Valstybė perka degalus: mažesni degalinių tinklai jaučiasi išmesti už borto
Konkurso vertė – 785 mln. eurų

EMSI degalinė
EMSI degalinė
© Edvard Blaževič

Beveik 800 mln. eurų vertės konkursas degalams pirkti kelia aistras – mažesnieji rinkos dalyviai meta kaltinimus, kad sąlygos palankios vos keliems didžiausiems degalinių tinklams.

Daugiausia Lietuvoje yra „Viados“ degalinių (120), „Cirkle K“ ir „Neste“ – po 73, „Baltic Petroleum“ – 72. Tačiau „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ yra susijusios su Ivanu Paleičiku, buvusiu „Lukoil Baltijos“ prezidentu.

reklama

Mažesnieji degalinių tinklai skundžiasi, kad valstybiniuose konkursuose yra apribojama konkurencija ir jų teisės laimėti viešuosius pirkimus. Verslininkų įsitikinimu, Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT) centralizuoto degalų pirkimo sąlygas suformulavo taip, kad pranašumą įgytų didieji degalinių tinklai. Dėl šios priežasties „Emsi“, „Gelvybė“ ir dar keletas smulkiojo bei vidutinio degalinių verslo atstovų CPO LT pateikė pretenzijas, ragina sustabdyti konkursą bei pakeisti jo sąlygas.

CPO LT atstovai sako, kad pretenzijas pateikę verslininkai galbūt ne iki galo perskaitė bei suprato konkurso sąlygas. Iš viso šešių pretenzijų sulaukusi CPO LT į kai kuriuos verslininkų argumentus, neprieštaraujančius konkurencijos principams, jau atsižvelgė. Tačiau CPO LT visiškai pretenzijų nepatenkino ir tikina, kad nuolatinis pretenzijų pateikimas analogiškuose konkursuose – įprasta kai kurių degalinių tinklų atstovų verslo praktika, neretai persikelianti ir į teismo salę. CPO LT tvirtina, kad EMSI su analogiškais argumentais skundė teismams, tarp jų ir Aukščiausiajam, keturių ankstesnių degalų konkursų sąlygas. Visais atvejais jų pretenzijos buvo pripažintos nepagrįstomis.

Siekia atrinkti tiekėjus

reklama

CPO LT, atliekanti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, vykdo atvirą konkursą „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“. Tokiu būdu siekiama su tiekėjais, t. y. degalinių tinklais, pasirašyti preliminariąsias sutartis ir jų pagrindu vykdyti pirkimus elektroniniame kataloge. Kai konkrečios perkančiosios organizacijos pateikia užsakymą, sistema automatiškai renka tiekėją ir su juo pasirašomos pagrindinės sutartys.

„Dabar tiesiog atrenkami potencialūs tiekėjai, kurie gali pardavinėti degalus. Centralizuotas pirkimas yra toks, kad ne pati perkančioji organizacija gali vykdyti konkurso procedūras, o naudojasi CPO LT sudaryta preliminariąja sutartimi, t. y. prisijungusi prie mūsų elektroninio katalogo paprastu būdu nurodo kiekį, vietą, kurioje ji nori įsigyti degalų, pasirenka kitas užsakymo detales. Vietoj to, kad visa procedūra truktų tris ar daugiau mėnesių, ji trunka dvi savaites“, – Alfa.lt pasakojo CPO LT pirkimų vadovas Dainius Navickas.

Įstaigos direktorius Darius Vedrickas pridūrė, kad šiuo atveju vykdant centralizuotą pirkimą kalbama apie visos Lietuvos teritoriją, kadangi kol kas nėra žinoma, kokios bus perkančiosios organizacijos ir kiek degalų konkrečioje šalies dalyje jos norės įsigyti.

„Tai yra svarbus aspektas, kadangi mes nežinome, kurios perkančiosios organizacijos norės naudotis mūsų katalogu. Gali būti mokykla, kuriai reikės, sakykime, tūkstančio litrų degalų per metus, ir gali būti „Lietuvos geležinkeliai“, kuriems reikės degalų už pusę milijono eurų per metus. Dabar kataloge turime daugiau nei 3000 registruotų perkančiųjų organizacijų. Tai reiškia, kad spektras labai platus, ir ką mes turime ir privalome daryti, tai pasiūlyti tokias sąlygas perkančiosioms organizacijoms, kurios atitiktų visų lūkesčius“, – situaciją apibūdino CPO LT vadovas.

Nepatenkinti centralizavimu

reklama

CPO LT atstovai įsitikinę, kad centralizuotas pirkimas turi savo privalumų, kurie turėtų palengvinti būtent mažesnių degalinių tinklų dalyvavimą viešuosiuose konkursuose ir netgi leisti juos laimėti. Pasak D. Navicko, tiekėjai, norėdami dalyvauti viešuosiuose konkursuose, turi sekti ir fiksuoti kiekvienos dienos degalų kainas, laukti, kurią dieną pasirinks perkančioji organizacija, tas kainas sukelti į pasiūlymą, taip pat surinkti visus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus bei pateikti įrodymų, kad jie neturi pašalinimo iš konkurso pagrindų. Visas šias procedūras jie turi atlikti kiekvienam konkursui.

