Kova su klimato kaita: ES siekia žengti priešakyje

Klimato kaita
Klimato kaita
  © SCANPIX
EP | Alfa.lt
2018-08-21 09:00

Kova su klimato kaita yra vienas pagrindinių Europos Parlamento prioritetų. Iki šios dienos jau yra nemažai nuveikta šioje srityje, tačiau laukia ir daug darbų.

Taip pat darosi akivaizdu, kad klimato kaita palieka vis mažiau laiko. Pietų ir Vidurio Europoje vis dažniau pasireiškia karščio bangos, kyla miškų gaisrai ir sausros. Šiaurės Europoje pastebimai gausėja kritulių, todėl gali kilti reguliarūs žiemos potvyniai.

Klimato kaita gali neigiamai paveikti turizmo ir energetikos sektorius, prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo, sumažinti žemės ūkio derlių, pareikalauti didesnio vandens suvartojimo. Yra žinoma, kad neįprastos karščio bangos gali padidinti ir žmonių mirtingumą.

Faktai ir skaičiai

ES pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį nusileidžia tik Kinijai ir JAV. Po jų seka Indija, Brazilija ir Rusija.

Tarp didžiausių teršėjų ES viduje – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Lenkija.

Energijos gamybos ir naudojimo srityje išmetama 78 proc. ŠESD kiekio, o trečdalis šio kiekio išskiriama transporto sektoriuje. Toliau rikiuojasi žemės ūkis (10,1 proc.), pramonė (8,7 proc.) ir atliekų tvarkymas (3,7 proc.).

2009 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 20 proc., palyginti su 1990 m., sumažinti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį.

Kol kas šio tikslo sėkmingai siekiama – 2015 m. CO2 išlakų išmetimo kiekis sumažėjo 22 proc.

Šiltnamio dujų kiekio mažinimas

2015 m. pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti CO2 išlakas bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

Siekdama šio tikslo bendrija reformavo prekybos taršos leidimais sistemą ir įpareigojo ES šalis mažinti dujų išmetimą sektoriuose, kurie nepriklauso šiai sistemai, tokiuose kaip žemės ūkis, transportas ir pastatai.

ES taip pat siekia, kad dėl miškų kirtimo atsiradusios CO2 išlakos būtų kompensuojamos pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų ES šalyse augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą.

Miškai labai svarbūs kovojant su klimato kaita – jie absorbuoja apie 11 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio kasmet.

Švarios energijos link

Energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis ES per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo – nuo 8,5 proc. 2004 m. iki 17 proc. 2016 m., o bendrija sėkmingai siekia užsibrėžto tikslo, kad iki 2020 m. bent 20 proc. naudojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, hidroenergija ir biomasė.

2014 m. ES valstybės sutarė dėl naujo tikslo – iki 2030 m. bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių.

2016 m. Europos Komisija pateikė švarios energijos dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama sušvelninti klimato kaitą, sumažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo bei padėti namų ūkiams patiems pasigaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją naudoti.

Vykstant ES institucijų deryboms dėl Komisijos pasiūlymo, šių metų birželį sutarta dėl ambicingesnio tikslo – iš atsinaujinančių išteklių gauti bent 32 proc. energijos. Taip pat sutarta sustiprinti žmonių teisę patiems pasigaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją naudoti.

Visas Parlamentas naująsias taisykles turėtų formaliai patvirtinti šių metų rudenį; atitinkamą sprendimą turės priimti ir Taryba.

Kova su klimato kaita: ES siekia žengti priešakyje

Klimato kaita
+1