Didžiausias pajūrio miesto paveldas byloja apie turtingą praeitį

Sandėlių kompleksas, Senamiestis, Žvejų g. 8, 12-7
Sandėlių kompleksas, Senamiestis, Žvejų g. 8, 12-7
Alfa.lt
2018-06-23 11:00

Klaipėda yra vienintelis šalies miestas, kurį skalauja Baltijos jūros bangos, supa Kuršių marių vandenys ir Dangės upė, o pačioje miesto širdyje gausu išsaugotų istorinio, kultūrinio ir gamtos paveldo objektų.

Miesto parkai: ir kapinių atminimui, ir aktyvioms pramogoms

reklama

Klaipėdos miesto centre esantis Skulptūrų parkas šiandien yra XXI a. 8–9 dešimtmečių Lietuvos skulptūros meno galerija po atviru dangumi ir memorialinė vieta.

1820 m. čia buvo pašventintos kapinės, tačiau dar XVIII a. pabaigoje šioje vietoje jau buvo nedidelės kapinės, kuriose per Septynerių metų karą (1756–1763) laidoti Rusijos ir Prūsijos kariai. Miesto kapinės buvo tvarkomos kaip parkas. „Rimtimi dvelkianti, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgstama vieta. Čia visada pilna žmonių. Miestiečiai parke mėgsta pasivaikščioti pietų pertraukos metu, čia susiburia vaikus auginančios mamos, mažyliai šurmuliuoja vaikų žaidimų aikštelėje, o ant suolelių pailsėti prisėda senjorai. Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojama 116 įvairios tematikos meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius. Taip pat yra parengtas ir Skulptūrų parko atnaujinimo projektas. Pagal šį projektą parkas ateityje bus padalintas į keletą zonų, numatoma labiau akcentuoti memorialinę zoną rytinėje parko dalyje ir išplėsti vaikų žaidimų erdvę, krepšinio aikštelę, edukacinę erdvę vakarinėje dalyje. Parkas bus aptvertas tvora, įėjimus į jį papuoš simboliniai vartai.

Jauniausias Klaipėdoje Sąjūdžio parkas buvo įkurtas Klaipėdos miesto pietinėje dalyje 2008 m. minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 20-ąsias metines. Šios sukakties proga parką papuošė skulptoriaus S. Mišeikio sukurta skulptūra, primenanti besiskleidžiantį žiedą (architektas R. Marčius). 8,3 ha plotą užimančiame parke nutiesti ir medžiais apsodinti pėsčiųjų ir dviračių takai su poilsio zonomis, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, sporto aikštynai, amfiteatras, muzikiniai lauko instrumentai, esama įrangos neįgaliųjų žaidimams, yra aikštelė šunims vedžioti.

reklama

Šią vasarą Sąjūdžio parkas pasitiks net tik kaip išskirtinė miestiečių traukos erdvė, bet ir kaip adrenalino mėgėjų susibūrimo vieta. Baigiamas įrengti svarbiausias parko akcentas – moderniausias visose Baltijos šalyse BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių parkas, kuriame galės pramogauti ekstremalų sportą mėgstantys miestiečiai ir uostamiesčio svečiai, vyks varžybos.

Pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, buvusios Gedminų (Gotzhofen) dvaro valdos teritorijoje, įkurtas Draugystės parkas. Po karo išlikę ūkiniai pastatai buvo nugriauti, o dvaro sodyba 1978 metais restauruota, čia įsikūrė Eduardo Balsio menų gimnazija. Buvusi dvaro teritorija sutvarkyta ir pritaikyta gyventojų poilsio poreikiams. Iki šiol tai mėgstama miestiečių vieta – žalioji erdvė, kurioje žaliuoja įvairūs medžiai, tyvuliuoja tvenkiniai, nutiesti dviračių ir pasivaikščiojimo takai.

Vietoj vandens - pastatai matė ir karalių

Istorikai teigia, kad 17 a. pradžioje Žvejų gatvėje jau stovėjo mūriniai gyvenamieji namai ir sandėliai. O šiomis dienomis senieji raudonų plytų sandėliai yra turistų mėgstami fotografuoti objektai vaikštinėjant palei Danės upę. 8, 12, 18 ir 18A numeriais pažymėti sandėliai statyti 18-19 a.


