V. Matijošaitis savo paties pastatus Laisvės alėjoje tvarkys iš miesto lėšų

Visvaldas Matijošaitis
Visvaldas Matijošaitis
© Edvard Blaževič

Kauno savivaldybės taryba šiemet iš paveldotvarkos programos pastatų fasadams atnaujinti skyrė daugiau kaip 890 tūkst. eurų. Nemenka suma – 100 tūkst. eurų – atiteko įmonei „Laisvės investicijos“, kuri turi du pastatus Laisvės alėjoje. Viename jų kažkada veikė legendinis restoranas „Metropolis“. O įmonės, kuriai priklauso šis pastatas, vardas siejamas su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Ar tikrai gali būti, kad skaidriai ir kitaip nei jo pirmtakas dirbti žadėjęs laikinosios sostinės vadovas savo nekilnojamąjį turtą neraudonuodamas tvarkys iš miesto kišenės?

reklama

Kauno savivaldybės taryba lėšų iš paveldotvarkos programos gavėjų sąrašą patvirtino dar balandžio pabaigoje. Iš šios programos daugiausia iš dalies finansuojami pastatų fasadų atnaujinimo darbai.

Prieš teikiant tarybai šį projektą, norinčiuosius gauti finansavimą dar vertino finansuotinų objektų atrankos darbo grupė. Šiemet dalinis finansavimas numatytas 37 objektams, visiems jiems skiriamų lėšų suma siekia 890 tūkst. eurų.

Prieš dvejus metus 22 kultūros paveldo statiniams buvo skirta 400 tūkst. eurų, pernai parama pasinaudojo 39 paveldo statinių valdytojai, jiems už atliktus darbus išmokėta beveik 793 tūkst. eurų.

reklama


Šis pastatas Laisvės al. ir Nepriklausomybės a. kampe ne pirmus metus stūkso tuščias. Miestai.net nuotr.

T. Barštys dabar jau tvarkysis

Pasisekė kai kurių daugiabučių namų gyventojams ir kai kurioms įmonėms, valdančioms kaip paveldą saugomą turtą. Štai AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys pagaliau pradėjo įmonei priklausančio įspūdingo trijų aukštų pastato Nepriklausomybės a. fasado tvarkybos darbus. 21-uoju numeriu pažymėtas pastatas seniai tuščias stūkso prie pat Soboro ir M. Žilinsko dailės galerijos. Kauniečiams šis pastatas gerai pažįstamas, nes pirmajame jo aukšte nuo sovietmečio veikia užeiga „Lietuviški patiekalai“.

Šis statinys yra saugomas paveldo objektas, o jo istorija siekia 1896 m. Tarpukariu čia veikė viešbutis „Centrinis“: buvo įrengti modernūs svečių namai su vandentiekiu ir voniomis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šį pastatą įsigijo T. Barštys, tačiau ilgus metus nieko jame nedarė, teisindamasis ekonomikos nuosmukiu.

Dabar šiam pastatui renovuoti savivaldybė skyrė daugiau kaip 34 tūkst. eurų.


Restoranas ir viešbutis „Metropolis“© Organizatoriai

Nuskilo ir „Metropoliui“

Dar du pastatai, kurie gavo savivaldybės paramą, yra įsikūrę Laisvės alėjos viduryje. 68-uoju numeriu pažymėtas statinys, jeigu prabiltų, daug papasakotų: čia veikė legendinis restoranas ir viešbutis „Metropolis“.

Šis statinys kampiniame sklype buvo pastatytas dar 1899 m., jį statė Izidorius ir Rachilė Volkovyskiai. Viešbučio kambariams buvo paskirtas visas antras aukštas, o pirmame aukšte, be kelių krautuvėlių ir šeimininkų buto, buvo įrengtos erdvės bufetui, restoranui ir biliardui. Netrukus jis gavo pirmos klasės restorano statusą.

„Metropolio“ pastato kampinė dalis akcentuota virš stogo iškeltu piramidės formos bokšteliu (pagal pirminį projektą turėjo būti kupolo formos), gausiai ir smulkiai dekoruotais, horizontaliai suskaidytais fasadais. Dabartinėje „Metropolio“ išorėje matome pakeistus tik kai kuriuos fasadų elementus – langus, duris, o viduje, deja, autentiškų erdvių ir detalių neišliko“, – apgailestavo istorikas Arvydas Pakštalis.

