Vienas populiariausių Lietuvos politikų V. Matijošaitis kraunasi pelną iš abiejų fronto Ukrainoje pusių?

Visvaldas Matijošaitis „Vičiūnų“ gamykloje Plungėje.
Visvaldas Matijošaitis „Vičiūnų“ gamykloje Plungėje.
  © Alfa.lt

Ar gali būti, kad vienas labiausiai žmonių mylimų šalies politikų Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, ką tik Vyčio („Laisvės kario“) skulptūros pastatymo istorija sutvirtinęs lietuvio patrioto įvaizdį, iš tiesų tėra tik šaltai viską apskaičiuojantis verslininkas, kurio kaip politiko moralinės vertybės – abejotinos?

Įtarimus metančios nuotraukos

Kaunietis V. Matijošaitis – vienas geriausiai žinomų Lietuvos verslininkų. Savo verslą jis pradėjo 1991 m. įkūręs įmonę „Vičiūnai“, kurią pavertė klestinčia pasaulinio lygio įmonių grupe. V. Matijošaitis – ne tik sėkmingas verslininkas. Jis 2011 m. kartu su bendraminčiais įkūrė visuomeninį judėjimą „Vieningas Kaunas“ ir pateko į Kauno miesto tarybą, 2015 m. buvo išrinktas antro pagal dydį Lietuvos miesto meru, o šiuo metu yra ir vienas populiariausių valstybės politikų bei galimų kandidatų į Lietuvos prezidento postą.

Todėl portalas Alfa.lt, gavęs gana sensacingai atrodančių duomenų apie „Vičiūnų grupę“ valdančios įmonės „VG holding“ bendraturtį V. Matijošaitį (BNS šiemet birželį paviešintais Registrų centro duomenimis, jis valdo 50 proc. „VG holding“ akcijų), nutarė itin įdėmiai juos patikrinti.

Alfa.lt turi įrodymų, kad „Vičiūnai“ savo produkcija prekiauja ir gauna pelno abiejose Rusijos–Ukrainos fronto pusėse: ir į karą įveltoje Ukrainoje, ir Rusijos neteisėtai aneksuotame Kryme.

Tai įrodo prekybos tinklo „Pud“ („Пуд“), veikiančio aneksuotame Kryme, vienos parduotuvių prekių lentynų su „Viči“ produkcija nuotrauka, Sevastopolio parduotuvės „Prozapas“  („Прозапас“) internetinės prekybos asortimentas bei Aluštos parduotuvėje „Produkty“ („Продукты“) pirkta „Viči“ silkė ir tai patvirtinantis čekis.


„Vičiūnų“ produkcija prekybos centro „Pud“ lentynose Rusijos aneksuotame Kryme

„Vičiūnų“ produkcija prekybos centro „Pud“ lentynose Rusijos aneksuotame Kryme© Asmeninis albumas


„Vičiūnų“ produkcija internetinėje parduotuvėje Sevastopolyje

„Vičiūnų“ produkcija internetinėje parduotuvėje Sevastopolyje© Alfa.lt


„Vičiūnų“ produktai Rusijos okupuotame Kryme

„Vičiūnų“ produktai Rusijos okupuotame Kryme© Asmeninis albumas

Ką tik jūsų peržiūrėtos nuotraukos perša mintį, kad 2014 m. balandį Ukrainos parlamentui paskelbus, kad Krymas yra laikinai Rusijos okupuota teritorija, V. Matijošaičio verslas nepasitraukė, o „persitvarkė“ ir pradėjo prekiauti Kryme jau „už rublius“.

Buvo uždraudę įvežti

Tačiau „Vičiūnai“ tuo pat metu prekiauja ir Ukrainoje. Signalų, kad tai nėra savaime suprantamas dalykas, „Vičiūnų grupės“ vadovai tikrai gavo. 2014 m. Ukraina uždraudė V. Matijošaičio rusiškai įmonei „Vichiunai-RUS“ („Вичюнай Русь“) įvežti į Ukrainą jos pagamintus produktus. Kartu su fabriką Kaliningrade valdančiai „Vichiunai-RUS“ buvo uždrausta dar šešių Rusijos įmonių žuvies, sūrio ir konditerijos produkcija. Ir nors apie tai pranešęs portalas Gazeta.ru nurodė priežastį – „prekių ženklinimo pažeidimai“, „Ukrainos teisinių reikalavimų neatitikimas“ bei „prekybos vietose fiksuojami masiniai pirkėjų teisių pažeidimai“, toliau tekste kalbama apie rusiškų prekių boikotą Ukrainoje bei politinį septynių rusiškų įmonių produkcijos uždraudimo aspektą.