Sandėlių kompleksas, Senamiestis, Žvejų g. 8, 12-5

20 a. pirmoje pusėje sandėlis Žvejų g. 8 buvo vadinamas „Dange-Speicher“ (Danės sandėlis). Galima manyti, kad 19 a. antroje pusėje sandėliai dėl savo architektūrinio sprendimo panašumo miestiečių buvo vadinami Dviem broliais. Klaipėdos sandėlių pavadinimai turi gilias tradicijas. Klaipėdoje 18-19 a. buvo žinomi Hermio, Leopardo, Trijų stogų, Didysis, Karolio, Žaliasis ir kiti sandėliai. Tai mūrinis, stačiakampio plano, dviaukštis su aukštu dvišlaičiu stogu sandėlis, pastatytas apie 1861 m. pagal neogotikos stilių. Žvejų g. 12 sandėlis panašus į šalia esantį, pastatytas apie 1871 m., tačiau pirminis statinys buvęs trijų aukštų.

Žvejų g. 18 - dviaukštis mūrinis su dviaukšte palėpe, dengtas dvišlaičiu stogu sandėlis, kurį pastatė pirklio Karlo Emanuelio Volfo sūnus. Sandėlis buvo naudojamas įvairiems gaminiams laikyti bei prekiauti. Šalia (Žvejų g. 18A) stovi kitas panašus sandėlis, kurį valdė pirklys Samuelis Šulcas Michelzenas (S. Sch. Michelzen), ir kuris buvo naudojamas geležies ir jos gaminių laikymui bei prekybai.

Unikalus savo pastatymo vieta, platėjančia forma ir netaisyklingu užstatymo plotu grūdų sandėlis pastatytas ant buvusios pilies apsauginio pylimo prie pat Danės upės. XIX a. pastatas tapo ne tik jūrų ir upių prekybos, bet ir didžiausio Klaipėdos turgaus dalis. Jis buvo naudojamas ne tik grūdų produktų saugojimui ir prekybai, bet ir kaip geležies gaminių sandėlis ir parduotuvė. 1996 m. pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, o 2005 m. pripažintas kaip valstybės saugomas, kompleksą kartu su sandėliu esančiu Žvejų g. 18A sudarantis objektas. Dabar istoriniame pastate Žvejų g. 18A įkurtas „Michaelson boutique hotel“ viešbutis. Raudonų plytų grūdų sandėlis restauruotas 2016 metais.


Sandėlių kompleksas, miesto istorinė dalis, Žvejų g. 18, 18a-8

Iki 18 amžiaus antrosios pusės vieta, kur stovi sandėliai, įėjo į pilies gynybinę zoną, todėl jokių civilinės paskirties statinių čia nebuvo. 18 ir 19 amžių sandūroje ši teritorija buvo padalinta į sklypus ir išnuomota pirkliams – jie čia statė sandėlius ir kitus pastatus. Judrioje, prekybai patogioje vietoje pastatyti sandėliai yra matę ir dideles iškilmes – čia buvo sutiktas 1842-aisiais Klaipėdoje svečiavęsis karalius Frydrichas Vilhelmas IV.

Vienas iš įdomesnių objektų - pastatų kompleksas Didžiojoje Vandens g. 5. Jis sudarytas iš trijų dalių: 18-19 a. statyto namo ir dviejų sandėlių, pastatytų 19 a. Namas yra vieno aukšto su mansarda, mansardiniu stogu, simetriškas, tai - buvęs miestiečio namas. Vieno aukšto sandėliai yra fachverkinės konstrukcijos. Namas restauruotas 1978 m. Kitoje gatvės pusėje yra dar vienas kompleksas - Didžiojoje Vandens g. 2, kur pastatai išdėstyti aplink bendrą uždarą kiemą. Tai vienas seniausių Klaipėdos gyvenamųjų namų, jame šiuo metu veikia Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.


