Savivaldybių nepotizmo indeksas: Utenoje nėra vietos saviems

Politikas
Politikas
  © Edvard Blaževič

Utenos rajono savivaldybė – viena efektyviausiai valdomų šalyje, bet ir jai tobulėti dar yra kur.

Savivaldybėmis Lietuvoje pasitiki tik mažiau nei trečdalis gyventojų. Nepaisant to, kad, palyginti su kitomis svarbiausiomis šalies institucijomis, tai – gana aukštas pasiekimas, erdvės tobulėti dar tikrai yra. Kaip ir užutėkių politizacijos bei nepotizmo atžvilgiu. Naudojimasis galimybe įdarbinti savus savivaldoje – vieša paslaptis.

Specialistams sutinkant, kad tokios praktikos tik dar labiau didina gyventojų nusivylimą valstybės tarnautojais, Utenos rajono savivaldybė suskumba pasigirti: čia nėra delsiamų nagrinėti gyventojų prašymų, didžiosios savivaldybės valdomos įmonės tiesiogiai nėra susijusios su politikais.

Į prašymus reaguojama

Administracijos darbo efektyvumą, pagarbą gyventojams ir paslaugų kokybės lygį, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, rodo savivaldybės pastangos laiku išnagrinėti prašymus įvairiais klausimais. Utenos rajono savivaldybėje pernai nebuvo nė vieno kreipimosi, į kurį nebūtų atsakyta.

Net ir įvertinus galbūt nedidelį jų srautą ar užklausų pobūdį, skaičiai iškalbingi: kaimyninė Visagino rajono savivaldybė tais pačiais metais buvo neišnagrinėjusi 5,6 proc. visų gyventojų prašymų. Esą kuo didesnis neatsakytų gyventojų skundų skaičius, tuo daugiau erdvės nepasitikėti savivaldybės administracija.

Tai, kaip ji atsako į gyventojų poreikius ir rūpesčius, neabejotinai yra susiję ne tik su darbuotojų kompetencija ar požiūriu, bet ir žmogiškaisiais resursais. Kaip keičiasi užimtų pareigybių ir darbuotojų skaičius savivaldybių administracijose tyrę LLRI ekspertai suskaičiavo, kad 2017 m. Utenos savivaldybėje vienas darbuotojas vidutiniškai aptarnavo 149 gyventojus. Lietuvos vidurkis – 142.

„Kiekvienos savivaldybės administracija turi atlikti įstatymais numatytas funkcijas, todėl pareigybių skaičius ne visuomet atliepia besikeičiantį gyventojų skaičių, – sakė LLRI ekonomistas Martynas Tininis. – Mes nevertiname skaičių, paliekame išvadas padaryti patiems.“ Utena patenka tarp 39 savivaldybių, kuriose santykinis administracijos darbuotojų skaičius paaugo, nes padaugėjo pareigybių. Ekspertų teigimu, savivaldybių administracijos pačios turėtų įsivertinti savo darbą efektyvumo ir atskaitingumo kriterijais.

Kas verslo – verslui

Ekonomistai giria Utenos rajono savivaldybę – turto valdymo efektyvumui skiriami tik geriausi įvertinimai. „Palyginti su kitomis savivaldybėmis, Utenos rajono savivaldybei priklausė mažiau nuosavų pastatų ir patalpų, mažiau nenaudojamo turto, – teigė LLRI analitikas M. Tininis. – Daugiau įtraukta į parduodamų objektų sąrašą ir daugiau parduota.“ Be to, savivaldybė įsteigusi palyginti nedaug įmonių ir įstaigų. Valstybės kontrolės duomenimis, veikia šešios įmonės, keturios jų – visiškai valdomos savivaldybės.

Ekonomistai pastebi, kad turto valdymo srityje uteniškiai 2017 m. Lietuvos savivaldybių indekse užėmė trečią vietą. Utenos savivaldybė valdymo efektyvumu lenkia 42 mažąsias savivaldybes iš 54.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, įgyvendinama viešųjų pirkimų konkursų metu bei sudarant sutartis dėl savivaldybės teikiamų paslaugų gyventojams – vieni svarbiausių aspektų, aptariant savivaldybės darbo efektyvumą.

Utenos rajono savivaldybė neturi jai priklausančių pirčių, laidojimo namų, viešbučių, kenkėjų naikinimo įmonių, vaistinių, veterinarijos gydyklų, knygynų, maitinimo organizavimo įmonių. Tai, kad šiose srityse savivaldybė nekonkuruoja su privačiu verslu, yra teigiamai vertintinas rodiklis.

„Jei kalbame apie savivaldybės turimas bendroves, viešąsias, biudžetines įstaigas, kurių steigėja arba dalininkė yra savivaldybė, Utenos rajonas yra stiprus vidutiniokas Lietuvos mastu, – sakė M. Tininis. – Palyginti su kaimynais, Utena atrodo geriausiai: turi mažiausią savivaldybės įmonių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų.“ 1000 gyventojų Utenos rajono savivaldybėje tenka 0,53 įmonės, kai, tarkime, Visagino – 1,31.