„Jei tai yra didelis degalinių tinklas, jis turės tam resursų. O mažesniam degalinių tinklui tai yra gerokai sunkiau. Todėl vieną kartą čia (CPO LT atvirame konkurse – red. past.) sudalyvavę paskui jau mūsų kataloge būdami jie lauktų konkrečių perkančiųjų organizacijų užsakymų, kai jiems tereiktų įrašyti jų siūlomą kainą. Tai yra didelis administracinės naštos sumažinimas, ir jis aktualus būtent mažesniems degalinių tinklams“, – pasakojo pirkimų vadovas.

Visgi CPO LT konkursas už 785 mln. eurų (be PVM) ketverių metų laikotarpiui patiems verslininkams kelia įtarimų. Mažesnių degalinių tinklų atstovams nesuprantama, kodėl šis atviras konkursas nėra skaidomas į smulkesnes dalis, tarkime, pagal regionus. Verslininkai taip pat tikina, kad atviro konkurso sąlygos jiems nepalankios bei pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus.

Labiausiai verslo atstovai savo nepasitenkinimą reiškia dėl to, kad kaip degalų kainos konstanta pasirinktas lenkų kompanijos „Orlen“ protokolas. Taip pat verslininkams susirūpinimą kelia konkurso punktas, kad už platesnį degalinių tinklą visoje šalies teritorijoje konkretus tiekėjas gali gauti papildomus 2 balus, kai tiekėjo pasiūlymas vertinamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal kitus kriterijus. Taip esą galima įgyti konkurencinį pranašumą, kuris perkančiosioms organizacijoms gali neturėti jokios įtakos.

Mato nelygybę

reklama

„Mes pastatomi į nelygias konkurencines sąlygas. Kadangi turime mažiau degalinių, tai tie, kurie turi daugiau degalinių, gauna papildomų konkursinių balų“, – apie paskelbtą atvirą konkursą ir jo sąlygas Alfa.lt teigė degalinių tinklo „Gelvybė“ direktoriaus pavaduotojas Vytas Bilskis.

Jis pateikė pavyzdį, kad, jei tiekėjas turi degalinių kažkur prie magistralės ir Raseiniuose, o konkurse dalyvauja keli rinkos žaidėjai ir kitas tiekėjas Lietuvoje turi dar daugiau nei 200 degalinių, tai pastarasis dėl to gauna papildomų balų. „O tam konkrečiam pirkėjui tie papildomai balai ir papildomos degalinės nesudaro jokios reikšmės, bet tas pardavėjas įgauna pirmumą. Tokiu būdu yra žlugdomas smulkus ir vidutinis verslas. Jie pastatomi į nelygią kovą“, – tikino jis.

Todėl, V. Bilskio nuomone, CPO LT konkursas turėtų būti skaidomas į rajoninius ar kitokius mažesnius pirkimus, taip sudarant lygias konkurencines sąlygas.

„Gelvybės“ atstovui nesuprantamas ir „Orlen Lietuvos“ kainų protokolo pasirinkimas kaip konstanta. „Tos „Orlen Lietuvos“ degalų kainos yra neapibrėžtas dalykas. Juk niekas nežino, kaip tos kainos yra nustatomos. Lenkai nusistato kainas taip, kad nebūtų nuostolinga dirbti, ir nėra jokios formulės, kaip ta kaina nustatoma. Jie susireguliuoja, kaip jiems reikia. Visi kiti Lietuvoje bankrutavo, o lenkai Lietuvoje iki šiol laikosi“, – tęsė jis.

Verslininkas pridūrė, kad šalyje veikia ir „Orlen“ degalinės, kurių akcininkė yra ta pati lenkų bendrovė. V. Bilskio nuomone, „Orlen“ degalinės, norėdamos dalyvauti konkurse, gali įgyti konkurencinį pranašumą, todėl jis siūlo kainas CPO LT atvirame konkurse „pririšti“ prie Roterdamo biržos „Platts“ indeksų, kaip yra įprasta užsienyje.

reklama

Panašias problemas ir pasiūlymus kaip ir „Gelvybė“ pateikė daugiau mažesnių degalinių tinklų, pavyzdžiui, „Emsi“ ir „Lietuviškų degalinių tinklas“.

Turi kontrargumentų

CPO LT direktorius akcentavo, kad prieš rengiant šio centralizuoto konkurso sąlygas buvo tariamasi tiek su pačiais degalinių atstovais, tiek su perkančiosioms organizacijomis, o išklausius jų pastabų bei pasiūlymų paskelbtos konkurso sąlygos. Todėl D. Vedrickui iš dalies nesuprantama dabar kai kurių verslininkų išsakoma kritika bei reikalavimai.