Sandėlių kompleksas, senamiestis, Daržų g. 10, Pasiuntinių g. 7-1

Fachverkinė statyba ir siaurasis geležinkelis

Aukštojoje gatvėje 3, 3A ir 3B numeriais pažymėtas dar vienas istorinis pastatų kompleksas. Čia galima išvysti seniausią ir aukščiausią išlikusį fachverkinės konstrukcijos sandėlį. Jo aukštis - 16 metrų, jame seniau laikydavo ir eksportui ruošdavo sėmenis. Fachverko populiarumą XIX a. patvirtina kaip tik ši senamiesčio dalis, kurioje galima pamatyti ir daugiau fachverkinės statybos pastatų, esančių tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės. Pastatai išdėstyti aplink bendrą uždarą kiemą. Vienaaukštis mūrinis namas su rūsiu ir vienšlaičiu stogu stovi sklypo pietrytiniame pakraštyje. Arčiausiai gatvės stovi trijų aukštų su mansardiniu frontoniniu stogu, fachverkinės konstrukcijos, mūrinis sandėlis. Kitas sandėlis – kiemo gilumoje – yra dviejų aukštų su lenktu vienšlaičiu stogu, fachverkinės konstrukcijos. Kompleksas 1973-1982 metais restauruotas, pritaikytas Klaipėdos parodų rūmų poreikiams.

Fachverko pavyzdžių galima pamatyti ir sandėlių komplekse Daržų g. 10, Pasiuntinių g. 7 / Bažnyčių g. 4. Kompleksas pastatytas XVIII a. ir turi istorinės, technologinės ir architektūrinės vertės. Sandėliai Pasiuntinių g. 7 / Bažnyčių g. 4 - stačiakampio plano, trijų aukštų, dvišlaičiu frontoniniu stogu. Sandėlis Daržų g. 10 susideda iš dviejų, sujungtų tarpusavyje, korpusų. Pietinis korpusas – didelio tūrio, stačiakampio plano, trijų aukštų su dvišlaičiu frontoniniu stogu, šiaurinis korpusas – dviejų aukštų su vienšlaičiu stogu. Stambaus pirklio universalūs sandėliai buvo naudojami įvairioms prekėms laikyti. Dabar čia veikia meno galerija, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, kavinė.


Sandėlių kompleksas, senamiestis, Daržų g. 10, Pasiuntinių g. 7-3

XIX a. pabaigoje intensyviai plėtojant Klaipėdos krašto kelių ir geležinkelių tinklą į miestą atėjo didelė naujovė - elektrinis tramvajus. 1898 m. jo statybos projektą pateikė Klaipėdos verslo žmonės: tramvajaus linijos turėjo sujungti Smeltę su miesto centru, Žiemos uostu, geležinkelio stotimi ir švyturiu. Tramvajus vežiojo ir keleivius, ir krovinius, jungė gyvenamuosius rajonus su pramoniniais, stotimis, Melnragės pliažu. Klaipėdiečiai greitai priprato prie tramvajaus ir mielai juo naudojosi. Nuo 1934 m. mieste tramvajai nebevažinėjo, tik kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę. Klaipėdą su priemiesčiais ir aplinkinėmis gyvenvietėmis jungė dvi siauruko atšakos, kurių po Antrojo pasaulinio karo irgi nebeliko. Tamsiai raudonų plytų vienaukščiame pastate S. Nėries g. 16 buvo įsikūrusi Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis arba - Klaipėdos siaurukas. Siaurasis geležinkelis veikė „Memeler Kleinbahn“ vardu.

Sendvaris, gynybiniai bastionai ir istoriją saugantys medžiai

Iš Klaipėdos miesto centro palei Danės upę nutiestu puikiu dviračių taku galima nuvažiuoti iki Klaipėdos universiteto botanikos sodo, kuris 1993 m. įkurtas buvusio Didžiojo Tauralaukio dvaro teritorijoje. Dvaro gyvenimas šioje vietoje virė nuo XVII amžiaus, tačiau po Antrojo pasaulinio karo Prūsijos istoriją čia mena tik senos kapinaitės ir šimtamečiai ąžuolai.

Štai Bibliotekos ąžuolo, augančio I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme, apimtis – 3,15 m, lajos plotis – 18 m, aukštis – 18 m, o Plačiašakio ąžuolo, augančio netoliese, J. Janonio gatvės 3 namo kieme, kamieno apimtis yra 3,4 m, lajos plotis – 21 m., aukštis – 21 m. Skvero ąžuolo, žaliuojančio S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankirtoje, prie „Tautos kančios“ paminklo, apimtis – 3,5 m, lajos plotis – 24–25 m, aukštis – 25 m. Įdomu, kad Klaipėdos centre augantys Bibliotekos, Skvero ir Plačiašakis ąžuolai sudarė kompleksą, kuris kartografijoje užfiksuotas dar XVIII a. pradžioje. Šie ąžuolai nėra šiaip sau pasodinti. Teritorijoje, kuri yra nuo dabartinės S. Daukanto gatvės iki J. Janonio gatvės, driekėsi lynų ir virvių vijimo takai. Jie buvo labai ilgi, nes virvės naudotos laivuose. Ąžuolai greičiausiai buvo tako pradžioje ir gale.