Rusijos žiniasklaidos objektyvumo tendencijas sekančio eksperto teigimu, portalas Gazeta.ru laikytinas užimančiu atsargiai neutralią poziciją. Tad panašu, kad toliau pateikiama citata galėjo liudyti tikrąją boikoto priežastį. „Šios prekės Ukrainos rinkoje yra seniai. Ir jei anksčiau jokių pažeidimų nebuvo fiksuojama, o dabar rasta, vadinasi, tai gali būti politinis sprendimas“, – Gazeta.ru tąkart sakė Antikrizinių tyrimų centro prezidentas Jaroslavas Žalilo.

Atsitvėrė tylos siena

Visgi, ko gero, „Vičiūnai“ rado būdą, kaip neprarasti didelės, patraukios ir jau „užkariautos“ Ukrainos rinkos. „Vičiūnų grupės“ komunikacijai atstovaujančios agentūros „PR Service“ direktorė Romualda Stonkutė portalui Alfa.lt pranešė, kad į Ukrainą šiuo metu tiekiami „Vičiūnų“ grupės produktai, pagaminti ne Rusijos, bet ES fabrikuose.

Po šio atsakymo komunikacijos su „Vičiūnų“ komunikacijos partneriu „PR Service“ nebeliko – portalas Alfa.lt į nusiųstus klausimus atsakymo laukia nuo rugpjūčio 13 d.

Portalas prašė patikslinti „Vičiūnų“ prekybos Ukrainoje aplinkybes ir uždavė šiuos klausimus:

• Kaip teigiate, šiuo metu į Ukrainą tiekiami „Vičiūnų“ grupės produktai, pagaminti ne Rusijos, bet Europos Sąjungos fabrikuose. Į kokią Ukrainos tarnybą ar vyriausybės įstaigą teko oficialiai kreiptis, kad draudimas būtų atšauktas? Nuo kada į Ukrainą tiekiama ES fabrikuose pagaminta produkcija?

• Konkrečiai kokių šalių fabrikuose (gal galėtumėte pasakyti, kokiuose konkrečiai?) gaminama produkcija, skirta Ukrainai? „Vichiunai-RUS“ veiklos aprašyme interneto svetainėje Viciunaigroup.eu teigiama, kad fabriko Sovietske produkcija visgi tiekiama į Ukrainą, kaip yra iš tikrųjų?

Alfa.lt taip pat siekė gauti „Vičiūnų“ komentarą apie galimai vykdomą prekybą Rusijos aneksuotame Kryme ir jos mastą, todėl uždavė šiuos klausimus:

• Ar „Vichiunai-RUS“ produkcija tiekiama prekybos partneriams ar prekybos centrams, parduotuvėms Rusijos okupuotame Kryme? Kokia buvo „Vičiūnų“ grupės įmonių prekių, parduotų Kryme, apyvarta 2017 m., kiek pelno uždirbta iš prekybos Kryme?

Kas pasakyta viešai?

Nesulaukęs atsakymų į „Vičiūnams“ per „PR Service“ užduotus klausimus portalas Alfa.lt  atsakymų ėmė ieškoti tyrinėdamas viešai prieinamą informaciją.

2014 m. pavasarį vykstant Krymo okupacijos veiksmams, V. Matijošaičio naujienų agentūra ELTA teiravosi apie jo verslo situaciją Ukrainoje ir Kryme. Tąkart dar ne Kauno mero, o Kauno miesto tarybos nario bei „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininko buvo paklausta, ar smarkiai pasunkėjusios sąlygos neprivers iš viso pasitraukti iš Ukrainos rinkos. 

„Aišku, galima į viską numoti ranka, ištuštinti lentynas ir vežtis prekes namo ar į kitą šalį, kur padėtis normali. Tačiau išėjęs iš rinkos, kurioje įsitvirtindamas gal ne vienerius metus dirbai, atgal kažin ar lengvai sugrįši. Todėl, kad ir kokie praradimai bei nuostoliai bebūtų, stengsimės dirbti taip, kaip esame pratę bei įsipareigoję vietinei rinkai ir, žinoma, mūsų produktų pirkėjams. Taip pat jausdami ir atsakomybę už mūsų įmonių Lietuvoje, Estijoje ar Rusijoje darbuotojus, kurie dirba ir savo šeimoms išlaikyti pinigus uždirba", – 2014-ųjų kovą ELTAI sakė V. Matijošaitis.