Takelis veda pas merą

reklama

Šį įspūdingą pastatą pernai spalį įsigijo įmonė „Laisvės investicijos“. Jos vadovas Gediminas Balnis tąkart kalbėjo, kad pirmiausia reikia suremontuoti pastato fasadą, nes jis kelia pavojų.

„Prašėme ir savivaldybės paramos. Kai fasadas bus sutvarkytas, bus rengiamas „Metropolio“ plėtros projektas. Planuojama, kad pastate ir toliau veiks viešbutis“, – tikino G. Balnis.

Ir ką gi – Savivaldybės taryba iš paveldotvarkos programos šio pastato fasadui sutvarkyti išties skyrė daugiau kaip 41 tūkst. eurų.

Tai, kad gražinamas Laisvės alėjos rūbas, sveikintina. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Registrų centro duomenimis, pastato savininkės – UAB „Laisvės investicijos“ – akcininkas yra UAB „Betos investicijos“, o „Betos investicijų“ akcininkės yra dvi įmonės – „VICI investments“, kurios direktorius yra Kauno mero V. Matijošaičio sūnus Šarūnas, ir „APC investicijos“. Vienintelis bendrovės „VICI investments“ akcininkas yra V. Matijošaitis, o UAB „APC investicijos“ – G. Balnis, kuris yra ir „Laisvės investicijų“, gavusių dalinę savivaldybės paramą, direktorius.

G. Balnis, be to, yra paskirtas UAB „Amber Food“ (anksčiau „Vičiūnų restoranų grupė“) valdybos pirmininku.

reklama

Šalia „Metropolio“ stovintis Laisvės alėjos 70-uoju numeriu pažymėtas namas taip pat priklauso UAB „Laisvės investicijos“. Šio statinio fasadui sutvarkyti savivaldybė taip pat skyrė dalinę paramą – daugiau kaip 62,5 tūkst. eurų.


Pastato Laisvės al. 70 fasadui tvarkyti Kauno savivaldybė skyrė daugiau kaip 62 tūkst. eurų© Organizatoriai

Nedalyvavo posėdyje

Alfa.lt Kauno vadovo klausė, ar jam neatrodo, jog skirdamas visų kauniečių lėšų savo paties nekilnojamajam turtui jis supainiojo privačius ir viešuosius interesus.

V. Matijošaičio patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Grigalevičius pirmiausia pabrėžė, kad meras balandžio 24 d. vykusiame tarybos posėdyje, kai buvo balsuojama dėl paveldotvarkos programos lėšų gavėjų, nedalyvavo.

„Susidaro įspūdis, kad visiems būtų kur kas ramiau, jei Kauno meru dirbtų koks šiaulietis, kasdien po darbo išvažiuojantis iš Kauno namo. Nes tokiu atveju, jei esi meras kaunietis ir naudojiesi viešuoju transportu, važinėji naujai asfaltuotais keliais ar laiką leidi atnaujintuose parkuose, tai kasdien susiduri su interesų konfliktais“, – toks buvo per T. Grigalevičių perduotas mero atsakymas.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė svarstė, kad Kauno meras iš šio sprendimo gali gauti asmeninės naudos, todėl, būdamas nuosavybės bendraturtis, neturėjo dalyvauti priimant sprendimą.

„Suprantu, kad sprendimą tvirtino pagal tą patį sąrašą išrinktas jo bendramintis Povilas Mačiulis, tačiau negalima apsiriboti tik balsavimu. Pavyzdžiui, būtų svarbu sužinoti, kaip ir kodėl šie pastatai atsidūrė svarstytinų objektų sąraše.

Juolab kad ir P. Mačiulis, ir V. Matijošaitis priklauso asociacijai „Vieningas Kaunas“. Panašu, kad ši asociacija įgyvendina visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ tikslus, tačiau, nors siekia politinių tikslų, veikia pagal kitokius atskaitingumo standartus nei politinės partijos“, – pastebėjo R. Trumpytė.

Ji pabrėžė, kad, kaip ir bet kurie žmonės, politikai gali turėti skirtingų interesų. „Tai – natūralu. Tačiau svarbu laiku juos suvaldyti, kad nekiltų interesų konfliktas“, – aiškino korupcijos rizikos ekspertė. 

reklama