Bibliotekos ąžuolas

Dar du gamtos paminklais paskelbti medžiai auga buvusio Bachmano dvaro teritorijoje, Jaunystės gatvės 24 namo kieme. Tai storiausias Paupio ąžuolas, kurios kamieno apimtis – 3,55 m, lajos plotis – 21 m, aukštis – 18 m, Storasis uosis, kurio apimtis – 4,30 m, lajos plotis – 20 m, o aukštis –23 m. Abiejų šių medžių amžius apie 200 metų.

Jono kalnelio pavadinimu klaipėdiečiams žinoma vieta iš tiesų yra bastionų kompleksas, pastatytas 15-18 a. Bastionai išsidėstę dešiniajame Danės upės krante, vakariniame Senamiesčio pakraštyje, juos supa gyvenamieji ir gamybiniai pastatai, gatvės. Kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji apima Gelderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji teritorija apima Prūsijos bastiono liekanas. Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas.

Keliaujant tolyn nuo senamiesčio, vakarinės Klaipėdos dalies link, galima pamatyti buvusio Klaipėdos celiuliozės fabriko pastatų kompleksą (Nemuno g. 2, 2A, 3B). 1899-1900 m. Hanoverio akcininkų iniciatyva Klaipėdoje buvo pastatytas didelis celiuliozės fabrikas (Zellulosefabrik Memel AG) - didžiausia tokia įmonė Baltijos valstybėse. Nors fabrikas kelis kartus degė, bet vėl buvo atstatomas ir plečiamas. Gamybinį kiemą nuo gatvės pusės užstojo gyvenamieji bei administraciniai pastatai. Tokie du skirtingos architektūros pastatai stovi abipus fabriko vartų. Vienas iš raudonų plytų, netinkuotas, su fachverkiniu antstatu. Lenktos fachverko konstrukcijos atitinka jugendo stiliaus estetinius reikalavimus. Frontonas ir stoglangiai su smailiais bokšteliais. Nuo gatvės ir nuo marių pusės matomi fasadai gražesni, sudėtingesnės architektūros, pavyzdžiui, gausu arkinių langų bei arkinių nišų.


Nemuno g. 2, 2A, 3B

Nepamirškite stabtelėti ties Mokyklos g. 33 pažymėto pastato, kur iki šiol yra išlikę Sendvario dvaro sodybos fragmentai. Sendvaris - seniausias dvaras Klaipėdos apylinkėse. Jo ištakos - nuo 1376 m. Manoma, kad pradžioje tai galėjo būti tik aptvaras, kuriame laikyti gyvuliai Klaipėdos pilies įgulai. Vėliau šalia jo buvo pastatyti administraciniai, gyvenamieji pastatai juos aptarnavusiems žmonėms bei ūkiniai statiniai. 1915 m. piečiau Sendvario vyko atkaklios kautynės tarp vokiečių ir rusų kariuomenių. Dvaro rūmai bei tvartai buvo sudeginti, dvarininką Antoną Conradą rusai išsivarė į nelaisvę, bet 1916 m. jis grįžo. 1923 m. sausio 12, 13 naktį Sendvario dvaro teritorijoje įvyko lietuvių kautynės su prancūzais dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Per antrąjį pasaulinį karą dauguma Sendvario pastatų išliko nesugriauti. Pokariu dvaro rūmuose veikė mokykla. Dabar rūmai restauruoti.

Daugiau pažintinių maršrutų rasite apsilankę vieningo Klaipėdos krašto internetinėje svetainėje adresu www.vakarukrantas.lt. Čia taip pat galėsite nemokamai atsisiųsti mobiliąja programėlę, kuri tikrai pravers keliaujant po Vakarų krantą.


reklama

Didžiausias pajūrio miesto paveldas byloja apie turtingą praeitį

Sandėlių kompleksas, Senamiestis, Žvejų g. 8, 12-7
+13