O apie situaciją Kryme lietuvių verslininkas tąkart kalbėjo taip: „Niekas negali pasakyti, kaip čia toliau Kryme viskas bus. Kol kas už prekes pirkėjai atsiskaito grivinomis, ne rubliais. Nenoriu veltis į politiką ir daryti kažkokių ryžtingų pareiškimų. Bet, savaime aišku, jeigu niekas čia nesikeis į gera, teks priimti sprendimus dėl mūsų verslo pertvarkymo.“ ELTA tuomet, pasiremdama V. Matijošaičio žodžiais, rašė, kad Kryme „Vičiūnai“ turi savo filialą.

Galima daryti prielaidą, kad sprendimui, kaip ir ar „pertvarkyti“ verslą Kryme, turėjo ir tebeturi „Vičiūnų“ apyvarta ir pelnas Rusijoje. Be to, jau tapęs meru V. Matijošaitis ne kartą yra sakęs, kad politiku nesijaučia, taigi, mąsto jam labiau įprastomis verslo sąvokomis. Naujienų agentūra BNS, remdamasi Registrų centrui pateikta „Vičiūnų grupę“ valdančios įmonės „VG holding“ konsoliduota 2017 m. ataskaita, šių metų birželį pranešė, kad daugiausia pajamų „VG holding“ pernai gavo NVS šalyse – iš viso 220,5 mln. eurų, arba 32,8 proc. daugiau nei 2016 m.

Kurią „Vičiūnų“ pajamų dalį sudaro pajamos iš prekybos Kryme, sužinoti nepavyko. Tačiau aišku, kad jų tikrai yra, – tai liudija jūsų ką tik peržiūrėtos nuotraukos iš Rusijos aneksuoto pusiasalio parduotuvių. Be to, Rusijos įmonių elektroniniame kataloge list-org.com skelbiama, kad ribotos atsakomybės įmonė „Vichiunai-RUS“ (kurios steigėjas ir 100 proc. akcijų valdytojas yra „Vičiūnų grupė“) yra (asmeninių?) duomenų tvarkytojas ilgokame Rusijos Federacijos teritorijų sąraše, kuriame – ir „Krymo respublika“. List-org.com aiškinama, kad šiuos duomenis „Vichiunai-RUS“ naudoja vykdydama darbo sutartis, atrinkdama darbuotojus, išduodama leidimus „operatoriaus objektuose“, perduodama personalinius duomenis kredito ir draudimo įstaigoms, valdžios organams, Pensijų ir Socialinio draudimo fondams, Užimtumo centrui, Darbo inspekcijai ir kt.

Tarptautinis skandalas?

Taigi Kauno meras V. Matijošaitis uždirba pelną ir mokėdamas pelno bei kitus mokesčius remia ir Ukrainos, ir jos teritoriją aneksavusios Rusijos, konkrečiai Krymo, biudžetus. Kaip sakė politologas Tomas Janeliūnas, kurio visą komentarą netrukus pacituosime, V. Matijošaitis „viena ranka renkasi politinius taškus demonstruodamas save kaip patriotą ir bendradarbiaudamas su ukrainiečiais kuriant Vyčio paminklą, o kita ranka prekiauja su Krymu, lyg tai būtų pripažinta Rusijos dalis.“

Tačiau pirma žodį suteikime užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, oficialiai tvirtam ukrainiečių draugui ir gynėjui visos Europos akyse. Portalas Alfa.lt paprašė L. Linkevičiaus komentaro ir atsakymų į šiuos klausimus:

• Ar užsienio reikalų ministrui žinoma, kad Rusijos aneksuotame Kryme vykdoma prekyba „Vičiūnų“ produktais, pagamintais „Vičiūnų“ gamykloje Kaliningrade? Kaip ministras vertina šį faktą?

• Ar tai, kad „Vičiūnai“ savo produkcija prekiauja ir Ukrainoje (į ją „Vičiūnai“ teigia tiekiantys produkciją iš savo ES fabrikų), ir Kryme, nėra vadintina pelnymusi iš karo? Ar taip elgtis Lietuvos verslui etiška?

• Ar tai priimtina Lietuvos valdžios institucijoms, oficialiai palaikančioms karą patiriančią Ukrainą?

