Skinasi kelią pasiūlymas kai kuriais atvejais atsisakyti paciento gaivinimo
Apie eutanaziją kalbų nėra

Pirmosios pagalbos kursai
Pirmosios pagalbos kursai
© Dmitrijus Radlinskas

Prieš porą savaičių ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengtai išvadai dėl Seimo narių Astos Kubilienės ir Remigijaus Žemaitaičio Seime registruoto projekto, kuriuo siūloma aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais žmogus turi būti gaivinamas, o kada gaivinimą būtų galima nutraukti.

reklama

Konsiliume – bent vienas anesteziologas

Išvadoje siūloma pritarti Seimo narių pasiūlymui reglamentavimą keisti taip, kad atsižvelgus į bendrą paciento sveikatos būklę, kai jis išreiškia norą nebūti gaivinamas ir gydytojų konsiliumas patvirtina, kad paciento gaivinimas būtų beviltiškas, jog būtų galima leisti žmogui numirti.

Jei galutinai tokiam siūlymui būtų pritarta, medikams būtų leista nepradėti ar nutraukti paciento gaivinimą, jei yra gydytojų konsiliumo sprendimas. Tokį sprendimą būtų galima priimti, kai dėl objektyvių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo požymių, paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Gydytojų konsiliume turėtų dalyvauti bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas, o gydytojų konsiliumo priimtam sprendimui turėtų pritarti pats pacientas arba jo atstovas pagal įstatymą.

Privalo gaivinti bet kokiu atveju

reklama

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, medikai privalo gaivinti pacientą bet kokiu atveju, neatsižvelgdami į ligos priežastis ir galimą baigtį. Gaivinimą nutraukti galima tik tada, kai yra akivaizdūs mirties požymiai ir nebėra galimybės pacientą atgaivinti.

Šiemet pavasarį SAM Slaugos koordinavimo skyriaus vedėja Odeta Vitkūnienė, „Vakarų ekspresui“ komentuodama eutanazijos įteisinimo Lietuvoje galimybes, aiškino, kad vertėtų plačiau diskutuoti apie pacientų gaivinimą ir paciento teisę pasirinkti nebūti gaivinamam.

„Gaivinimo sąvoka gydytojų yra traktuojama plačiau nei tik tam tikri veiksmai išnykus kvėpavimui ar kraujotakai. Tai yra medicinos pagalbos priemonės, kurios taikomos sutrikus pagrindinėms gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms, siekiant jas atkurti. Pavyzdžiui, sutrikus širdies ritmui, pacientui turi būti skubiai taikomas gydymas medikamentais grėsmingam gyvybei širdies ritmui atstatyti. Nepavykus to padaryti vaistais ir sustojus širdžiai toliau taikomas kitos gaivinimo priemonės: vykdomi paspaudimai širdies plote ir taikoma defibriliacija. Visi šie įvardyti veiksmai, atliekami, kai širdies ritmas sutrinka, priskiriami gaivinimui. Tačiau yra būklių, kai visi gydymo būdai būna išnaudoti ir pacientas suvokia, kad kai kurie gaivinimo veiksmai jam bus nepakeliami“, – aiškino O. Vitkūnienė.

Eutanazijos nesvarsto

Lietuvos Seime jau kelis kartus buvo registruoti projektai su siūlymu įteisinti eutanaziją, bet parlamentarai kaskart nesutikdavo jų įtraukti į darbų programą.

reklama

Eutanaziją siūlantį įteisinti įstatymą buvo parengęs Andrius Burba, tačiau jo projekto Seimas net nesvarstė, vėliau Marija Aušrinė Pavilionienė siūlė įstatymu reglamentuoti asmens, kenčiančio nuolatines bei nepakeliamas fizines ir dvasines kančias, kurių neįmanoma palengvinti, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nutraukta jo paties prašymu. 

Buvo siūloma įteisinti asmens teisę iš anksto nurodyti atlikti jam eutanaziją, jei dėl ligos ar sužalojimo nulemtos nesąmoningos būsenos jis pats nebegalėtų išreikšti savo valios. Vis dėlto palaikymo idėja nesulaukė, nes buvo pabrėžta, kad pirmiausia būtina užtikrinti žmogaus gydymą.

Pakartotinai M. A. Pavilionienės siūlymas buvo atmestas ir 2016 m. Politikė teigė, kad dėl eutanazijos legalizavimo reikia pradėti bent diskusijas, tačiau buvo atkirsta, kad taip neva propaguojama mirties kultūra.

Beje, praėjusiais metais Latvijos visuomeninių iniciatyvų portale buvo pradėti rinkti parašai už eutanazijos legalizavimą – ji turi būti pagrįsta gydytojų diagnoze ir asmeniniu pasirinkimu, taip pat galėtų būti įvykdyta prašant paciento artimiesiems, jei pacientas yra netekęs sąmonės ir nėra vilčių, kad atsibus iš komos. Eutanazijos legalizavimo Latvijoje klausimas tapo aktualus 2016 m., kai žmonės paaukojo 10 tūkst. eurų nepagydomam ligoniui, kad jam būtų atlikta eutanazija Šveicarijoje.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ prieš 6 metus Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad 47 proc. 15-74 m. amžiaus respondentų pritarė, kad būtų įteisinta eutanazija, 37 proc. apklaustųjų nurodė, kad tam nepritartų, o 16 proc. apklausoje dalyvavusiųjų sakė šiuo klausimu neturintys nuomonės. Lietuvoje žinomas atvejis, kai 1998 metais motina stipriai apdegusiam sūnui, kankinamam nepakeliamų skausmų, suleido mirtinų vaistų dozę. Baudžiamojoje byloje ji buvo išteisinta.

reklama