Apkaltos komisija mato pagrindą dėl Klaipėdos tarybos nario V. Titovo kreiptis į teismą

V. Titovas
V. Titovas
© LNK
BNS
2018-08-10 12:51

Klaipėdos savivaldybės komisija mato pagrindą kreiptis į teismą dėl Lietuvos rusų sąjungos atstovo, Klaipėdos savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo apkaltos.

„Sutarėme, kad pirminė išvada, kad yra pakankamai duomenų savivaldybės tarybai kreiptis į teismą nustatant, ar tarybos narys sulaužė priesaiką“, – BNS penktadienį sakė komisijos pirmininkas, Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Jis pabrėžė, kad komisija nevertina, ar tarybos narys sulaužė priesaiką, ar ne. Be to, galutiniam komisijos sprendimui įtakos turės V. Titovo atsakymai, kuriuos politikas, penktadienį atvykęs į komisijos posėdį, nurodė pateiksiąs raštu, motyvuodamas vykstančiu ikiteisminiu tyrimu.

„Jis sakė, kad neatsakinės į klausimus, (...) ir paprašė užduoti klausimus raštu. Vienas iš sprendimų, kurį mes priėmėme, prašyti jį per dešimtį dienų parašyti atsiliepimą, kur jis išdėstytų (atsakymą – BNS) į tą tarybos narių teikimą dėl apkaltos proceso pradžios“, – sakė A. Šulcas.

Kitas komisijos posėdis numatytas rugpjūčio 24 d.

reklama

Komisijai pateikus išvadą, taryba turėtų spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti nuomonę dėl tarybos nario priesaikos sulaužymo.

Jeigu šis teismas pateiks išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą V. Titovas netektų įgaliojimų.

Pats V. Titovas BNS penktadienį sakė parengsiąs atsiliepimą komisijai ir raštu atsakysiąs į jos klausimus.

„Kol už mano nugaros stovi prokuroras ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, labai sudėtinga laisvai kalbėti, reikšti savo nuomonę. (...) Paprašiau kolegų užduoti visus reikalingus klausimus raštu ir aš mielai atsakysiu“, – kalbėjo politikas.

Jis pabrėžė besijaučiantis persekiojamas už savo kaip tarybos nario pareikštą nuomonę.

reklama

Uostamiesčio politikai nusprendė inicijuoti V. Titovui įgaliojimų netekimo procedūrą, kai šis melagingai apkaltino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą nekaltų civilių žudymu.

Prokuratūra dėl V. Titovo pasisakymų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. V. Titovas BNS sakė kreipęsis į Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, prašydamas ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Politikas sako, jog kalbėdamas apie A. Ramanauską-Vanagą rėmėsi sovietų teismo duomenimis. Kreipimesi į teisėsaugą jis taip pat sako paprašęs atlikti papildomą sovietų teismo nuosprendyje minimų duomenų tyrimą.

BNS jis sakė nematęs ir viešojoje erdvėje neradęs duomenų, kurie paneigtų šią informaciją.

Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą negalima remtis vien jų budelių KGB bylomis, kuriose partizanai vadinami banditais ir kur apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.

reklama

Partizanai mirties bausmes trėmimų vykdytojams, sovietiniams pareigūnams ir šnipams paprastai vykdydavo po karo lauko teismo nuosprendžių.

A. Ramanauskas-Vanagas savo prisiminimuose rašė, kad partizanų vadovybė reikalaudavo kuo stropiau nagrinėti bylas, kuriose dėl šnipinėjimo kaltinti civiliai, o jei paaiškėdavo, kad nusikalto partizanai, pati partizanų vadovybė juos griežtai bausdavo.

reklama

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.