• Kaip vertintumėte tokį „Vičiūnų“ savininko – Kauno mero – elgesį?

Ministro patarėja Rasa Jakilaitienė atsiuntė štai tokį atsakymą, kuriame tiesioginės L. Linkevičiaus citatos nerasite nė su žiburiu:

„Kaip atsaką į neteisėtą Krymo aneksiją ES konkrečiose srityse yra įvedusi sankcijas, kurių įpareigotos laikytis ir Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, yra draudžiama importuoti prekes, pagamintas Kryme, jeigu Ukraina joms nėra suteikusi kilmės sertifikatų. Taip pat draudžiama eksportuoti į Krymą tam tikras prekes ir technologijas trijuose sektoriuose: transporto, telekomunikacijų ir energetikos.

Maisto prekių eksportas į Krymą nėra draudžiamas. „Vičiūnų“ produkcijos pardavimai ar eksportas nėra ribojami sankcijomis.

Tačiau URM nerekomenduoja Lietuvos įmonėms plėtoti verslo Kryme, įvertinant neteisėtos Krymo aneksijos faktą ir jo kuriamas rizikas.

URM informuoja įmones apie sankcijas, perspėja apie verslo rizikas, padeda spręsti problemas tarptautiniais, europiniais ir dvišaliais formatais.“

Sulaukę, švelniai pasakius, drungnos valstybės pareigūno reakcijos, pakomentuoti situaciją paprašėme politologo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. dr. Tomo Janeliūno. Jis atsiuntė tokį komentarą:

„Jei pasitvirtintų įtarimai, kad „Vičiūnų grupė“ tikslingai vykdo ir plėtoja prekybą Kryme, tai būtų didelis ir skaudus smūgis ne tik šiai verslo grupei, V. Matijošaičio politinei reputacijai, bet ir visos Lietuvos prestižui. Net jei būtų galima manyti, kad „Vičiūnų“ produkcija atsirado Kryme per kitus tarpininkus, Rusijos prekybines įmones, „Vičiūnų“ grupės interesas būtų kuo greičiau tai išsiaiškinti, atsiriboti nuo to ir užtikrinti, kad jos produkcijos Kryme nebūtų. Priešingu atveju įmonės reputacijai gali būti padaryta milžiniška žala.

Verslas negali būti neutralus ar „nepolitizuotas“, kai kalbame apie verslą neteisėtai užgrobtoje teritorijoje. Net jei formaliai tai nepažeidžia tarptautinių sankcijų režimo, pats faktas, kad bandoma vykdyti verslą Rusijos užgrobtoje teritorijoje, prilygsta šio užgrobimo pripažinimui. Tai ypač disonuoja su oficialia Lietuvos pozicija ir parama Ukrainos vientisumui, didžiosios dalies visuomenės pozicijai remti Ukrainą konflikte su Rusija.

V. Matijošaitis yra politikas ir turi suvokti tokio veiksmo pasekmes. Tai mažų mažiausiai yra didelis veidmainiškumas: viena ranka rinktis politinius taškus demonstruojant save kaip patriotą bendradarbiauti su ukrainiečiais kuriant Vyčio paminklą, o kita ranka – prekiauti su Krymu, lyg tai būtų pripažinta Rusijos dalis.

Tačiau tai nėra vien V. Matijošaičio ar „Vičiūnų grupės“ moralinė dilema. Neabejoju, kad, tokiai informacijai pasklidus Ukrainoje, ne vienerius metus kurtas Lietuvos įvaizdis taip pat nukentėtų. Iki šiol ukrainiečiai Lietuvą laikė kaip vieną svarbiausių jų rėmėjų. Žinia, kad lietuviškos įmonės mielai vykdo verslą Kryme, būtų smūgis visai Lietuvos užsienio politikai Ukrainoje.“

Tikriausiai jums įdomu, ką apie tai mano pats V. Matijošaitis? Deja, turime jus nuvilti. Jo patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Grigalevičius antradienį patvirtino, kad prašymą pakomentuoti situaciją gavo, tačiau mero komentaro negavome ligi šiol. Visuomenės informavimo įstatymo norma teigia, kad į žurnalistų paklausimus, kai nereikia kaupti papildomų duomenų, privaloma atsakyti per 1 darbo dieną (2006 m. liepos 11 d. Nr. X-752 6 str. 4 dalis). Mes vis dar viliamės, kad Kauno meras prabils, ir pažadame temą tęsti.