Turkijoje vyksta svarbūs rinkimai, opozicijos kandidatai baiminasi balsų klastojimo
Papildyta 12.20

Rinkimai Turkijoje
Rinkimai Turkijoje
© SCANPIX
BNS
2018-06-24 08:30

Turkijoje sekmadienį vyksta pirmalaikiai prezidento ir parlamento rinkimai, kurie yra laikomi didžiausiu išbandymu prie balsadėžių 15 metų valdančiam Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui).

reklama

Balsavimas rinkimuose, kurie gali sustiprinti prezidento R. T. Erdohano pozicijas arba pažaboti jo politines ambicijas, prasidėjo 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku. Rinkimų apylinkės turi dirbti iki 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų rezultatų laukiama vėlai vakare.

Du pagrindiniai R. T. Erdogano varžovai atidavė savo balsus ir žadėjo būti budrūs dėl galimo balsų klastojimo.

Buvęs fizikos mokytojas Muharremas Ince (Mucharemas Indžė), kurį kandidatu iškėlė pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP), ir buvusi vidaus reikalų ministrė, 61 metų Meral Aksener (Meral Akšener) sekmadienį užsiminė apie nuogąstavimus dėl galimo balsų klastojimo.

M. Ince balsą atidavė savo gimtajame Jalovos mieste Turkijos šiaurės vakaruose. M. Aksener Stambule žurnalistams sakė: „Tikiuosi, kad šie rinkimai bus naudingi ir tikrai atspindės laisvą rinkėjų valią.“

reklama

Svarbūs rinkimai

Balsuoti šiuose rinkimuose, po kurių visiškai įsigalios konstitucijos pataisos, transformuojančios Turkijos valdymo sistemą, gali daugiau kaip 59 mln. turkų, įskaitant 3 mln. išeivių. Rinkimai buvo sušaukti daugiau nei metai pirma laiko ir analitikai tai vadina R. T. Erdogano manevru prieš galimą ekonomikos smukimą.

Pagal konstitucijos pataisas, nedidele persvara priimtas per ginčijamą referendumą praėjusiais metais, Turkijos valdymo sistema transformuosis iš parlamentinės į prezidentinę: bus panaikintas premjero postas, o prezidentui bus suteikta naujų vertikalaus valdymo įgaliojimų.

64 metų R. T. Erdoganas siekia perrinkimo naujai penkerių metų kadencijai ir tvirtina, kad naujoji sistema atneš šaliai klestėjimą ir stabilumą, ypač po 2016-ųjų nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą. Jo valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) viliasi išlaikyti daugumą parlamente.

Energingesnė opozicija

reklama

Tačiau R. T. Erdoganas, kuris valdo nuo 2003-iųjų, šį kartą susiduria su energingesne ir susivienijusia opozicija, kuri pažadėjo sugrąžinti Turkijoje parlamentinę demokratiją ir atšaukti R. T. Erdogano „vieno žmogaus valdymą“.

Su R. T. Erdoganu, buvusiu Stambulo meru, kuris 2003-aisiais tapo šalies premjeru, o 2014-aisiais – pirmuoju tiesiogiai išrinktu prezidentu, varžosi penki kiti kandidatai. Nors dabartinis šalies vadovas laikomas favoritu, jis turi gauti daugiau kaip 50 proc. balsų, kad prezidento rinkimus laimėtų jau šį sekmadienį.

Jei nė vienas kandidatas to nepasieks, liepos 8-ąją įvyks antras prezidento rinkimų turas, kuriame varžysis du pirmame rate daugiausiai balsų gavę varžovai.

Didžiausią iššūkį R. T. Erdoganui meta dinamiškas M. Ince, kurio mitingai trijuose pagrindiniuose Turkijos miestuose – Stambule, Ankaroje ir Izmyre – pritraukė didžiules minias.

Rinkimuose dalyvaujanti vienintelė kandidatė moteris M. Aksener paliko Turkijos pagrindinę nacionalistų partiją, kuri remia R. T. Erdoganą, ir įkūrė centro dešinės nacionalistų partiją „Iyi“ („Gerai“).

reklama

Tuo tarpu žmogaus teisių advokatas Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) savo rinkimų kampanijai turėjo vadovauti per socialinę žiniasklaidą iš kalėjimo, kur laukia teismo dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu. Prokurdiškos Liaudies demokratijos partijos (HDP) kandidatas tvirtina, kad jo kalinimas yra politiškai motyvuotas.

Partijų aljansai

Turkai taip pat išrinks 600 parlamento narių penkerių metų kadencijai. Vietų parlamente siekia aštuonios partijos ir nepriklausomi kandidatai. Dvigubi rinkimai ir vietų parlamente skaičiaus padidinimas nuo 550 iki 600 yra dalis praėjusių metų referendume patvirtintų priemonių.

Šių rinkimų naujiena yra ir rinkimų įstatymo pakeitimas, pagal kurį partijoms leidžiama formuoti aljansus. Tai reiškia, kad mažesnės partijos, sudariusios aljansus, gali apeiti reikalavimą dėl 10 proc. „slenksčio“ atskiroms partijoms patekti į parlamentą. Penkios partijos dalyvauja ir individualiai, ir kaip dviejų konkuruojančių aljansų narės.

Liaudies aljansą sudaro R. T. Erdogano AKP ir Nacionalistų judėjimo partija (MHP). Jį taip pat remia maža kraštutinių dešiniųjų Didžiosios vienybės partija (BBP).

reklama

„Aljansą už valstybę“ sudaro CHP, „Iyi“ ir nedidelė konservatyvi islamiška „Saadet“ („Sėkmės“) partija. Aljansą taip pat remia nedidelė centro dešinioji Demokratų partija, kuri individualiai parlamento rinkimuose nedalyvauja.

HDP, kuri šiuo metu yra trečia pagal dydį partija parlamente, jokiam aljansui nepriklauso ir „slenkstį“ turės įveikti viena. Jei jai tai pavyks, R. T. Erdogano aljansas galėtų netekti dešimčių vietų ir daugumos parlamente.

Areštai už įžeidimą

Tuo tarpu Turkijos policija areštavo šešis žmones dėl įtariamų įžeidimų prezidentui R. T. Erdoganui prieš jo pagrindinio varžovo kampanijos mitingą, pranešė valstybinė naujienų agentūra.

Anatolijos naujienų agentūros pranešime sakoma, kad šeši įtariamieji buvo areštuoti vėlai šeštadienį, kelios dienos po to, kai socialinėje žiniasklaidoje pasirodė klipai, kuriuose jie keikia R. T. Erdoganą.

reklama

Areštuoti asmenys buvo apkaltinti „valstybės vadovų įžeidimu“, sakoma pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad policija ieško kitų įtariamųjų.

Už prezidento įžeidimą įstatymuose numatyta įkalinimo iki ketverių metų bausmė. R. T. Erdoganas dėl jo įžeidimo buvo iškėlęs kone 2 tūkst. bylų prieš žmones, įskaitant moksleivius.

Po nesėkmingo 2016 metų perversmo jis, pademonstruodamas gerą valią, šias bylas nutraukė, bet vėliau buvo iškelta daug naujų bylų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Turkijoje vyksta svarbūs rinkimai, opozicijos kandidatai baiminasi balsų klastojimo

Rinkimai Turkijoje
+3