Viena žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

„Facebook“
„Facebook“
© Vidapress.ee

Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalyti patrauklia nuotrauka iš atostogų ar pasidomėti, kuo šiuo metu gyvena mūsų draugai ir kas aktualaus vyksta pasaulyje. 

Dar svarbiau, kad čia noriai dalijamės ir ta informacija, kurią ne taip seniai laikėme itin asmeniška ir skirta tik artimiausiems žmonėms. Taip tikimės sulaukti palaikymo ir simpatijų iš „Facebook“ bendruomenės, tačiau elgdamiesi neapgalvotai galime akimirksniu užsitraukti jos rūstybę.

reklama

Nors „Facebook“ kuriamas turinys kartais ironiškai pavadinamas burbulu, kuriame aktyviai veikia tik nedidelė žmonių grupė, realiai viskas yra šiek tiek kitaip. Tarp šio socialinio tinklo vartotojų – du trečdaliai visų šalies gyventojų. Didžiausią grupę sudaro palyginti jauno 25–34 metų amžiaus gyventojai, kurių skaičius siekia apie 440 tūkst. Tačiau čia galima rasti ir daugybę kitų amžiaus grupių atstovų – ir jaunesnių, ir vyresnių vartotojų grupės sudaro po kelis šimtus tūkstančių žmonių. Apskritai „Facebook“ auditorija po truputį „sensta“, įvaldę skaitmenines technologijas ir išmaniuosius telefonus čia vis patogiau jaučiasi ir daugiau vertės atranda vyresni žmonės.

reklama

Šiandien „Facebook“ sieja gana skirtingo amžiaus, įvairių interesų ir pažiūrų vartotojus. Nors kai kas sako, kad šio socialinio tinklo populiarumo era eina į pabaigą, nes jis konkuruoja su naujesniais ir jaunesnio amžiaus auditoriją labiau įtraukiančiais tinklais, statistika tokią prognozę paneigia. „Facebook“ praleistas laikas, kaip ir jo reikšmė kasdieniam žmonių gyvenimui, toliau didėja. Jei prieš penkerius metus vienas vartotojas „Facebook“ tinkle per dieną praleisdavo vidutiniškai 1 val. 30 min., šiandien jo praleistas laikas jau yra 2 val. 15 min. kasdien.

Didėjant šio socialinio tinklo naudojimui, ribos tarp realaus gyvenimo ir virtualios erdvės nyksta. Pavyzdžiui, „Facebook“ užgimusios sėkmingos iniciatyvos gali per trumpą laiką pelnyti daug dėmesio ir virsti realiais darbais. O kontroversiški poelgiai iš realaus gyvenimo gali persikelti į virtualią erdvę ir greitai tapti karštų diskusijų objektu. Todėl šiandien „Facebook“ veikia kaip galingas garsiakalbis, kuris pajėgus akimirksniu sustiprinti tiek teigiamas, tiek neigiamas žinutes.

Aštrūs ar nekorektiški pasisakymai dėl rasės, pažiūrų ar lyties ir realiame gyvenime, ir virtualioje erdvėje gali per trumpą laiką sulaukti didelio bendruomenės pasipiktinimo. Ypač tuo atveju, jei į tai dėmesį atkreipia nuomonės lyderiai, turintys tūkstančius sekėjų. Atitinkama jų žinutė ar kvietimas nelikti abejingiems sulaukia daugybės pasidalijimų ir pritraukia didelio skaičiaus vartotojų palaikymą. Tuo jau spėjo įsitikinti keli šalies atlikėjai, mados pasaulio garsenybės ar visuomenėje žinomi žmonės.

reklama

Tačiau „Facebook“ tinkle ne ką mažesnio susidomėjimo gali sulaukti ir teigiamos iniciatyvos. Pavyzdžiui, kai radijo ir TV laidų vedėjas Orijus Gasanovas paskelbė įrašą apie tai, kad ilgametis Spaudos rūmų sargas neteko darbo ir ieško naujos veiklos, jis sulaukė kelių šimtų naujų darbo pasiūlymų. Didelio populiarumo sulaukė ir sporto entuziasto Algirdo Ramaškos iniciatyva minint Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, per kurią jis pakvietė padaryti 100 atsispaudimų. Nors kvietimas paskelbtas „Facebook“ grupėje, prie jo prisijungė nemažai žmonių, įskaitant policijos, ugniagesių ir kariškių atstovus.

Kaip viešinti savo žinutes „Facebook“, kad tai netaptų reputacijos fiasko? Pirmiausia, reikia nesielgti taip, kaip įprastai nesielgiate viešoje erdvėje. Nors kai kas šį socialinį tinklą įsivaizduoja kaip gana uždarą erdvę, iš tiesų tai itin atvira erdvė. Statistiškai tik 28 proc. visų kontaktinių asmenų, kuriuos „Facebook“ vartotojas turi savo draugų sąraše, yra realybėje sutikti žmonės. Vadinasi, jei vienas šio socialinio tinklo vartotojas turi vidutiniškai 330 draugų, bent 200 jų yra menkai pažįstami žmonės. Pastarieji dviprasmiškiems ar griežtiems pasisakymams gali būti kur kas mažiau atlaidūs negu tikrieji draugai, kurie jus gerai pažįsta. Todėl, kai skelbiate informaciją „Facebook“, visada įvertinkite, ką tuo norite pasakyti, kaip tai gali perskaityti nepažįstami žmonės, kaip jie gali dėl to pasijusti. Ir galiausiai įsivaizduokite, kad jūsų įrašas atsidurtų pirmame populiariausio naujienų portalo puslapyje, – ar to tikrai norėtumėte.

reklama

Vieno sėkmės recepto „Facebook“ nėra, bet ir čia galima vadovautis taisyklėmis iš realaus gyvenimo. Žmonių simpatijas gali pelnyti nuoširdumas. Kartais ir dėl nepavykusių dalykų. Daugelis dažniausiai nori kalbėti ir skelbti apie tai, kas jiems pavyksta, ir nutylėti apie nesėkmes. Nusprendęs viešai kalbėti apie savo patiriamas emocijas ir įrašų seriją pavadinęs #VyraiVerkia, fotografas Tomas Tumalovičius sulaukė didelio „Facebook“ bendruomenės palaikymo. Taip pat reikėtų atsiminti, kad tekstas ir prie jo pridėtas vaizdo turinys nuotraukos ar vaizdo pavidalu yra kur kas paveikesni vien tik už tekstinį turinį.

Galiausiai „Facebook“ yra bendrauti skirta platforma, kurioje galima ne tik skelbti savo turinį, bet ir komentuoti ar reaguoti į kitų komentarus, o suklydus – ir pripažinti tai bei atsiprašyti. Nors socialiniuose tinkluose kartais kyla pagunda puoselėti tobulumo iliuziją, to nevertėtų daryti − tai sunki ir daug pastangų reikalaujanti užduotis. Nesurežisuotas autentiškumas, priešingai, gali būti kur kas paveikesnis ir labiau įtraukiantis.                                                                                                   

„Swedbank“ socialinių tinklų ekspertės Vaidos Niparavičienės komentaras

reklama