Aukštaičiai sunerimo: kas išgelbės KTU padalinį Panevėžyje?

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas
  © V. Bulaitis

Kauno technologijos universiteto (KTU) padaliniui Panevėžyje antrus metus iš eilės nesurenkant reikiamo pirmakursių bakalaurantų skaičiaus, miesto pramonės įmonės jau vežasi stažuotojus iš užsienio. Kodėl Aukštaitijos sostinėje bakalauro laipsnio siekti darosi nepatrauklu?

Pritrūko dviejų studentų

Vien Panevėžio mieste šįmet brandos atestatai įteikti 990 abiturientų. Visoje apskrityje su mokyklos suolu atsisveikino beveik 2000 gimnazistų. Tačiau nė vienas jų aukštojo universitetinio išsilavinimo nesieks arti namų – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete.

Panevėžiui didmiesčio įvaizdį vis dar padėjęs pateisinti universiteto padalinys praranda aukštojo mokslo kalvės vardą. Antrus metus iš eilės fakultetas liko be pirmakursių bakalaurantų.

Vos prieš pusantrų metų Panevėžio savivaldybė, verslas ir akademinė bendruomenė sutelkę jėgas aukštųjų mokyklų pertvarkos rengėjams įrodinėjo universitetinių studijų Aukštaitijos sostinėje būtinybę.

Universitetų žemėlapį perbraižiusiems švietimo strategams nenužudžius fakulteto, tai vyksta natūraliuoju būdu – būsimieji studentai Panevėžį patys aplenkia.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusių metų vasarį savivaldybei atsiuntė raštą, kuriuo reikalaujama iš panevėžiečių pateikti ne tik viziją, bet ir aiškius skaičiavimus, pagrindžiančius, kad čia aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų tinklui per artimiausius dešimt metų pakaks studentų ir moksleivių. Savivaldybė privalėjo įrodyti, kad aukštoji universitetinė mokykla Panevėžyje reikalinga ne vien tam, kad išlaikytų miestui didmiesčio įvaizdį.

Tąkart, gelbstint studentų miestui suteikiamą aurą, buvo verčiamasi per galvas įrodinėjant, kad KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas yra vienintelė galimybė šio regiono jaunuoliams baigti universitetines studijas neišvykus toli nuo namų.

Prieš pusantrų metų savivaldybė ir universitetas dar galėjo tai daryti pateikdami 2016-ųjų skaičius. Tais metais KTU Technologijų ir verslo fakultete bakalauro studijas pasirinko 20 jaunuolių, magistrantūros – 67. Tačiau tai ir buvo paskutinieji metai, kai fakultetas rugsėjo 1-ąją sveikino pirmakursius būsimuosius bakalaurus.

KTU teigia, jog šiemet Panevėžyje pritrūko tik dviejų studentų tam, kad būtų suformuotos rentabilios bakalaurantų grupės.

Orientuojasi į magistrantus

Šiuo metu KTU Panevėžio fakultete vykdoma po tris abiejų pakopų studijų programas. Jam nesurenkant pirmakursių bakalaurantų, universitetas motyvuoja, jog labiau orientuojasi į antrosios pakopos studijas. Pasak KTU laikinosios studijų prorektorės Kristinos Ukvalbergienės, į jas priėmimas Panevėžyje šiemet labai sėkmingas. Kiek ateinančiais mokslo metais fakultetas turės siekiančiųjų magistro laipsnio, galutinius skaičius universitetas žinos rugpjūčio pabaigoje. Šiuo metu tebevyksta priėmimas.

KTU administracija motyvuoja, jog antrus metus bakalaurantų nesurenkančio padalinio Panevėžyje situacija ne išskirtinė: norinčiųjų studijuoti regionuose nuolat mažėja, ir tai yra ne vienerius metus pastebima tendencija.

„Tyrimai rodo, kad Lietuvos jaunimas labiausiai nori studijuoti Kaune arba Vilniuje“, – KTU poziciją komentavo įstaigos viešųjų ryšių projektų vadovas Mantas Lapinskas.

