbius pozityvaus proto „patiekalus“. Reikėtų žinoti, jog labai retas vaikas mokosi vien tik puikiais pažymiais, ir tėvai turi padėti savo atžaloms trasti būdų atsipalaiduoti, žaisti, bendrauti.

3. Bendravimo laikas

Vaikui reikia bendravimo su šeimos nariais ir draugais. Bendraudamas jis mokosi empatijos, atjautos, o tai yra svarbūs dalykai visapusiškam ugdymui. Mokant empatijos, galima paklausti vaiko: „Kaip tu galvoji, kaip jaučiasi šios knygos herojus?“, „Kodėl, tavo manymu, šio filmuko personažas verkia?“ Vėliau, vaikui kalbant apie dienos įvykius, galima užduoti tokių klausimų: „Įdomu, kas nutiko auklėtojai prieš pamokas, kad ji šiandien buvo tokia suirzusi?“ Bendraujant reikėtų leisti vaikui rodyti įvairias emocijas – džiaugsmą, susirūpinimą, susidomėjimą, pyktį, liūdesį ir skatinti teigiamas emocijas.

4. Fizinės veiklos laikas

Fizinė veikla išskiria laimės hormoną, ji padeda atsikratyti dienos įtampos, pamiršti stresines situacijas. Be to, vaikams augant formuojasi jų laikysena, judėjimo aparatas, raumenynas, ir fizinė veikla jiems yra dar svarbesnė negu suaugusiesiems. Dažnai vaikai skundžiasi, kad jiems neįdomios fizinio lavinimo pamokos mokykloje. Tai nereiškia, kad vaikas nenori sportuoti, tiesiog reikia padėti atrasti sporto šaką, kuri jam patiktų. Prie fizinės veiklos galima priskirti ir įvairius aktyvius žaidimus.

5. Apmąstymų laikas

Šis laikas reikalingas, kad vaikas galėtų apmąstyti dienos įvykius, išjausti jam kilusias emocijas bei susidėlioti mintis. Tėvai turėtų žinoti, kad tai būtinas laikas dienotvarkėje, ir pamatę savo vaiką nuobodžiaujant, žiūrint pro langą ar nieko neveikiant neužkrauti jam kažkokių pareigų, bet leisti ramiai pabūti su savo mintimis, sustoti, nurimti.

6. Atsipalaidavimo laikas

Vaikams reikia laiko, kai jie gali atsipalaiduoti. Per šį laiką jie galbūt norės trumpam atitrūkti nuo realybės žiūrėdami filmukus ar būdami prie kompiuterio. Kartais vaikai randa savų būdų atsipalaiduoti, susiradę pieštukų jie piešia, skaito knygas, bendrauja. Per šį laiką tėvai turi leisti vaikui daryti tai, ką jis nori.

7. Žaidimų laikas

Per žaidimus vaikai mokosi labai daug dalykų, kurie lygiai tokie pat svarbūs harmoningam jo vystymuisi, kaip ir naujų žinių įgijimas mokantis mokykloje. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas nėra toks užimtas įvairiais būreliais, popamokine veikla, kad nebelieka laiko žaisti su draugais ar namiškiais. Žaisdami vaikai ugdo kūrybiškumą, atsipalaiduoja ir mokosi spręsti nestandartines situacijas. Jie gali laisvai išreikšti emocijas, krykštauti, džiūgauti ir taip atgauti vidinę pusiausvyrą po dienos įspūdžių.

„Pažink save“ stovyklų vadovė Raimonda Šuopytė sako, kad žaisdami vaikai išmoksta laikytis taisyklių ir bendradarbiauti. Taip jie susiranda draugų. Žaidimai ypač naudingi uždariems vaikams, nes padeda jiems įveikti bendravimo baimes ir labiau atsiskleisti. R. Šuopytės nuomone, būtų labai naudinga, jei mokyklose vaikai galėtų turėti žaidimų laiko per pertraukas. Mokyklose galėtų būti tam skirti žaidimų kambariai ir vienas vadovas, kuris įtrauktų ir padėtų susidraugauti skirtingų amžiaus grupių vaikams.

Vaikai geba išlikti stabilūs, tvirti ir atviri naujiems dalykams, kai visi 7 punktai įtraukiami į jų dienotvarkę. „Pažink save“ stovyklose jau išbandyti tokie užsiėmimai kaip arbatos gėrimo ceremonija, padedanti atsipalaiduoti, riedlenčių ir aikido sportas, įvairūs orientaciniai žaidimai. Taip ugdomas vaikų smalsumas, bendravimo įgūdžiai, jie vis drąsiau sako „taip“ naujiems iššūkiams kaip, pavyzdžiui, pasirodyti viešai stovyklos uždarymo renginyje.

Mes, suaugusieji, labai greitai įvaldome „skubėjimo meną“ ir dažnai pernelyg stengiamės susitelkti į savo darbus. Atsikvėpti, atsipalaiduoti, džiaugtis bendravimu ir užsiimti fizine veikla mums taip pat svarbu, kaip ir mūsų vaikams. Juk vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesio modelius.