Pagal savivaldybės skelbtų viešųjų pirkimų dalį nuo visų tais metais atliktų viešųjų pirkimų Utena neišsiskiria regiono kontekste. Joje, kaip ir daugelyje kaimyninių savivaldybių, skelbta beveik 100 proc. viešųjų pirkimų. Palyginimui – Zarasų rajono savivaldybėje – tik 65,84 proc.

„Savivaldybių biudžetų lėšos turėtų būtų leidžiamos skaidriai, t. y. viešuosiuose pirkimuose, kuriuose galėtų dalyvauti visi norintieji, – įsitikinęs M. Tininis. – Tokiu būdu užtikrinama konkurencija, kurios rezultatas – mažesnė kaina, taupomi mokesčių mokėtojų pinigai.“

Savivaldybės polinkį taupyti resursus, o turimus ‒ efektyviai panaudoti, rodo jos elgesys su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir patalpomis. Utenoje šiuo metu tokio, iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomo turto yra 4115,25 kv. m – mažiausiai tarp visų kaimyninių savivaldybių. 


Grafikas

Grafikas© IQ

Giminių kraštas?

„Mažas pasaulis“, – sakome visai netikėtoje vietoje sutikę seną pažįstamą ar tolimą giminaitį. Savivaldybės administracijoje ar įmonėse tai gana dažnas atvejis. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai suskaičiavo, kad visų Lietuvos savivaldybių nepotizmo rizikos intensyvumas siekia 18 proc., t. y. beveik kas penktas savivaldybių administracijose dirbantis asmuo yra susijęs giminystės ir svainystės ryšiais.

Žvelgiant į plikus skaičius, Utenoje situacija geresnė. Analizė rodo, kad 14 proc. Utenos rajono savivaldybės administracijoje dirbančių asmenų buvo susiję giminystės, svainystės ryšiais. Kaimyninėse savivaldybėse situacija gerokai prastesnė: Zarasų rajono savivaldybėje nustatytas nepotizmo rizikos intensyvumas – 27 proc., Ignalinos rajono savivaldybėje – 25 proc., Molėtų rajono savivaldybėje – 25 proc., Anykščių rajono savivaldybėje – 18 proc. Žemiausias rodiklis Visagino savivaldybėje – vos 9 proc. (žr. grafiką).

STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos viršininkės Ramunės Gervickienės teigimu, giminystės ryšiai institucijose savaime nėra problema: „Tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas egzistuoja, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti bandoma naudotis einamomis pareigomis, proteguoti ir siekti naudos savo šeimos nariams bei giminaičiams.“ Ji akcentavo, kad ši tikimybė priklauso ir nuo kitų aplinkybių, pavyzdžiui, asmens užimamų pareigų, pavaldumo santykių.

Kita vertus, aukštas nepotizmo rizikos intensyvumo lygis savaime nereiškia, kad savivaldybė yra politizuota. „Nepotizmas – tai giminystės ryšiais susijusių asmenų protegavimas, priimant į darbą, paaukštinant pareigose ir pan., o politizacija reiškia politinių partijų narių įdarbinimą savivaldybės, valstybės įstaigose“, – sakė STT atstovė. Su tuo Utenos rajono savivaldybė, kaip pateikiama „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktoje analizėje apie valstybės ir savivaldybių valdomas įmones, atrodo, bėdų neturi.

Utenoje yra trys į didžiausių valstybės ir savivaldybių įmonių šimtuką patenkančios bendrovės („Utenos vandenys“, „Utenos regiono keliai“ ir Utenos miškų urėdija) ir nė viena iš jų neturi vadovo, kuris pastaruoju metu būtų dalyvavęs rinkimuose. „Tačiau net tuo atveju, jei žmogus nedalyvavo rinkiminėje kampanijoje, nusibalotiravo savo profesinio gyvenimo metu, dar nereiškia, kad jis nebendrauja su vietos politikais“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Nepaisant to, kad ryšio su politikais palaikymas savaime nieko blogo nereiškia, pašnekovo teigimu, vis dar susiduriama su situacijomis, kai viena ar kita savivaldybės įmonė veikia kaip kurios nors politinės partijos įdarbinimo cechas, egzistuoja politinių partijų ir jų statytinių interesai.

Tai rodo, kad tiek Utenos, tiek kitos šalies savivaldybės turi siekti daugiau atskaitingumo mokesčių mokėtojams. Pliki skaičiai – įrodymas, kad problemos yra fiksuojamos ir pripažįstamos. Visgi realių rezultatų link vedančios diskusijos neretai neproduktyvios.