Tai iliustruoja skaičiai. Panevėžį aplenkę jaunuoliai prašymus studijuoti vežė į Kauną. Pirmajame priėmimo etape iš Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio rajonų bei Panevėžio studijuoti pirmosios pakopos studijose KTU Kaune pateikti 235 prašymai, 77 jaunuoliai pakviesti studijuoti, o sutartys pasirašytos su 72.

Laukia politinės valios

Pasak M. Lapinsko, situaciją galėtų keisti aiški regiono stiprinimo strategija ir politinė valia jai įgyvendinti.

„Tiek miestų vadovai, tiek Vyriausybė turi sukurti stiprias regioninės politikos priemones, kurios padėtų pritraukti verslą, užsienio investicijų, stiprintų mokslo ir studijų kokybę. Tik tokiu keliu eidami sukursime sąlygas išlaikyti jaunimą regione – jie turi matyti perspektyvų likti Panevėžyje, Šiauliuose ir kituose mažesniuose miestuose“, – komentavo M. Lapinskas.

Panevėžį gąsdinančios bakalaurantų netekties pats universitetas, regis, nedramatizuoja. Pasak M. Lapinsko, KTU prioritetas Panevėžyje yra magistrantūros programos.

„Siekiame, kad jos būtų orientuotos į profesionalus – dirbančius žmones, nes matome, kad Panevėžyje toks poreikis yra didžiausias. Aktyviai bendradarbiaujame su pramonės įmonėmis ir verslu, kad magistrantūros studijos kuo geriau atlieptų jų poreikius, kad dirbančiųjų kvalifikacija kiltų“, – aiškino universiteto atstovas.

Anot jo, kartu su Panevėžio miesto savivaldybe, Panevėžio LEZ kuriama strategija, kuri pasiūlytų veiksmų planą miestui tapti robotikos centru.

„Tam yra visos prielaidos ir reikia koncentruoti turimus resursus šiam tikslui pasiekti. Jeigu pavyks sutarti dėl tokios strategijos, savo studijų programų portfelį taip pat suksime šia kryptimi“, – teigė M. Lapinskas.

Tvarka nukreipta prieš regionus

KTU Panevėžio fakulteto problemos dėl bakalaurantų – liūdna naujiena miesto verslui.

Net jo atstovų kartu su fakultetu ir savivaldybe pernai vykdyta iniciatyva – lankytos ir kalbintos įmonės siųsti savo darbuotojus studijuoti, kad tik būtų surinktos grupės, – nebuvo tokia efektyvi, kaip tikėtasi.

„Panevėžio fakultetas ir prieš trejetą, ketvertą metų grupes surinkdavo per antrąjį priėmimo etapą. Ta tvarka ir studentus, ir fakultetą tenkino. Sąmoningai ar ne sukurta nauja tvarka, kai mokymo įstaigos nebemato per pirmąjį priėmimo etapą nepatekusių studentų duomenų, labai nepalanki regionams“, – mano Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas, įmonės „Metalistas“ generalinis direktorius.


Jau kurį laiką jaunų specialistų badą jaučiantis Panevėžio verslas ieško išeičių. M. Gudo teigimu, pramonės įmonės jau vežasi stažuotojus iš Vokietijos, Olandijos ir kitų šalių. „Sekundės“ nuotr.

Jis taip pat yra KTU Panevėžio fakulteto Mokslo tarybos narys, dalyvaujantis studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijose. Darbdavių atstovas teigia galintis užtikrinti, kad fakultete studijų kokybė – ganėtinai aukšto lygio. Pasak M. Gudo, esminis nusiskundimas iš darbdavių pusės – netenkina fakultete parengtų studentų skaičius – jų išleidžiama per mažai.

„Darbdaviai ne tik pasiruošę juos įdarbinti. Beveik visi fakulteto studentai antrame–trečiame kurse savo tvarkaraščius dėlioja taip, kad suderintų darbą verslo įmonėje ir studijas“, – teigia M. Gudas.

Užsienyje dairosi stažuotojų

Nors inžinierių poreikis Panevėžio įmonėse didžiulis, tačiau, M. Gudo nuomone, geri vadybininkai, rinkodaros specialistai irgi išgraibstomi – verslui stinga ir jų.