Kalbant apie V. Bilskio minimus papildomus balus, gaunamus už platesnį degalinių tinklą, CPO LT pirkimų vadovo Dainiaus Navicko teigimu, kituose pirkimuose ekonominio naudingumo balai gali siekti 40 ir 60 balų iš 100, o šiuo atveju tėra išskirti 2 naudingumo balai.

„Tai yra labai mažai. Mes negalime jo nevertinti, nes įstatymas įpareigoja įstaigas tam tikrą dalį savo pirkimų atlikti ne tik taikant kainos kriterijų. Mes turime sudaryti tą galimybę norėdami padaryti savo katalogą jiems patrauklų. Tikrai yra įstaigų, kurioms svarbu, kad mieste būtų ne viena degalinė, o kad jų būtų daugiau. Mūsų nuomone, šis kriterijus yra racionalus ir sukuria ekonominę naudą užsakovui“, – pabrėžė pašnekovas.

reklama

CPO LT direktorius pridūrė, kad šiuo atveju ekonominio naudingumo konkursai yra nediskutuotinai svarbūs, kadangi pasitaiko situacijų, kai perkančioji organizacija nusiperka degalų už mažiausią kainą, o po to įstaigos automobiliams tenka iki degalinės važinėti į kitą miesto galą, susidaro papildomų išlaidų.

Anot CPO LT vadovo, jei perkančiajai organizacijai bus nesvarbus tiekėjo degalinių skaičius, ji gali vykdyti pirkimą tik pagal pasiūlymo kainą. Kitu atveju, jeigu yra svarbus ir tinklo dydis, galima rinktis ekonominio naudingumo kriterijų. „Aš čia konkurencijos ribojimo nematau, o tiekėjas, turintis mažesnį degalinių skaičių, turi pasiūlyti mažesnę kainą“, – tvirtino D. Vedrickas.

Reaguodami į degalinių atstovų pretenzijas CPO LT atstovai taip pat pabrėžia, kad perkančiosios įstaigos gali teikti kelis atskirus užsakymus. Viename nurodyti savo buveinės miestą, kituose – kryptis, kuriomis jos dažniausiai važinėja. Tokiu atveju sutartys gali būti sudaromos su keliais tiekėjais ir mažieji degalinių tinklai gali varžytis dėl užsakymų regione, kuriame jie turi degalinių.

Remiasi teismine praktika

CPO LT atstovai turi argumentų ir dėl kritikos, išsakytos „Orlen Lietuvos“, protokolo atžvilgiu. Pasak pirkimų vadovo, analogiška kainodara, kai degalų kainos konstanta parenkamas „Orlen Lietuvos“ protokolas, taikoma vykdant panašų pirkimą: „Tai yra ne degalų degalinėse, bet degalų į talpyklas pirkimuose. Ten mes taikome „Orlen Lietuvos“ kainos protokolo bazę, ir buvo teisminių ginčų. Šis ginčas nuėjo iki pat Aukščiausiojo Teismo ir būtent tiekėjas skundė šį kriterijų. Galiausiai Aukščiausiasis Teismas pasakė, kad viskas su juo gerai.“

reklama

Įstaigos vadovas teigė, kad, jei ir egzistuotų kažkokie susitarimai bei suteikiamos geresnės sąlygos tarp „Orlen Lietuvos“ ir „Orlen“ degalinių, tam yra Konkurencijos taryba, kuri šia problema pasirūpintų. O siūlymą jungtis prie „Platts“ agentūros sistemos, kurią minėjo „Gelvybės“ atstovas, CPO LT taip pat vertina skeptiškai. Anot atstovų, „prisirišant“ prie „Platts“ agentūros kainų, kyla klausimas, kaip išrašyti perkančiosioms organizacijoms sąskaitas.

„Nes jeigu nusipirksime prie „Platts“ prisijungimą, mes negalėsime atiduoti perkančiajai organizacijai tų duomenų. Tai yra komerciniai duomenys ir yra atsakomybė už šių duomenų paviešinimą. <...> Kitas dalykas – ne visi tiekėjai turi prisijungimą prie „Platts“ sistemos“, – aiškino D. Vedrickas. CPO LT atstovų teigimu, prisijungimas prie minėtos sistemos kainuoja apie 30 tūkst. eurų, o tai yra pakankami dideli kaštai. Dėl šios priežasties, remiantis ankstesniais konkursais ir teismine praktika, buvo pasirinktas būtent „Orlen Lietuvos“ variantas.

Pasak CPO LT atstovų, šiuo metu gautos 6 pretenzijos jau yra išnagrinėtos ir degalinių atstovams pateikti atsakymai. Galutinis terminas, iki kada tiekėjai gali pateikti savo pastabas, – rugpjūčio 31 d.