Netvarka Pravieniškėse: kaliniai galėjo netgi pelnytis iš automobilių pirkėjų

Pravieniškių pataisos namų Atviroji kolonija
Pravieniškių pataisos namų Atviroji kolonija
© Archyvas

Ilgus metus Pravieniškių pataisos namuose brendusi beprecedentė situacija, kai kaliniai įvedė savo tvarką, o pataisos namų administracija jiems nuolaidžiavo, galiausiai sprogo lyg pūlinga votis. Dabar aiškėja, kad nuteistuosius prižiūrėti turėjusi administracija ne tik leido jiems sukurti savo hierarchiją, bet ir neužkirto kelio daryti kitus nusikaltimus.

Nors jau ne vienerius metus kalbama apie būtinybę blokuoti ryšį pataisos namuose, kalbos darbais taip ir nevirsta. Į pataisos namus patenka mobiliųjų telefonų, o tuomet jau nuteistųjų aukomis tampa naivūs piliečiai, patikėję, kad jiems skambina FNTT pareigūnai, policininkai, ir atidavę visas savo santaupas.

reklama

Telefoninis sukčiavimas nesvetimas visuose pataisos namuose, tačiau Pravieniškėse, kurių tikroji situacija ėmė aiškėti tik pastarosiomis dienomis, valdžios trūkumas atvėrė nuteistiesiems naujas galimybes. Nesant administracijos, kuri pajėgtų sutramdyti kalinius, pastarieji ėmėsi kitokių sukčiavimo būdų ir nusitaikė į naują „klientų“ segmentą – automobilių pirkėjus.

Pravieniškės – vieni iš pataisos namų, kuriuose buvo ištobulinta fiktyvi prekyba automobiliais. Naują sukčiavimo būdą sumanę kaliniai į įvairius interneto portalus dėdavo skelbimus, kuriuose siūlydavo parduoti transporto priemones. Susidomėję pirkėjai būdavo įkalbami pervesti užstatą arba kitaip patikėti savo pinigus. Pervedus tam tikras sumas, „pardavėjai“ išnykdavo tarsi dūmas.

Būdamas už grotų laisvai bendravo su pirkėju

reklama

Nepaisant Pravieniškių administracijos nesugebėjimo suvaldyti nuteistųjų, pareigūnai iš kitos tvoros pusės kai kuriuos „prekeivius“ sugebėjo išaiškinti ir nuteisti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šešis kartus už vagystes, plėšimus ir sukčiavimą teistam Pravieniškių įnamiui Edgarui Bolotinui pastarosiomis dienomis paskelbė jau septintąjį nuosprendį. Panašu, kad pataisos namuose, kurių funkcija – perauklėti nuteistąjį, vyrui pasitaisyti nepavyko.

Bylos metu nustatyta, kad E. Bolotinas – vienas iš kelių kalinių, vykdžiusių fiktyvią automobilių prekybą už grotų. Nors, kaip minėta, naudotis telefonu nelaisvėje uždrausta, kalinys ne tik sugebėjo įkelti į internetą skelbimą, kad parduoda „VW Transporter T5“ už 2,5 tūkst. eurų, bet ir telefonu susišnekėti bei susitarti su potencialiu pirkėju, nors turėjo būti prižiūrimas pareigūnų. Susidomėjęs pirkėjas, net nematęs automobilio, tą pačią dieną pervedė 200 eurų avansą. Pinigai, E. Bolotino nurodymu, buvo išgryninti laisvėje buvusių bendrininkų, o pats pirkėjas liko ir be pinigų, ir be automobilio.

E. Bolotinas, nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltės nepripažino ir tikino, kad yra apkalbamas, taip jam keršijant. Vyras taip pat pridūrė, jog per kelerius metus, kuriuos praleido Pravieniškėse, pas jį niekada nebuvo rastas mobilusis telefonas.

Pervedimų būta ne vieno

reklama

Nors Pravieniškių gyventojas kaltės nepripažino, jį demaskavo bendrininkas, įtrauktas į pinigų išgryninimo schemas, – šiam reikalui buvo pasirinktas Dvarčionyse gyvenęs iš matymo pažįstamas vaikinas, su kuriuo už grotų atsidūręs E. Bolotinas susisiekė telefonu.

Anot liudytojo, E. Bolotinas jam nesakė, kad yra už grotų, – teigė, jog yra užsienyje, jam reikia pagalbos, kadangi jo paties sąskaitos areštuotos. Liudytojas teigė sutikęs padėti pažįstamam, leisdamas pasinaudoti jo sąskaita. Anot parodymus davusio vyro, E. Bolotinas pasakydavo, kada jam bus pervedami pinigai, o liudytojas juos vėliau išgrynindavo ir perduodavo E. Bolotino draugei.

Nors kaltinimai buvo pareikšti dėl vieno epizodo, pasak liudytojo, pinigai į jo sąskaitą E. Bolotinui buvo pervedami ne vieną kartą, o sumos būdavusios labai įvairios.

Į neveikiančią sistemą – milijonai

Akivaizdu, kad toks nusikaltimas būtų neįvykęs, jei Pravieniškėse būtų blokuojamas mobilusis ryšys. Tačiau to padaryti niekaip nepavyksta. Ir ne tik Pravieniškėse, bet ir kituose pataisos namuose, nors šiam reikalui išleistos įspūdingos pinigų sumos.

reklama

Birželį Kalėjimų departamentas, atlikęs 2015–2017 m. veiklos auditą, skelbė, kad buvo numatyta iki 2016-ųjų įdiegti ryšio blokavimą už 3 mln. 850 tūkst. litų (1 mln. 115 tūkst. eurų) šešiose įkalinimo įstaigose. Planuota, kad įgyvendinus šį planą neleistino prisijungimo prie mobiliojo ryšio operatorių sumažės 99 proc. Tačiau realybė pasirodė visai kitokia – už kai kurias paslaugas buvo permokėta net po kelis kartus, o sėkmingo ryšio blokavimo taip ir nesulaukta.

reklama