Jau kurį laiką jaunų specialistų badą jaučiantis Panevėžio verslas ieško išeičių. Pasak pramonininkų atstovo, vieni važiuoja į Vilnių, Kauną, kviesdami studentus su šeimomis arba vienus grįžti į Panevėžį, kitos pramonės įmonės vežasi stažuotojus iš Vokietijos, Olandijos. Pasak pramonininkų atstovo, buvo idėjų atsivežti į Panevėžį studentų iš Rytų Europos – Ukrainos, Rusijos, Moldovos.

Panevėžiečiai ieško ir kitokių verslo modelių, kaip kad išnaudojus laiko skirtumus kai kurias paslaugas pirkti iš specialistų kitame pasaulio krašte, pavyzdžiui, Indijoje: vieną dieną išsiuntus užsakymą, kitą rytą atėjus į darbą jau randamas brėžinys. 

„Specialistų trūkumo problemą verslas išspręs. Daug svarbiau, kad miestas išsaugotų jaunatviškumą. Panevėžio gyvybė, vitališkumas susiję su čia dirbančiais, į renginius vaikštančiais ir miesto aurą kuriančiais jaunais žmonėmis. Juos prarasti būtų didelė netektis“, – sako M. Gudas.

Vieta neliks tuščia

Jei KTU Panevėžio fakultetą ištiktų blogiausias scenarijus, įmonės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinio direktoriaus Raimondo Petrausko nuomone, tik laiko klausimas, kada laisvą vietą užimtų kitos aukštosios, neatmestina, jog užsienio, padalinys.

Tokias įžvalgas gimdo augantis inžinerijos specialistų poreikis.

„Panevėžys lieka pramonės miestu. Čia kuriasi nemažai apdirbamosios pramonės, gamybos įmonių. Joms reikalingi specialistai, turintys supratimą apie mašinų gamybą, metalo apdirbimą, inžineriją“, – sako R. Petrauskas.

Anot jo, jau dabar inžinerinių specialybių studentų Panevėžyje nėra tiek, kiek reikia. Ateityje, prognozuoja pramonės atstovas, jų poreikis dar labiau augs.

„Panevėžys pasiskelbė robotikos miestu, bet per mėnesį niekas nepasidaro. Akivaizdu, kad miesto pramonė žengia modernizavimosi keliu. Tik tai užtruks ne vienerius, ne penkerius metus. Išloš studentai, kurie žiūrės toliau nei čia ir dabar“, – mano R. Petrauskas.

Šiaudas neišgelbėjo

Panevėžio vicemero Alekso Varnos nuomone, viena Panevėžio fakulteto nykimo priežasčių – per mažai dirbama su būsimais studentais. Miesto Jaunimo tarybai iškėlus mintį, kad bendrojo lavinimo mokyklose nėra karjeros specialistų, kurie paskatintų rinktis studijas savame mieste, tokie etatai įsteigti. Toks gelbėjimosi šiaudas pasirodė buvęs per silpnas, kad fakultetui atvestų būrį abiturientų.

„Kalbamės su verslu, gal įsteigtų fondą pasirinkusiesiems studijas Panevėžyje – gal stipendijoms mokėti, nemokamam bendrabučiui suteikti. Tų specialistų reikia ne tik miestui, bet ir verslui“, – sako A. Varna.

Visgi, jo nuomone, fakulteto išlikimas – ne tik miesto, bet pirmiausia KTU rankose. Šis pirmiausia suinteresuotas surinkti studentų Kaunui.

„Kai pernai Panevėžio fakultetas liko be pirmakursių, mums aiškino, kad pirmajame etape nesurinkus nustatyto skaičiaus studentų jam neleido organizuoti antrojo etapo – Kaunas norėjo pirmiausia užsipildyti. Visos aukštosios suinteresuotos surinkti kuo daugiau studentų“, – sako A. Varna.

Pasak jo, Panevėžys fakulteto dar nelaidoja. „Turime ieškoti, kaip sustabdyti tą procesą ir pakreipti priešinga linkme“, – teigia vicemeras.